Kai kalbame apie didžiausią pasaulio žuvį, dažniausiai į galvą ateina bangininis ryklys. Tačiau, norint išsamiai atsakyti į šį klausimą, būtina atsižvelgti į įvairius aspektus, tokius kaip svoris, ilgis, gyvenamoji aplinka (gėlas ar sūrus vanduo) ir netgi skirtingų rūšių palyginimas.
Šiame straipsnyje panagrinėsime įvairias žuvis, kurios pretenduoja į didžiausios titulą. Taip pat aptarsime, kur jas galima rasti.
Silkės Karalius: Legendinis Jūros Sutvėrimas
Gamtosaugininkai, vykdydami kampaniją prieš žuvies gaudymą tralu, pateikė filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuotas legendinis jūros sutvėrimas - silkių karalius (lot. Regalecus glesne). Mito apie jūros gyvatę kilmė - pasakojimai apie gyvatę, galinčią apversti laivą ir praryti įgulą, kurios ilgis gali siekti iki 11 metrų, o svoris - daugiau nei 250 kilogramų.
Šis panašus į ungurį sutvėrimas - pasaulio ilgiausia kaulinė žuvis. Žmonėms ją tenka pamatyti labai retai, dažniausiai tik kaip keistą ir nepageidaujamą šalutinį komercinės žvejybos laimikį.
Paryžiuje įvykusioje spaudos konferencijoje, vandenyno saugotojai parodė išskirtinę filmuotą medžiagą, kurioje vingiuojanti žuvis milžinė rodoma jūros gelmių aplinkoje, kaip dalį pastangų atkreipti dėmesį į pavojus, keliamus dugninio žuvies gaudymo tralu. „Tai - esminis momentas vandenyno gelmėms“, - sakė Matthew Gianni iš Jūros gelmių aplinkosaugos koalicijos, vienijančios daugiau nei 70 asociacijų.
Jūrų biologų teigimu, dugninis žuvies gaudymas tralu, kai tinklai išmetami į vandenyno dugną, katastrofiškai kenkia koralams, pintims bei mikroflorai, o tai yra gyvybiškai svarbu ekologiniam tinklui. Nevyriausybinės organizacijos „Bloom“ vadovės Claire Nouvian teigimu, vandenyno dugno plotai, kurie buvo pažeisti prieš dešimtmečius, vis dar neatsistatė. Dėl dugninio žuvies gaudymo tralu į tinklus atsitiktinai patenka ir komercinės vertės neturinčios rūšys, pavyzdžiui, silkių karalius.
Prancūzija ir Ispanija, kurių žuvininkystės pramonė nukentėtų nuo tokio politinio sprendimo, kovoja prieš Europos Komisijos (EK) ketinimus uždrausti šį žvejybos būdą. Lemiamas balsavimas įvyks spalio 3 d. Briuselyje. Kaip savo internetinėje svetainėje remdamasi 2001 m. duomenimis teigia Jūros gelmių aplinkosaugos koalicija, Europos Sąjungos (ES) šalims narėms tenka apie 60 proc. pasaulyje dugniniu žuvies gaudymo tralu pagaunamos žuvies.
Luizianos valstijos universiteto mokslininkams pavyko šią „nepagaunama“ tituluojamą žuvį nufilmuoti dar 2011-aisiais, tačiau jie tik dabar paviešino savo atradimus. Luizianos valstijos universiteto vandenyno biologams pavyko ją nufilmuoti bendradarbiaujant su gręžinius jūroje atliekančia kompanija Meksikos įlankoje. Mokslininkai pasinaudojo šios bendrovės nuotolinio valdymo povandeniniais prietaisais ir stebėjo žuvį penkis kartus laikotarpiu nuo 2008 - ųjų iki 2011- ųjų.
Silkės karalius pirmą kartą buvo atrastas dar 1772- aisiais norvegų mokslininko Peterio Ascaniuso. Lietuviškai ši žuvis vadinama silkių karaliumi, tačiau kitose šalyse ji dar vadinama žuvimi-kaspinu, žuvimi-transparantu, Ramiojo vandenyno žuvimi-irklu. Nors vaizdo įraše žuvis iš tiesų labiau primena silkę, o ne silkių karalių, mokslininkai svarsto, jog šiame vaizdo įraše užfiksuotas padaras yra beveik 2 su puse metrų ilgio.
Kaip ir milžiniškas kalmaras, Silkių karalius yra žuvis, įkvepianti žvejus ir skatinanti juos bei jūreivius kurti istorijas apie jūrų gelmėse gyvenančias pabaisas. Kodėl žuvies taip ilgai niekas nenufilmavo? Projekto, pavadinto „SERPENT„ dėka, mokslininkai gali „prisikasti“ iki gelmių, kurios iki šiol nebuvo pasiekiamos. To jie pasiekia bendradarbiaudami su giliai vandenyne darbus atliekančiomis naftos bei dujų gręžinių kompanijomis.
