Pastaraisiais metais Lietuvoje tikėtina gyventojų gyvenimo trukmė pailgėjo, tačiau ji vis dar yra viena trumpiausių Europos Sąjungoje (ES), o prevencijos ir sveikatos priežiūros priemonėmis išvengiamas mirtingumas taip pat gerokai didesnis už ES vidurkį. Su gyvensenos būdu susiję rizikos veiksniai yra daugiau nei pusės visų mirčių Lietuvoje priežastis (2017 m.).
Nors šiuo metu gausu mokslinių įrodymų, jog netinkami gyventojų mitybos įpročiai yra hipertenzijos, nutukimo, širdies ir kraujagyslių sistemos bei daugelio kitų lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnys, daugelio Europos valstybių gyventojų mityba nėra palanki sveikatai - vartojama per daug maisto produktų, turinčių daug sočiųjų riebalų, cukraus ir druskos, be to, per mažai valgoma daržovių, vaisių, viso grūdo produktų.
Siekiant įvertinti suaugusių Lietuvos gyventojų mitybos įpročius ir jų pokyčių tendencijas, 2019 m. buvo atliktas tyrimas anketiniu apklausos būdu. Tam buvo sudaryta atsitiktinė būtina tyrimui atlikti gyventojų imtis, reprezentuojanti suaugusius Lietuvos gyventojus pagal lytį, amžių ir proporcingai gyventojų skaičiui kiekvienoje apskrityje. Iš viso ištirti ir įvertinti 2 573 suaugusių gyventojų mitybos įpročiai ir šio tyrimo duomenys palyginti su ankstesnių tyrimų duomenimis.
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis programiniu statistiniu duomenų paketu SPSS, 20.0 for Windows versija. Rezultatų skirtumų statistinis reikšmingumas nustatytas pagal χ² (chi kvadrato) kriterijų. Rezultatų skirtumas laikomas reikšmingu, kai p ≤ 0,05.
Tyrimo Rezultatai
Lietuvos gyventojų pagrindiniai maisto produktų pasirinkimo kriterijai yra maisto skonio savybės (39 proc.) ir nauda sveikatai arba ligų profilaktika (27,4 proc.). Vis dėlto daugiau asmenų renkasi maisto produktus atsižvelgdami į jų naudą sveikatai ir nuo 2014 m. tokių gyventojų padaugėjo beveik dvigubai.
Nustatyta, kad 27,4 proc. suaugusių gyventojų maisto produktus renkasi atsižvelgdami į naudą sveikatai, o daržovių ir vaisių kasdien vartoja tik 57,1 proc. tyrimo dalyvių, iš kurių tik 6,9 proc. jų vartoja 5 kartus per dieną. Įvertinus suaugusių Lietuvos gyventojų daržovių ir vaisių vartojimo ypatumus galima sakyti, kad jų vis dar vartojama nepakankamai.
49,5 proc. respondentų atsakė, kad grūdinių produktų vartoja kasdien ir kelis kartus per dieną, o 46,2 proc. suaugusių gyventojų žuvies ir jos produktų valgo tik 1-2 kartus per mėnesį. Nustatyta, kad daugiausia - beveik kas antras (46,2 proc.) - respondentų atsakė, kad žuvies ir jos produktų valgo tik 1-2 kartus per mėnesį ir rečiau, ir daugiau kaip kas trečias (37 proc.) - 1-2 kartus per savaitę. Dar 12 proc. respondentų nurodė, kad žuvies ir jos produktų iš viso nevartoja. Įvertinus žuvies ir jos produktų vartojimo dažnumą priklausomai nuo respondentų amžiaus nustatyta, kad jaunesnio (19-34 m.) ir vidutinio (35-49 m.) amžiaus tyrimo dalyviai šių produktų dažniausiai vartoja 1-2 kartus per mėnesį ir rečiau, o vyresnio (50-64 m.) amžiaus asmenys - 1-2 kartus per savaitę.
Daugiau kaip trečdalis (35,7 proc.) respondentų nurodė, kad kiekvieną dieną vartoja mėsos ir jos produktų, 26,4 proc. - pieno ir jo produktų.
