Mėsa yra vienas iš vertingiausių maisto produktų, turintis visas žmogaus organizmui reikalingas maistines medžiagas. Ji yra pagrindinis baltymų ir amino rūgščių šaltinis žmogaus mityboje. Be to, žmogaus organizmas gali pasisavinti iki 30% geležies iš mėsos, palyginti su 15% iš kitų šaltinių. Mėsoje taip pat yra mineralų, tokių kaip natris, kalis, geležis, kalcis ir fosforas, bei vitaminų A, B, D, P, PP ir kitų, kurie yra būtini normaliam organizmo vystymuisi ir funkcionavimui.
Pašarų priedų naudojimas gyvūnų auginime
Pašarų priedai - tai aktyviosios medžiagos arba preparatai, įterpiami į premiksus ar pašarus. Jų registracijos reikalavimai nustatyti teisės aktuose, reglamentuojančiuose pašarų priedų gamybą, naudojimą ir prekybą jais.
Registruojant priedą, kartu su sąranka pateikiamos ekspertų, turinčių reikiamą kvalifikaciją, ataskaitos apie priedo tapatumą, veiksmingumą ir saugų vartojimą. Ekspertai negali dalyvauti atliekant sąrankoje pateiktus tyrimus, kuriuos vėliau vertins.
Antibiotikų, augimo stimuliatorių, kokcidiostatikų ir kitų vaistinių medžiagų sąrankose pateikiama monografija pagal šių taisyklių reikalavimus.
Priedų apykaitos produkcijos gyvūnų ir laboratorinių gyvūnų organizme tyrimai privalomi norint įsitikinti, jog duomenų apie priedo ir jo metabolitų toksinį poveikį, kuris galėtų turėti įtakos žmonėms, pakanka. Tuo tikslu atliekami priedo apykaitos duomenų, gautų tiriant gyvūnus, kuriems skirtas priedas, ir laboratorinius gyvūnus, palyginimai.
Priedų sudėties ir savybių tyrimai
Atliekant priedų tyrimus, svarbu nustatyti:
- Priedo rūšį pagal pagrindinę jo funkciją ir poveikio įrodymus.
- Kokybinę ir kiekybinę sudėtį (aktyvioji medžiaga, kitos sudedamosios dalys, priemaišos, atskirų partijų skirtumai).
- Aktyviosios medžiagos bendrąjį ir cheminį pavadinimus, struktūrinę formulę, molekulinę formulę ir masę.
- Fizikines savybes.
- Toksikologinius duomenis.
- Pasiūlytą priedo įterpimo į pašarą būdą ir normą.
- Informaciją apie saugos duomenų lapą.
Taip pat būtina pateikti kokybinių ir kiekybinių analizės metodų, skirtų rutininei premiksuose ir pašaruose esančios aktyviosios medžiagos kontrolei, aprašymą. Metodai turi būti patvirtinti mažiausiai keturiose bandymų laboratorijose arba įstaigose, dirbančiose pagal suderintus tarptautinius reikalavimus.
Poveikio tyrimai
Poveikio pašarams tyrimai atliekami technologinių priedų: antioksidantų, konservantų, surišiklių, emulsiklių, stabilizuojančių medžiagų, kietiklių, rūgštingumą reguliuojančių medžiagų ir kitų, gerinančių premiksų ar pašarų savybes, bet neturinčių tiesioginio biologinio poveikio gyvūniniams produktams. Priedo veiksmingumas įvertinamas atsižvelgiant į ūkininkavimo praktiką Europos Sąjungoje.
Visų priedų, tirtų fermų sąlygomis, saugumas darbininkams ir žmonėms, vartojantiems gyvūninę produkciją, turi būti moksliškai pagrįstas.
Specifiniai tyrimai
Atliekant tyrimus, atsižvelgiama į žinomą nesuderinamumą ir/ar sąveiką tarp priedo ir veterinarinių vaistų ir/ar paskirties gyvūnams naudojamo pašaro sudedamųjų dalių.
Mažiau tyrimo duomenų galima pateikti siūlant registruoti priedą toms gyvūnų rūšims, kurios fiziologiškai ir pagal medžiagų apykaitą yra artimos toms, kurioms priedas jau registruotas.
Taip pat pateikiami likučių (surištų ir nesurištų) bioprieinamumo duomenys, kurie gali būti ypač naudingi, kai susidaro daug metabolitų ir nėra įrodymų apie žymėtųjų likučių buvimą.
