pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Ilgiausiai gyvenančios žuvys pasaulyje

Gamtoje taip surėdyta, kad maži gyvūnai (lemia jų ontogeninės savybės) gyvena neilgai.

Pažiūrėkime į priešingą variantą - kurios žuvys gyvena ilgiausiai.

Viena iš žinomiausių - šiaurinis jūrų ešerys (Sebastes aleutianus), gyvenantis Ramiojo vandenyno šiaurėje.

Tai giliavandenės žuvys, aptinkamos nuo 150 iki 450 m gylyje, kur vandens temperatūra neviršija 5 °C.

Kita ilgaamžė žuvis yra arktinis arba Grenlandijos ryklys (Somniosus microcephalus).

Šis lėtai augantis, giliavandenis ryklys gali gyventi net daugiau nei 500 metų - radiokarbono metodu nustatyta, kad kai kurių individų amžius siekia apie 392 ± 120 metų.

Subręsta sulaukęs... 150 metų.

Reikėtu pridurti, kad Grenlandijos ryklys yra ir viena didžiausių žuvų, nes gali sverti daugiau nei 1000 kg, pasiekia net 6,4 m ilgį.

Didysis eršketas (Huso huso), dar vadinamas beluga, yra didžiausia gėlavandenė žuvis pasaulyje, priklausanti eršketinių (Acipenseridae) šeimai.

Paplitusi Juodojoje, Azovo ir Kaspijos jūrose bei jų įtekančiose upėse, taip pat anksčiau buvo aptinkamas ir Dunojuje bei Volgoje.

Didysis eršketas išsiskiria savo milžinišku dydžiu - istorijoje dokumentuoti individai, siekę daugiau nei 7 metrus ilgio ir sveriantys iki 1,5 tonos.

Tai lėtai auganti ir vėlai lytiškai bręstanti rūšis: patelės bręsta apie 15-20 gyvenimo metus, o kartais ir vėliau.

Neršia kas keli metai.

Dėl savo ikrų ši rūšis tapo itin vertinga komerciškai.

Intensyvi žvejyba, buveinių nykimas ir užtvankos migraciniuose keliuose lėmė staigų belugų skaičiaus mažėjimą.

Nepaisant taikomų apsaugos priemonių, natūralios belugų populiacijos tebėra kritiškai sumažėjusios.

Gal pasirodys keista, bet viena ilgaamžiškiausių tarp gėlavandenių žuvų yra mūsu žvejams ir gurmanams žinomas europinis ungurys (Anguilla anguilla), kuris laisvėje dažniausiai gyvena iki 15-20 metų.

Regis, nedaug, tačiau turima duomenų, kad nelaisvėje išgyvena gerokai ilgiau - 80-100 metų.

Žinomas atvejis Švedijoje, kur ungurys, vadinamas Branteviko unguriu, buvo laikomas šulinyje ir, anot vienos vietinės šeimos pasakojimų, gyveno ten net 155 metus.

Paprastais arba auksinis karosas (Carassius carassius) mokslininkų įvardijamas, kaip ilgiausiai be deguonies išgyvenanti stuburinė žuvis (yra juk ir kremzlinių).

Esant 0 °C karosas tarsi užsikonservuoja, po vandeniu užšalusioje duobėje gali išgyventi be deguonies net 140 dienų.

Teko girdėti, kad karosai atsigauna išimti iš šaldymo kameros ir ima šokinėti keptuvėje.

Su karosu konkuruoja ryklys (Hemiscyllium ocellatum), priklausantis ilgauodegių ryklių šeimai (Hemiscylliidae), nes geba ištverti absoliučią anoksiją (deguonies stygių) iki 2 valandų esant 30 °C temperatūrai.

Pastarosios žuvys prisitaikiusios gyventi apsemose rifininėse lagūnose: naktį, kai potvynis atslūgsta, rykliai lieka sausuma atskirtose vandens duobėse, kur deguonies lygis smarkiai krenta.

Beje, tai ne vienintelis prisitaikymas, nes Hemiscyllium ocellatum geba vaikščioti pasiremdamas krūtinės ir pilvo pelekais.

Hanako gimė 1751 metais, šalį valdant Tokugavoms.

1966 metais apie šią žuvį buvo išplatintas pranešimas, skirtas visai Japonijai.

Tuo metu ji svėrė 7,5 kilogramo, o jos ilgis siekė 70 centimetrų.

Jos tikslus amžius, panaudojus mikroskopą, buvo nustatytas 1966 metais iš ratilų, esančių ant jos žvynų.

Panašiu būdu apskaičiuojamas medžių amžius.

Skirtingas ratilų dydis rodo sezoninius pokyčius tarp vasaros ir žiemos.

Vasarą žuvys gauna daugiau maisto, todėl ratilai plečiasi.

Tuo tarpu siauresni žiedai rodo sulėtėjusią medžiagų apykaitą atšalus orui.

Norėdami apskaičiuoti jos amžių, mokslininkai žuvį ištraukė iš tvenkinio, esančio Mino provincijos kalnuose.

Hanako buvo tiriama net 2 mėnesius!

Mokslininkai nustebo, kad Hanako amžius siekia 215 metų.

Taip pat buvo nuspręsta nustatyti kitų 5 tvenkinyje gyvenusių karpių amžių.

Visų jų amžius viršijo 100 metų.

Niekas negali tiksliai pasakyti, kokia yra šių žuvų ilgaamžiškumo paslaptis, tačiau vienas iš paaiškinimų gali būti skaidrus ir švarus kalnų vanduo bei šeimininkų meilė bei rūpestis.

Įprastai Koi šeimos karpiai gyvena apie 50 metų, tačiau yra užfiksuota daug atvejų, kai šios žuvys perkopia 100 metų.

Dėl šios priežasties Koi karpiai vertinami ne tik Japonijoje, bet ir visame pasaulyje.