Ši žuvis juda padedama per visą jos ilgį besidriekiančio nugaros peleko. Jis banguoja ir tokiu būdu žuvis plaukia, nors visas jos kūnas praktiškai išlieka nejudrus. Iki šiol šios žuvies tyrimai buvo įmanomi tik tuomet, kai jūra ar vandenynas ją išplaudavo į krantą nugaišusią ar gaištančią. Vis dėlto, tokie įvykiai retai.
Žinoma, kad silkių karalius į pietų Kalifornijos salos krantą išmestas 2006-aisiais, vėliau praėjusį lapkritį - į San Lucasą taip pat Kalifornijos valstijoje. Šios pakrantės uosto vadovas Dougas Oudinas pasakoja, jog žuvies nugaros pelekas yra ryškiai rožinis, ji yra sidabrinės metalo spalvos su rusvai melsvais taškais. Vyras taip pat tikina, kad žuvis buvo akla. Nors ši rūšis buvo pastebėta tik keliose pasaulio vietose (Amerikos, Japonijos pakrantėse), manoma, kad ji gyvena viso pasaulio vandenynų ir jūrų gelmėse.
Vis dėlto nuotraukos, padarytos atradus į krantą išmestą Silkių karalių, priverčia išsižioti - jį vos išlaiko daugiau nei 10 JAV karinio jūrų laivyno vyrų! Žuvis gali sverti iki 270 kilogramų.
Kitos Pretendentės į Didžiausios Titulą
Nors silkių karalius yra neabejotinas lyderis pagal ilgį, verta paminėti ir kitas dideles žuvis:
- Bangininis ryklys (Rhincodon typus): Tai didžiausia žuvis pasaulyje. Šie švelnūs milžinai gali užaugti iki įspūdingo dydžio - net iki 18 metrų ilgio ir sverti iki 40 tonų ar daugiau. Bangininiai rykliai gyvena tropiniuose ir subtropiniuose pasaulio vandenynuose.
- Mėnulžuvė (Mola mola): Šios keistos išvaizdos žuvys gali sverti daugiau nei 1000 kilogramų, o didžiausi individai - net daugiau nei 2000 kilogramų. Jų ilgis siekia iki 3 metrų. Mėnulžuvės gyvena šiltuose ir vidutinio klimato pasaulio vandenynuose.
- Didysis baltasis ryklys (Carcharodon carcharias): Nors didysis baltasis ryklys nėra toks didelis kaip bangininis, jis yra vienas didžiausių plėšriųjų ryklių. Dideli individai gali užaugti iki 6 metrų ilgio ir sverti daugiau nei 2 tonas.
- Beluga (Huso huso): Tai didelė eršketinių žuvų rūšis, gyvenanti Kaspijos ir Juodojoje jūrose. Belugos gali užaugti iki 7 metrų ilgio ir sverti iki 2 tonų.
- Gėlavandenis durtagalvis (Himantura polylepis): Tai didžiausia gėlavandenė žuvis, kuri užauga iki 5 m ilgio ir sveria iki 600 kg. Gyvena Pietryčių Azijos upėse.
Didžiausios Gėlavandenės Žuvys
Nors didžiausios žuvys dažniausiai gyvena sūriame vandenyje, gėlavandenėse ekosistemose taip pat galima rasti įspūdingų dydžių žuvų:
- Arapaima (Arapaima gigas): Ši Pietų Amerikos žuvis gali užaugti iki 3 metrų ilgio ir sverti daugiau nei 200 kilogramų.
- Šamas (Silurus glanis): Europoje gyvenantis šamas gali užaugti iki 2,5 metrų ilgio ir sverti daugiau nei 100 kilogramų.
- Kinijos irklanosis (Psephurus gladius): Anksčiau gyvenęs Jangdzės upėje, Kinijos irklanosis buvo viena didžiausių gėlavandenių žuvų, galėjusi užaugti iki 7 metrų ilgio. Deja, manoma, kad ši rūšis jau išnyko.
Žuvų Dydžių Palyginimas
Ši lentelė apibendrina didžiausių žuvų rūšių dydžius:
| Žuvies Rūšis | Tipinis Ilgis | Tipinis Svoris | Gyvenamoji Aplinka |
|---|---|---|---|
| Bangininis Ryklys | Iki 18 metrų | Iki 40 tonų | Tropiniai ir subtropiniai vandenynai |
| Silkės Karalius | Iki 11 metrų | Iki 270 kg | Visų vandenynų gelmės |
| Mėnulžuvė | Iki 3 metrų | Iki 2744 kg | Šilti ir vidutinio klimato vandenynai |
| Didysis Baltasis Ryklys | Iki 6 metrų | Iki 2 tonų | Visų vandenynų pakrantės |
| Beluga | Iki 7 metrų | Iki 2 tonų | Kaspijos ir Juodoji jūros |
| Gėlavandenis Durtagalvis | Iki 5 metrų | Iki 600 kg | Pietryčių Azijos upės |