Valomos tirpikliais, balinamos, naikinamas jų kvapas - tokį kelią nueina saulėgrąžos, kol tampa aliejumi. Maždaug prieš šimtą metų Lietuvos šeimininkės maistą kepė tik ant sviesto ir kiaulės taukų.
Vėliau atsirado aitraus skonio ir kvapo saulėgrąžų aliejus, tada hidrinti riebalai - specialia technologija sukietintas augalinis aliejus. Vos tik atsiradę rinkoje hidrinti augaliniai aliejai ir margarinas greitai tapo maisto pramonės pagrindu.
Apie hidrintų riebalų daromą žalą mokslininkai kalbėjo jau 1950-aisiais, bet tai buvo balsas tyruose - niekas nenorėjo apie tai girdėti, nes hidrinti riebalai buvo per daug „geri“ maisto gamintojams.
Tačiau gydytojas tikina, kad augalinis aliejus iš tiesų tampa kenksmingas, kai jį pakaitiname, kadangi kaitinant aliejus oksiduojasi, t. y. virsta polimerais, kurių beveik neįmanoma išvalyti, tai kenkia net keptuvėms ir įrangai, ką jau kalbėti apie plaučius.
Jis taip pat perspėja, kad aliejus kenkia ne tik tada, kai jį valgome - pavojus kyla net tuomet, jei daug laiko praleidžiame virtuvėje kepdami maistą ant aliejaus.
Palmių Aliejus: Nauda ar Žala?
Paaiškėjo, kad palmių aliejus turi tik vieną pranašumą - jis yra daug pigesnis nei visi jo konkurentai! Jų autoriai visaip bando įtikinti skaitytojus apie palmių aliejaus naudą žmonėms, pateikdami išoriškai įtikinamus argumentus.
Visų straipsnių apie palmių aliejaus naudą autoriai mini didelį vitaminų, karotinų ir kitų žmonėms naudingų cheminių junginių kiekį. Tuo pačiu metu jie paprastai „pamiršta”, kad visa tai taikoma tik nerafinuotam aliejui, kuris turi skystą konsistenciją ir raudonai oranžinę spalvą. Bet tai labai brangu!
Kitas lygis (žemesnis) yra rafinuotas palmių aliejus. Ir tai, žinoma, yra daug pigiau. Hidrinimo būdu gautas aliejus praktiškai yra kietas produktas, panašus į vašką arba parafiną. Jame beveik nėra žmonėms naudingų vitaminų. Plačiai naudojamas konditerijoje.
Taigi, išsiaiškinome palmių aliejaus „naudą”. Dabar pereikime prie svarbesnio klausimo: ar palmių aliejaus žala žmonėms yra perdėta? Ar jo naudojimas tikrai kupinas pavojingų ligų vystymosi? Deja, atsakymas yra taip.
Palmių Aliejaus Žala
Pagrindinis palmių aliejaus komponentas yra palmitino rūgštis, kuri sudaro beveik pusę produkto masės (44%). Ši sočioji riebalų rūgštis yra būtent tai, kas kasdieniame gyvenime paprastai vadinama „riebalais”. Net taukuose ši rūgštis yra tik 30%, dar mažiau svieste - 25%.
Tiesą sakant, cholesterolis yra gyvulinės kilmės junginys ir nėra augaliniuose riebaluose. Tačiau norint padidinti cholesterolio kiekį, nebūtina jo naudoti tiesiogiai!
Analizuojant palmių aliejaus sudėtį, ryškus dar vienas dalykas - maža linolo rūgšties koncentracija. Jo naudojimas gali sumažinti tą patį cholesterolio kiekį ir kitus neigiamus sočiųjų riebalų poveikio veiksnius.
Ne veltui mes atkreipėme dėmesį į cholesterolio kiekio didinimą. Neretai tenka girdėti įvairių ligų, vadinamų XXI amžiaus maru. Tačiau būtent širdies priepuoliai ir insultai gali teisėtai nešti šį ne patį garbingiausią titulą. Ir lydi visas širdies ligas vienas neišvengiamas kompanionas - didelis cholesterolio kiekis.
Jei cholesterolio tampa per daug, jis kaupiasi ant kraujagyslių sienelių. Tada kanalas susiaurėja, užsikemša, atsiranda apnašos, trukdančios kraujo tekėjimui.
Būtent palmių aliejaus (ypač hidrinto, kurio yra daugelyje produktų) naudojimas sukelia kraujagyslių užsikimšimą, užkalkėjimą, venų ir arterijų užsikimšimą. Taigi, jei norite gyventi iki senatvės, pagalvokite apie palmių aliejaus naudojimo mažinimą. Kadangi širdies ligos gali sukelti negrįžtamą poveikį sveikatai dar jauname amžiuje.
