Salotos - skani, ankstyva, nereikalaujanti daug šilumos lapinė daržovė, daugelio Europos virtuvių išskirtinių patiekalų sudedamoji dalis. Šios daržovės vertinamos dėl švelnaus skonio, puikių dietinių ypatybių. Kaip kultūrinis augalas salotos žinomos nuo žilos senovės. Jas augino graikai, romėnai, bizantiečiai.

Pasaulyje žinoma apie 100 salotų rūšių. Lapinės salotos užaugina tik lapus, bet gūželių nesudaro. Salotos - vienmetis, atsparus šalčiui augalas. Sėklos pradeda dygti esant 4 - 5° С, tačiau dygimui ir augimui palankiausia temperatūra 10 - 20 laipsnių. Geriausiai lapinės salotos auga esant 15 - 20 °C šilumos, o gūžinėms temperatūra gali būti keliais laipsniais žemesnė.

Dirva salotoms ruošiama rudenį, nuėmus prieš tai augusias kultūras. Dirva patręšiama mineralinėmis fosforo - kalio trąšomis (40 g superfosfato ir 15 g kalio chlorido 1 kv. m), o jei reikia ir kompostu (1-1,5 kibirai 1 kv. m). Rūgšti dirva neutralizuojama šviežiai gesintomis kalkėmis, kreida arba dolomitmilčiais. Salotos kaupia nitratus, todėl tręšti azotinėmis trąšomis nerekomenduojama. Salotų negalima sodinti į dirvą šviežiai patręštą mėšlu. Į tą pačią vietą salotas galima sodinti ne anksčiau kaip po 3 - 4 metų.

Lapinių salotų auginimas

Lapinės salotos skirstomos į pjaunamąsias (augimo trukmė - apie 4 savaites) ir skinamąsias. Ši ankstyvoji salota pranašesnė už pjaunamąją tuo, kad lapus galima skinti ilgesnį laiką. Augimo laikas - 5 - 6 savaitės, pirmuosius lapus galima skinti ir anksčiau. Visada skinami apatiniai lapai, kad galėtų augti kiti. Taip pailgėja vartojimo laikas.

Lapines salotas galima sėti šalpusniui sužydus, nes jos lengvai pakenčia šalnas. Norint jų turėti ilgesnį laiką, sėjama kas 10 - 15 dienų iki gegužės vidurio (iš vėliau pasėtų išauga daug žyduolių). Salotos sėjamos netankiai į negilius griovelius. Lapinės pjaunamosios salotos sėjamos eilutėmis 15 cm atstumu tarp eilių. Lapinės skinamosios salotos sėjamos eilutėmis 25 - 30 cm atstumu tarp eilių. Taupant žemę, salotas galima sėti kitų daržovių pakraščiuose po vieną eilutę. Jos bus greit nurautos, todėl nenustelbs pagrindinių daržovių.

Pasėtos sėklos užberiamos žeme tiek, kad po lietaus neliktų dirvos paviršiuje. Retinama, kai salotos turi 1 - 2 tikruosius lapelius (maždaug 15 - 20 dienų po sėjos), paliekant tarp daigų 4 - 5 cm, o po 25 - 30 dienų - 12 - 25 cm tarpus, atsižvelgiant į veislę. Salotų lapai skinami ryte, kai jie būna stangrūs ir švieži.

Gūžinių salotų auginimas

Norint gauti ankstyvesnį derlių, gūžinių salotų ankstyvąsias veisles geriau auginti daigais. Geriausia daigų auginimui naudoti paruoštus durpių substratus, tinkamo rūgštingumo (salotoms tinkamiausias pH 6,2 - 6,8) ir sumaišytus su trąšomis. Kovo pradžioje į dėžutes eilėmis (kas 5 cm), arba daiginimo paletes sėjamos ankstyvųjų veislių salotos. Jei sėjate į paletes, į kiekvieną indelį pasėkite po sėklą ar kelias (jei sėkla nedaigi, bus atsarga pikiavimui). Daigyklą uždenkite, tada mažiau garuos drėgmė. Sėkloms sudygus, plėvelę nuimkite.

Iki sudygimo sėklos laikomos 20 - 21 laipsnių temperatūroje. Salotoms sudygus, temperatūra turėtų būti 10 - 12 laipsnių, kad daigai neištįstų. Dėžutės padedamos šviesioje vietoje. 1 - 2 tikruosius lapelius turintys daigai išauga per 25 - 30 dienų.

Jei į lauką sodinama anksčiau, daigus reikia gerai užgrūdinti. Todėl paskutines 2 savaites kiekvieną dieną dėžutes su daigais reikėtų išnešti į lauką, o paskutines 3 - 4 dienas prieš sodinimą palikti lauke ir naktį. Taip užgrūdintos salotos nenušąla net trumpą laiką nukritus temperatūrai iki -6° С.

