Tinginiai (Bradypodidae) - nepilnadančių (Xenarhra) būrio žinduolių šeima. Šiandien išskiriamos 2 gentys ir 6 rūšys.
Išvaizda ir dydis
Visi tinginiai gyvena medžiuose, o jų dydis siekia apie 50-60 centimetrų. Kūno ilgis siekia 48-72 cm, masė - 2,5-9,0 kilogramai. Galva apvali, ją gali pasukti 270° (kaklas iš 6-10 slankstelių). Rankos su 2 arba 3, kojos su 3 pirštais; visos galūnės su stipriais, lenktais tartum kabliai, 8-10 cm ilgio nagais. Kailis tankus pilkas arba gelsvai rudas, kudlotas. Plaukai 6-15 cm ilgio, gula nugaros kryptimi, todėl medžių lajoje tinginių, kabančių beveik visą gyvenimą nugara žemyn, kūnu lietaus lašai gerai nuteka. Augantys kailyje dumbliai suteikia jam žalsvą atspalvį. Uodega trumpa, stora arba jos nėra. Kūno temperatūra žema, nepastovi - 30-34 °C.
Paplitimas ir gyvenamoji vieta
Tinginių (gyvūnų) paplitimas yra Pietų Amerikoje. Mažasis tinginys (Bradypus pygmaeus) gyvena vienoje iš Panamos salų, tripirštis tinginys (Bradypus tridactylus) - Pietų Amerikos šiaurrytinėje dalyje, dvipirštis tinginys (Choloepus didactylus) - Venesueloje, Gajanoje, Kolumbijoje, Peru ir Brazilijoje.
Šiose vietovėse vandens lygis dažnai kyla, dėl ko susidaro potvyniai - o tai reiškia, kad plaukimas yra esminis išgyvenimui reikalingas įgūdis.
Elgesys ir judėjimas
Tinginiai juda nepaprastai lėtai, vos 3 metrų per minutę greičiu, todėl realiai jie negali apsiginti nuo grobuonių (erelių, jaguarų, gyvačių ir kt.). Šie gyvūnai tikisi, kad plėšrūnai jų paprasčiausiai nepastebės. Leistis ant žemės tinginiai taip pat baisiai nemėgsta, nes ten yra visiškai bejėgiai - negeba nei apsiginti, nei pabėgti nuo potencialaus priešo. Medžių lajoje juda lėtai. Tinginiai iš medžio išlipa tik išsituštinti, arba paplaukioti. Lietinguoju sezonu tinginiai dažnai iš medžio šoka tiesiai į vandenį ir plaukia iki kito medžio. Jie sugeba plaukti net iki 3 kartų greičiau nei judėti žeme. Tiesą pasakius, tinginiai beveik nuolat kabo ant medžių žemyn galva. Aktyvūs naktį. Klausa ir rega silpnos. Uoslė gera. Laikosi medžiuose, kartą kas 3-8 d. nulipa ant žemės. Gyvena pavieniui.
Mityba
Tinginio maitinimas - gyvena pakibę medžiuose ir minta lapais. Jie net nemoka savarankiškai virškinti maisto - šį veiksmą atlieka specialios bakterijos, gyvenančios skrandyje. Minta medžių lapais, pumpurais, ūgliais. Skrandis talpus, daugiakameris, jame yra celiuliozę skaidančių bakterijų.
Šis faktas yra pakankamai akivaizdus, tačiau retas žino, kokio lėtumo yra tinginių medžiagų apykaita. Pavyzdžiui, žmogui reikia nuo 12 iki 48 valandų, kad suvalgytų, suvirškintų ir pašalintų iš savo organizmo maistą. Tuo metu tinginys vos vieną medžio lapą virškina įspūdingas 30 dienų. Be to, tuštinimosi proceso metu jie netenka net iki trečdalio savo kūno masės.
Kailis ir simbiozė
Tinginių kailis turi du sluoksnius: vidinį sluoksnį, kuris yra arčiausiai tinginio odos ir yra trumpas, tankus bei suteikia reikalingos šilumos, bei išorinis sluoksnis, kuriame yra tarpų, kuriuose auga grybai ir dumbliai. Dumbliai suteikia tinginio kailiui žalsvą atspalvį, kuris veikia kaip efektyvi maskuotė medžiuose. Nors kai kurie vabzdžiai minta pačiais tinginiais, kitos vabzdžių rūšys gyvena jų kailyje ir minta jau minėtais grybais bei dumbliais. Štai vieno tinginio kailyje buvo rasta ir suskaičiuota 980 vabalų. Penkios drugių rūšys gyvena tinginio kailyje ir laukia, kol šis išsituštins. Kai šis atlieka gamtinius reikalus, drugiai padeda kiaušinėlius tinginio išmatose. Lerva lieka išmatose tol, kol užauga ir persikelia ant tinginio kailio.
Miego įpročiai
Tyrinėdami sugautus tinginius mokslininkai nustatė, kad jie miega apie 15-18 valandų per parą. 2008-aisiais paskelbtas tyrimas, kurio metu buvo tiriamas šių gyvūnų smegenų aktyvumas. Tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad laukiniai tinginiai miega vidutiniškai apie 9-10 valandų per parą. Nors tikroji šio skirtumo priežastis dar neišaiškinta, manoma, kad tinginiai ilgiau miega, nes nejaučia pavojaus. Tiesa, tam įtakos gali turėti ir mityba bei kiti faktoriai.
Evoliucija
Tačiau senovėje tinginiai gyveno ant žemės, o kai kurios rūšys užaugdavo iki 6 metrų aukščio ir 5 tonų svorio! Panašiai, kaip Afrikos dramblys. Šie tinginiai pasirodė prieš 35 milijonus metų, o išnyko prieš maždaug 10 tūkst. metų, kuomet Amerikoje paplito žmonės.
Dauginimasis ir palikuonys
Tinginio dauginimasis - patelės gimdo po vieną jauniklį. Nėštumas apie 6 mėn.; veda 1 jauniklį, kuris apie 1 m. laikosi įsitvėręs motinos. Subręsta 2 m., gyvena 25-30 metų. Dauguma tėvų gyvūnų pasaulyje padaro viską, kad apgintų savo jauniklius. Tinginių motinoms rūpi jų jaunikliai, tačiau tik iš dalies. Pirmus 3-8 savo gyvenimo mėnesius tinginio jauniklis kabo ant savo motinos. Tokiu būdu motina gali apsaugoti jauniklį savo grėsmingai atrodančiais nagais bei šnypštimu. Tačiau šis atsidavimas jaunikliui baigiasi, jeigu šis nukrenta. Tačiau motina retai nusileidžia ant žemės pasiimti iškritusio jauniklio.
Apsauga
Tinginius reikia saugoti. Tinginiai yra patekę į Raudonąją knygą. Jų yra labai mažai, tiktai apie 2000, nes tinginius medžioja medžiotojai.
Įdomūs faktai
- Vienas tinginių (gyvūnų) lytinis aktas vidutiniškai trunka apie 42 valandas.
- Tinginių (gyvūnų) virškinimo sistema yra tokia lėta, jog net ir prikimšęs pilną skrandį, šis gyvūnasgali mirti nuo bado.
- Tinginiai maždaug išgyvena apie 20 metų.