„Šėtono biblija“ (angl. The Satanic Bible) - tai vienas žymiausių ir kontroversiškiausių religinių bei filosofinių tekstų, parašytas 1968 m. amerikiečių okultisto Antono Szandoro LaVey.

Šis veikalas laikomas pagrindiniu Šėtonizmo religijos doktrinos šaltiniu ir neatsiejama moderniojo Šėtonizmo ideologijos dalimi.

Antonas LaVey, įkūręs Šėtono bažnyčia (angl. Church of Satan), šia knyga siekė ne tik suformuluoti savo pasaulėžiūrą, bet ir pateikti alternatyvą tradicinėms religijoms, ypač krikščionybei.

Ši knyga dar vadinama Šėtono bilija, Šėtoniškoji biblija, Satanistų biblija, Velnio biblija arba Velnio knyga.

Pagrindinės Idėjos

„Šėtono knyga“ nėra kvietimas į blogio garbinimą tiesiogine prasme - veikiau tai simbolinis ir provokuojantis manifestas individualizmui, žmogaus prigimčiai ir instinktų išaukštinimui.

Knygoje dėstomos idėjos remiasi ateistine pasaulėžiūra, psichologiniais principais bei ritualais, skirtais asmeninei stiprybei ir vidinei transformacijai.

Nors daug kam tai gali atrodyti kaip šokiruojantis ar net pavojingas tekstas, „Šėtono knyga“ laikoma kultūriniu fenomenu, kuris įkvėpė daugelį diskusijų apie religijos, moralės ir žmogaus laisvės prigimtį.

Lietuvoje ši knyga retai aptariama viešai, tačiau jos idėjos kelia susidomėjimą tarp alternatyvių filosofijų ieškančių skaitytojų.

Knygos Turinys

Pirmoji Satanistų Biblijos knyga nėra bandymas šventvagiauti, o veikiau tai, ką galima pavadinti „velnišku pasipiktinimu“.

Velnias buvo negailestingai ir be išlygų puolamas Dievo žmonių.

Niekada, išskyrus grožinę literatūrą, Tamsos Princui nebuvo suteikta galimybė kalbėti taip, kaip kalba Teisiųjų Viešpaties atstovai.

Praeities sakyklų daužytojai laisvai apibrėždavo „gėrį“ ir „blogį“, kaip jiems atrodė tinkama, ir noriai sunaikindavo tuos, kurie nesutiko su jų melais - tiek žodžiais, tiek kartais ir fiziškai.

Kaip liūdna, kad alegorinis asmuo, labiausiai atsakingas už dvasinių religijų sėkmę, sulaukia mažiausiai gailestingumo ir nuolatinio piktnaudžiavimo - ir tai daro tie, kurie labiausiai iškilmingai skelbia sąžiningumo taisykles!

Per visus šimtmečius, kai Velnias buvo užgauliojamas, jis niekada neatsakė savo kritikams.

Jis visada išliko džentelmenas, kol tie, kuriuos jis remia, šaukia ir siautėja.

Jis parodė esąs elgesio pavyzdys, bet dabar jaučia, kad atėjo laikas atsakyti.

Devyni Satanistiniai Teiginiai

• Satanas simbolizuoja pasilepinimą, o ne susilaikymą!
• Satanas simbolizuoja gyvybingą egzistenciją, o ne dvasines svajones!
• Satanas simbolizuoja neiškraipytą išmintį, o ne veidmainišką saviapgaulę!
• Satanas simbolizuoja gerumą tiems, kurie to nusipelno, o ne meilę, švaistomą nedėkingiems!
• Satanas simbolizuoja kerštą, o ne kito skruosto atsukimą!
• Satanas simbolizuoja atsakomybę atsakingiems, o ne rūpinimąsi psichiniais vampyrais!
• Satanas simbolizuoja žmogų kaip dar vieną gyvūną, kartais geresnį, dažniau blogesnį už tuos, kurie vaikšto keturiomis kojomis, kuris dėl savo „dieviškojo dvasinio ir intelektualinio išsivystymo“ tapo žiauriausiu iš visų gyvūnų!
• Satanas simbolizuoja visas vadinamąsias nuodėmes, nes jos visos veda į fizinį, protinį ar emocinį pasitenkinimą!
• Satanas buvo geriausias bažnyčios draugas, nes jis ją išlaikė veikiančią visus šiuos metus!

Knygos Citatos

Šioje sausoje plieno ir akmens dykumoje pakeliu savo balsą, kad jūs išgirstumėte. Į Rytus ir Vakarus šaukiu. Į Šiaurę ir Pietus rodau ženklą, skelbdamas: Mirtis silpniesiems, turtas stipriesiems!

Atmerkite akis, kad matytumėte, o pelėsiais apaugusių protų žmonės, ir klausykite manęs, išsigandę milijonai! Nes aš žengiu į priekį, kad mesčiau iššūkį pasaulio išminčiai; kad suabejočiau žmogaus ir „Dievo“ „įstatymais“!

Stovėdamas prieš pūvančias ir lakuotas jūsų išdidžiausių moralinių dogmų fasadas, rašau ant jų liepsnojančios paniekos raidėmis: Štai ir žiūrėkite; visa tai apgaulė!

Susiburkite aplink mane, o jūs, mirčiai nepaklūstantys, ir pati žemė bus jūsų, kad ją turėtumėte ir valdytumėte!

Tas, kuris lėtai tiki bet kuo ir viskuo, yra didelio supratimo, nes tikėjimas viena klaidinga taisykle yra visos neišminties pradžia.

"Meilės" Koncepcija

„Mylėkite vienas kitą“ - buvo pasakyta, kad tai aukščiausias įstatymas, bet kokia galia jį tokiu padarė? Kokiu racionaliu autoritetu remiasi meilės evangelija?

Ar natūralu, kad priešai darytų gera vienas kitam - ir KAS YRA GERA?

Ar sudraskytas ir kruvinas auka gali „mylėti“ krauju aptaškytus nasrus, kurie plėšo jį į gabalus?

Nekęskite savo priešų visa širdimi, ir jei žmogus trenkia jums per vieną skruostą, SUTRIUŠKINKITE jį per kitą!; trenkite jam per klubą ir šlaunį, nes savisauga yra aukščiausias įstatymas!

Tas, kuris atsuka kitą skruostą, yra bailus šuo!

Gyvenimas ir Mirtis

Gyvenimas yra didysis pasilepinimas - mirtis, didysis susilaikymas.

Todėl išnaudok gyvenimą - ČIA IR DABAR!

Sakyk savo širdžiai: „Aš esu savo paties atpirkėjas.“

Palaiminimai

Palaiminti stiprieji, nes jie paveldės žemę - prakeikti silpnieji, nes jie paveldės jungą!

Palaiminti galingieji, nes jie bus gerbiami tarp žmonių - prakeikti silpnieji, nes jie bus ištrinti!

Palaiminti drąsieji, nes jie taps pasaulio valdovais - prakeikti teisieji nuolankieji, nes jie bus sutrypti po kanopomis!

---