Salotų daigai sodinami į lauką, kai turi 5 - 6 tikruosius lapelius. Ankstyvųjų gūžinių salotų veislės sodinamos 20x15 cm, vėlyvųjų - 20x25 arba 25x30 cm atstumais. Daigai sodinami ne giliau, kaip augo anksčiau. Per giliai pasodintos salotos, išaugina menkas gūželes. Gūžinių salotų daigų skilčialapiai turi būti dirvos paviršiuje. Per giliai pasodinti daigai, labai greitai suserga puviniu. Vėlyvąsias gūžinių salotų veisles gegužės viduryje galima sėti tiesiai į lauką. Sėjama eilutėmis, paliekant 20 cm tarpueilius.

Ledinės (Iceberg) gūžinės salotos - vienos populiariausių. Jos užkariavo visą Europą, vos tik buvo išveistos. Mėgstamos dėl savo puikių skoninių savybių. Ledinės salotos labai traškios, sultingos ir gaivaus, lengvo skonio. Iceberg pavadinimą šios salotos gavo dvidešimto amžiaus pradžioje ūkininkams gabenant salotas lede. Iceberg salotos neapkarsta, jų lapai standesni, traškesni. Jos augintinos ir pramoniniuose ūkiuose, nes tinkamos pakuoti ir pervežti, ilgiau nevysta.

Salotas laistyti geriausiai ryte, kad iki vakaro lapai spėtų nudžiūti. Paliejus vakare, naktį augalai būna drėgni, todėl dažniau pažeidžiami ligų ir pradeda pūti. Salotos laistomos laistytuvu be sietelio, pilant vandenį tarp eilučių taip, kad nepatektų ant lapų.

Salotų ligos ir kenkėjai

• Salotų netikroji miltligė (Biemia lactucae Regel). Viršutinėje lapų pusėje atsiranda neryškių šviesiai žalių arba gelsvų pailgų, arba kampuotų dėmių. Apatinėje lapo pusėje dėmės aptrauktos baltomis puriomis apnašomis. Lapai vysta, pūva, žiedai ir vaisių užuomazgos džiūsta. Dažniau serga šiltadaržiuose auginamos salotos. Netikrąja miltlige salotos susirgti gali bet kuriuo augalų vystymosi tarpsniu. Netikrosios miltligės sporos išsilaiko dirvoje, konidijos plinta oru. Paprastasios konidijos plinta šiltu ir drėgnu oru, o šiltnamiuose - kai jie blogai vėdinami.
• Salotų rizoktoniozė (baltoji kojelė) (Rhizoctonia solani). Daigų šaknies kaklelis paruduoja, persismaugia. Daigai nulinksta ir nudžiūsta, o kartais pradeda pūti dar neprasikalę iš dirvos. Sudygusių salotų lapai pradeda ruduoti ir džiūti, o lapkočių ir stiebų apatinėje dalyje atsiranda rudų įdubusių dėmelių, apsitraukusių šviesia, vėliau ruduojančia valktimi. Ši grybinė liga intensyviai vystosi, kai salotos auga per tankiai, nesaikingai laistomos, kai šiltadaržiai blogai vėdinami. Be to, liga daugiau žalos padaro rūgščiose dirvose.
• Salotų septoriozė (Septoria lactucae). Ant salotų lapų atsiranda pilkšvai rudų arba rūdžių spalvos netaisyklingų dėmių. Jos labai greitai plinta ir apima visą lapą. Dėmėse būna daug smulkių juodų taškelių. Salotinė septoriozė pirmiausia puola apatinius, senesnius lapus. Plinta piknosporomis. Jas išnešioja vėjas, lietaus lašai, gali pernešti žmonės.
• Salotų venų varicosavirusas. Lapų gyslos pasidaro tartum permatomos. Lapai pašviesėja. Pažeistos gūžinės salotos nebeformuoja gūžių. Dažnai salotos išvis nustoja augti.
• Nematodai. Jie pažeidžia salotų šaknis, sudarydami šaknų pūsleles - galus. Todėl salotos silpnai auga, vysta ir derlius gaunamas menkas. Nematodai - tai mikroskopinės iki 1 mm dydžio, bespalvės, apskritos kirmėlės.
• Amarai. Amarai paprastai maitinasi apatinėje lapo pusėje, o kartais ir augalo skrotelėje.
• Šliužai. Šliužai gali padaryti didelę žalą salotų daigams, taip pat, besimaitindami bei palikdami gleivių juostas, gali sugadinti augalų prekinę išvaizdą. Jie ypač pavojingi rudenį. Labai svarbu laikytis švaros. Dirva turi būti be grumstų ir be piktžolių.