Saugumo ribų nustatymas
Tolerancijos bandymas paskirties gyvūnams, kurio tikslas - nustatyti saugumo ribas (pvz., ribą tarp didžiausios rekomenduojamos dozės pašaruose ir mažiausios dozės, kuri daro neigiamą poveikį). Saugumo riba, kai koeficientas yra mažiausiai 10, laikoma pakankama, kad nereikėtų tolesnių tyrimų.
Taip pat svarbu nustatyti priedo gebėjimą sukelti kryžminį atsparumą tam tikromis antimikrobinėms medžiagoms ir skatinti atsparių bakterijų padermių vystymąsi paskirties gyvūnuose.
Tyrimai su laboratoriniais gyvūnais
Tyrimai su laboratoriniais gyvūnais atliekami naudojant aktyviąją medžiagą, pripažintais tarptautiniais standartiniais tyrimo metodais. Jei nepakanka tyrimų su laboratoriniais gyvūnais, gali būti atlikti papildomi metabolitų, susidarančių paskirties gyvūnų organizme, tyrimai.
- Priedo ūminio oralinio toksinio poveikio tyrimai atliekami mažiausiai su dviem žinduolių rūšimis.
- Įvertinant pavojų darbininkams atliekami tam tikri galutinio produkto tyrimai (aktyvioji medžiaga plius užpildas ta forma, kuria ketinama produktą pardavinėti).
- Norint identifikuoti aktyviąsias medžiagas ir, jei reikia, jų skilimo bei irimo produktus, pasižyminčius mutageninėmis ir genotoksinėmis savybėmis, atliekami mažiausiai 3 skirtingi genotoksiškumo tyrimai.
- Tyrimas turi vykti mažiausiai 90 dienų. Priedų, skirtų produkcijos gyvūnams, tyrimai atliekami su dviem gyvūnų rūšimis, iš kurių viena - ne graužikai, ja gali būti paskirties gyvūnai.
- Lėtinio oralinio toksinio poveikio tyrimas, į kurį gali įeiti ir kancerogeniškumo tyrimas, atliekamas mažiausiai su viena graužikų rūšimi.
- Reprodukcinių funkcijų tyrimai atliekami mažiausiai su dviem dukterinėmis kartomis (F1, F2) ir gali būti sujungti su teratogeniškumo tyrimu.
- Medžiagų apykaitos ir pasiskirstymo tyrimų metu atliekami absorbcijos, pasiskirstymo kūno skysčiuose ir audiniuose, išskyrimo būdų tyrimai.
Mėsos gamyba ir vartojimas Lietuvoje
Gyvulininkystės sektorius Lietuvoje yra svarbi žemės ūkio sritis. Bendros ekonominės erdvės išsiplėtimas ir ES rinkos reguliavimo bei paramos priemonės suteikė galimybę Lietuvos gyvulininkystės sektoriaus konkurencingumui augti. Didžiausios įtakos šiam augimui turėjo mažesnės gyvulių auginimo sąnaudos ir sveikos gyvulių bandos išsaugojimo praktika.
Lietuvoje mėsos ir jos produktų suvartojimas, lyginant su kitais maisto produktais, sudaro 27,8%. Tarp mėsos produktų išlieka populiariausia kiauliena. 2010 metais vienas gyventojas jos suvartojo apie 39 kg - 4 kg mažiau nei vidutiniškai ES šalyse (43 kg). Jautienos Lietuvoje tesuvartojama apie 5 kg.
Statistikos departamento duomenimis, 2010 metais paskersta 9% mažiau gyvulių nei 2009 metais, o gyvulių supirkta (skerdienos svoriu) 10% daugiau. Daugiausia supirkta kiaulių ir karvių. Pagal sektorius daugiausiai buvo patikrinta mėsos perdirbimo įmonių, kurios sudarė 46,8% nuo visų įvertintų įmonių.
Pagal LMPA duomenis, lietuviškuose mėsos gaminiuose trūksta lietuviškos mėsos. 2011 m. I pusmetį į Lietuvą įvežta 54,05 tūkst. tonų mėsos ir jos gaminių (7,44 tūkst. tonų arba 16% daugiau negu per 2010 m. I pusmetį).
1 lentelė. Mėsos ir mėsos gaminių įvežimas (t)
| Laikotarpis | Jautiena | Kiauliena | Paukštiena | Subproduktai | Mėsos gaminiai |
|---|---|---|---|---|---|
| 2010 m. I pusm. | 601 | 25.365 | 7.831 | 2.882 | 9.838 |
| 2011 m. I pusm. | 868 | 29.601 | 8.314 | 3.558 | 11.709 |
Didžiausią dalį pagal mėsos rūšį sudaro įvežama kiauliena - 54%, mėsos gaminiai - 22%, paukštiena - 16% ir subproduktai - 6,5%.