Protistai (Protista) - eukariotinių organizmų karalystė, pasižyminti didele įvairove ir svarbiomis ekologinėmis funkcijomis. Tai heterogeninė tarpusavyje mažai susijusių organizmų grupė, apimanti pirmuonis, eukariotinius dumblius ir straminipilinius grybus.

Protistų Karalystės Raida

1858 m. vokiečių mokslininkas E. Haeckelis pasiūlė visus vienaląsčius eukariotinius organizmus priskirti atskirai protistų karalystei. Tačiau iki 1969 m. pirmuonys buvo laikomi gyvūnais, dumbliai, gleivūnai ir žemesnieji grybai - augalais. Roberto Hardingo Whittakerio (Jungtinės Amerikos Valstijos) pasiūlytoje eukariotinių organizmų 4 karalysčių klasifikacijoje šalia gyvūnų, augalų ir grybų buvo išskirta ir protistų karalystė, į kurią buvo įtraukti visi daugiausia vienaląsčiai organizmai, nepriskirtini kitoms karalystėms.

Panaudojus molekulinius tyrimo metodus, įsitvirtino nuomonė, jog protistai yra pagrindinė eukariotų grupė, iš kurios išsivystė 3 daugialąsčių organizmų karalystės. 2005 m. Sina M. Adlis (Kanada) su bendraautoriais protistus suskirstė į 6 monofilines grupes (Amoebozoa, Opisthoconta, Rhizaria, Archaeplastida, Chromalveolata, Excavata), kurias sudaro visi bendro protėvio palikuonys.

Protistų Sandara ir Dauginimasis

Protistų grupės atstovams būdinga palyginti paprasta sandara. Jie, išskyrus tik kai kuriuos rudadumblius, neturi diferencijuotų audinių. Daugelis protistų vienaląsčiai, tačiau yra ir daugialąsčių (pvz., rudadumbliai, raudondumbliai), taip pat formuojančių sferines kolonijas (pvz., maurakulis).

Kūno formos nepaprastai įvairios, neretai kintančios, dydžiai nuo 1 µm iki kelių dešimčių metrų (pvz., rudadumbliai). Dauginasi nelytiškai ir lytiškai. Protistai yra pirmieji eukariotiniai daugialąsčiai organizmai, pradėję daugintis lytiškai.

Mitybos Būdai

Mitybos būdai protistuose gali būti autotrofinis (fotosintezė), heterotrofinis (siurbimas, rijimas) arba mišrus.

Judėjimas ir Gyvenimo Ciklai

Daugelis protistų prisitaikę judėti žiuželiais arba blakstienėlėmis. Jų neturintys juda ameboidiškai, keisdami ląstelės pavidalą. Dalis protistų turi ilgas ataugas, kuriomis plūduriuoja vandenyje, kai kurie gyvena prisitvirtinę.

Daugeliui protistų būdingi gyvybiniai ciklai, kurių metu kinta jų morfologija, neretai ir gyvenimo aplinka bei medžiagų apykaita. Dažnai suformuoja cistas ar sporas, kurios pasižymi dideliu atsparumu nepalankioms aplinkos sąlygoms. Tai ypač svarbu rūšių adaptacijai, išlikimui ir paplitimui.

Ekologinė Reikšmė

Protistai atlieka svarbias ekologines funkcijas. Maitindamiesi bakterijomis ir pūvančiomis organinėmis liekanomis protistai valo vandens telkinius. Protistai yra maisto ir deguonies šaltinis tiek gėlųjų vandenų, tiek jūrinėse ekosistemose, svarbūs dirvožemio formavimuisi.

Protistų fosilijų (pvz., foraminiferų, kokolitoforidų) kiautelių nuogulos sudaro kreidos ir kitų organinės kilmės uolienų didžiulius klodus.

Parazitinės Rūšys

Tarp protistų yra daug parazitinių rūšių, sukeliančių įvairių gyvūnų grupių ir žmogaus ligas (pvz., maliariją, amebiazę, afrikinę miegligę, toksoplazmozę, ichtioftiriozę), kiti protistai yra pavojingi augalų patogenai, pvz., paprastasis bulviapūdis (Phytophthora infestans) sukelia bulvių marą.

Protistų Klasifikacija

Grupė	Apibūdinimas
Amoebozoa	Amebas ir gleivūnai
Opisthoconta	Gyvūnų ir grybų protėviai
Rhizaria	Įvairūs ameboidiniai protistai
Archaeplastida	Pirminiai dumbliai ir augalai
Chromalveolata	Įvairūs dumbliai ir protistai
Excavata	Žiuželiniai protistai

---