Palmių aliejus kenkia ne tik žmonių sveikatai. Šį produktą gaminanti pramonė yra pavojingiausias planetos tropinių regionų ekosistemų ardymo veiksnys.
Maisto ir kosmetikos produktuose naudojamas aliejus yra hidrintas. Atlikti tyrimai rodo, kad kaitinant palmių aliejų yra gausu prisotintųjų riebalų, kurie kemša arterijas, didina širdies bei kraujagyslių riziką.
Rafinuotas palmių aliejus yra sunkiai virškinamas, dėl ko suvalgius maisto produktą, kurio sudėtyje yra palmių aliejaus, gali prasidėti vidurių užkietėjimas arba ūminiai skrandžio skausmai.
Nepaisant sukeliamos žalos mūsų organizmui, augant palmių aliejaus paklausai yra kertami tropiniai miškai, o pasekmės liūdnos: brakonieriai žudo gyvūnus, ypatingai dėl to kenčia orangutangai.
Leidinio „Harvard Health Publishing“ duomenimis, palmių aliejus išpopuliarėjo 2006 m., kai JAV Maisto ir vaistų kontrolės administracija paskelbė, kad ant pakuočių turi būti surašyti visi gaminyje esantys transriebalai. Tada daugelis maisto pramonės atstovų atsisakė transriebalų ir ėmė naudoti palmių aliejų.
JAV vartotojų teisių organizacija „Center of Science in the Public Interest“ teigia, kad palmių aliejus sveikesnis nei iš dalies hidrogenizuotas aliejus, bet mažiau sveikas nei skysti aliejai, kaip antai, alyvuogių ar rapsų aliejus.
2016 m. Europos maisto saugumo tarnyba (EFSA) ėmė skambinti pavojaus varpais, nes rafinuotame palmių aliejuje randamas cheminis junginys 3-MCPD kenkia inkstams ir vyrų reprodukcinei sistemai.
Vis dėlto, jei matote, kad produkto sudėtyje yra hidrintas arba iš dalies hidrintas palmių aliejus, jo geriau nepirkite. Būtų kur kas lengviau apsispręsti nevartoti palmių aliejaus, jei žinotume, kad jis labai žalingas sveikatai.
Jei pradėsime aklai boikotuoti palmių aliejų, daugybė žmonių gali netekti pragyvenimo šaltinio - juk palmių aliejaus gamybos pramonėje dirba milijonai žmonių. Pasaulio gamtos fondo teigimu, ši pramonė padėjo daugeliui kaimų bendruomenių išbristi iš skurdo.
Transriebalai
Transriebalai didina mažo tankio lipidų (arba blogojo cholesterolio) ir mažina didelio tankio lipidų (arba gerojo cholesterolio) kiekį. Didelis transriebalų suvartojimas yra vienas iš koronarinės širdies ligos rizikos faktorių.
Tiek pramoniniuose tiek natūraliuose atrajojančių gyvūnų transriebaluose iš esmės yra tie patys junginiai, tačiau skirtingomis proporcijomis.
Pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, šiuo metu vartotojams sužinoti ar produkte gali būti transriebalų yra vienintelis būdas - skaityti fasuotų maisto produktų etiketėse pateiktą sudedamųjų dalių sąrašą ir jame ieškoti ar produkto sudėtyje yra iš dalies hidrintų riebalų.
Kaip Atsisakyti Palmių Aliejaus?
Anot I. „Visa produktų sudėtis yra nurodyta etiketėse. Tačiau jei palmių ir alyvpalmių aliejaus stengiatės nevartoti, patarčiau stebėti ne vieno produkto sudėtį, o visos dienos ar savaitės maisto produktų racioną“.
Dažnai gaminamas hibridinis iš šių dviejų palmių rūšių išgaunamas aliejus. Pastaruoju metu palmių aliejaus gamyba išplito ir į pietrytinę Azijos dalį, įskaitant Malaiziją ir Indoneziją.
Maisto pramonėje palmių aliejus naudojamas afrikiečių ir azijiečių virtuvėse, įvairiems aštriems patiekalams ruošti. Tikrai nėra lengva rasti riešutų sviesto, kurio sudėtyje nebūtų palmių aliejaus.
Pirmiausia, palmių aliejus yra reikalingas smegenų veiklai. Jame yra tam tikros formos vitamino E, kuris smegenyse veikia kaip antioksidantas ir apsaugo nuo įvairių smegenų sutrikimų bei ligų.
Palmių aliejuje yra nemažas vitamino A kiekis. Mokslininkai, atlikę bandymus, įrodė, kad tie, kurie serga cistine fibroze ir sunkiai įsisavina riebaluose tirpius vitaminus (būtent toks yra vitaminas A), po aštuonių savaičių padidino šio vitamino kiekį kraujyje suvartodami po 2-3 palmių aliejaus šaukštus kasdien.