Salotų nauda

Salotos yra itin mažai kaloringos daržovės su dideliu naudingų vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekiu. Salotose yra B, C grupės vitaminų, kalis, kalcis, siera, jodas, fosforas. Salotose daug maistinių skaidulų, kurios pagerina virškinimą ir teigiamai veikia žarnyną. Salotoms nedidelį kartumą suteikia laktucinas, kuris mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Salotos pagerina plaukų, nagų, odos būklę.

Salotų veislės

Salotų veislių yra šimtai, dažniausiai Lietuvoje siūloma kelios dešimtys salotų veislių. Sėklomis prekiaujančios įmonės kaip Sėkluva kasmet atrenka naujesnes, gerai pasiteisinusias veisles. Renkantis salotas svarbu žinoti kokiomis sąlygomis jos geriausiai auga, kokios jų skoninės savybės.

Rekomenduotinos ledo salotos Saula. Jos tinkamos auginti ištisus metus. Gūžės tvirtos, didelės, standžiai susisukusios.

Rekomenduotina traški (ledo) lapinių salotų veislė Frillice iš Nyderlandų.

Lauke verta auginti daigais sodintiną gūžinių ledo salotų veislę Platinas.

Kitų salotų veislių sąrašas:

• Batavijos tipo lapinių salotų veislė, augintina šiltnamyje ir lauke. Pasižymi dideliu atsparumu ligoms, ilgai nesužydi. Lapai šviesiai žalios spalvos, smulkiai garbanotais kraštais.
• Smulkiųjų salotų veislė, šiltnamiuose augintina visus metus, lauke - pavasarį, vasarą ir rudenį. Gūželės žalios, traškios, sultingos, labai saldžios.
• Ledo salotų veislė, augintina šiltnamiuose ir lauke. Ypatinga ledo salotų veislė, turinti visas geriausias savybes - atsparios ligoms, traškios, labai skanios ir dekoratyvios.
• Puiki ankstyva „ledo“ salotų veislė, lauke augintina nuo pavasario iki rudens. Gūžės plokščiai apvalios, iki 0,5 kg svorio, standžiai susisukusios, puikios kokybės, užauga vienodos, gali ilgai stovėti lauke.
• Salotų veislė, tinkama sėti visą sezoną. Gūželės standžiai susisukusios, traškios, sultingos, iki 15 cm ilgio.
• Gūžinės „ledo“ salotos, augintinos nuo pavasario iki vasaros pabaigos. Augalai gerai pakelia karščius, temperatūrų svyravimus, ilgai nesužydi.
• Ankstyva salotų veislė.
• Vidutiniškai ankstyva salotų veislė. Gūželės didelės, apvalios, šviesiai žalios, švelnios ir skanios. Augalai nelinkę žydėti. Tinka auginti pavasarį, vasarą ir rudenį.
• Lapinių salotų veislė, augintina visą sezoną lauke. Lapai didesni ir storesni nei kitų veislių, garbanoti, šviesiai žali. Augalai nupjauti greitai atželia, atsparūs ligoms, gerai pakelia karščius, ilgai nesužydi. Ankstyva veislė, derėti pradeda po 45 d. nuo sudygimo. Lapija vešli, kompaktiška, šviesiai žalia, skanios. Veislė augintina visą sezoną lauke.
• Ankstyva veislė, priklausanti mažų romaninių salotų grupei. Salotos tinkamos auginti po priedangomis ir lauke visą sezoną. Gūželės mažos, sudarytos iš traškių, sultingų ir saldžių lapų.
• Vidutiniškai ankstyva lapinių salotų veislė. Tinka auginti pavasarį, vasarą ir rudenį. Užauga per 45-50 dienų nuo sudygimo.
• Ankstyva veislė, užauga per 45 dienas nuo sudygimo. Lapija vešli, kompaktiška, rausvai žalia.
• Vidutiniškai ankstyva čekiška veislė. Užauga per 65-75 dienas nuo sėjos. Lauke augintina nuo pavasario iki rudens, šiltnamiuose - visus metus. Augalai atsparūs netikrajai miltligei, ilgai nesužydi.
• Ankstyva romaninių salotų veislė, augintina lauke nuo pavasario iki rudens. Užauga per 90 dienų nuo sėjos. Gūželės pailgai ovalios, šviesiai žalios spalvos.
• Vėlyva salotų veislė. Užauga per 75-85 dienas nuo sudygimo. Gūželės didelės, standžiai susisukusios, šviesiai žalios, traškios ir sultingos.

---