Niekada jau pagaminto maisto nesūdo 39,1 proc. respondentų, o 6,2 proc. suaugusių gyventojų jau pagamintus patiekalus sūdo beveik visada, net neragaudami.
Siekiant išsiaiškinti respondentų vandens vartojimo įpročius jų buvo klausiama, kiek vidutiniškai stiklinių (apie 200 ml) vandens jie išgeria per dieną. Nustatyta, kad 8 ir daugiau stiklinių vandens per dieną išgeria tik apie 14 proc. respondentų, o beveik pusė tyrimo dalyvių (49,4 proc.) per dieną išgeria nuo 3 iki 5 stiklinių (0,6-1 litro) vandens. Daugiau jaunesnio (19-34 m.) amžiaus respondentų per dieną išgeria 7, 8 ir daugiau stiklinių vandens, palyginti su vyresniais tirtais asmenimis.
Beveik kas penktas (18,6 proc.) respondentas nurodė, kad maisto papildus vartoja beveik kasdien, ir beveik tiek pat tyrimo dalyvių (17,6 proc.) atsakė, jog maisto papildų nevartoja niekada. Didesnė (63,8 proc.) gyventojų dalis maisto papildus vartoja retai: kartais, 1-2 mėn. arba 3-4 mėn. per metus. Per pastaruosius du dešimtmečius smarkiai sumažėjo gyventojų, niekada nevartojančių maisto papildų (nuo 57,3 proc. 1997 m. iki 17,6 proc. 2019 m.), ir kelis kartus padaugėjo juos vartojančių kasdien (atitinkamai nuo 4,4 proc.). Maisto papildus kasdien vartoja statistiškai reikšmingai daugiau moterų negu vyrų, jaunesnių negu vyresnių, aukštesnį negu žemesnį išsilavinimą įgijusių bei mieste negu kaime gyvenančių asmenų.
Išlieka tendencija, kad gyventojai maistui gaminti dažniausiai renkasi augalinį aliejų.
Kiti Tyrimai
Kiekybinis tyrimas, kuriame anoniminės anketinės apklausos būdu buvo tiriama miesto ir kaimo žmonių mitybos skirtumai ir jos poveikis antsvoriui. Tyrime dalyvavo - suaugę abiejų lyčių Lietuvos gyventojai. Buvo ištirta ir įvertinta 311 respondentų mityba, mitybos įpročiai bei jų požiūris į sveiką mitybą, skaičiuojamas kūno masės indeksas (KMI). Išanalizavus tyrimo duomenis, nustatyta, kad iš 311 respondentų apie 32 proc. turi antsvorį ir apie 15 proc. buvo nutukę, tačiau daugiau kaip 40 proc. apklaustųjų nežinojo, ar turi antsvorio.
Taip pat nustatyta, kad 90 proc. respondentų mityba yra įprastinė, tik apie 6,5 proc. respondentų yra vegetarai ir apie 3 proc. - veganai. Sveika mityba domisi absoliuti dauguma (75 proc.) apklaustųjų, tačiau tuo vadovaujasi mažiau nei pusė (t.t. apie 35 proc.) respondentų. Nutukusių gyventojų skaičius buvo pasiskirstęs beveik vienodai tarp miesto ir kaimo gyventojų. Nustatyta, kad antsvoris statistiškai reikšmingai susijęs su persivalgymu bei įpročiu užkandžiauti.
2019 m. rugpjūčio-gruodžio mėnesiais anketiniu apklausos būdu buvo ištirti ir įvertinti 337 pagyvenusių (65-75 m.) Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai. Nustatyta, kad 28,8 proc. pagyvenusių gyventojų maisto produktus renkasi atsižvelgdami į jų naudą sveikatai, o kasdien daržoves ir vaisius vartoja tik 58,5 proc. apklaustųjų. Kasdien ir kelis kartus per dieną grūdinius produktus vartoja 48,7 proc. tyrimo dalyvių, kiekvieną dieną mėsą ir mėsos produktus bei pieną ir pieno produktus vartoja maždaug trečdalis. Net 43,0 proc. tyrimo dalyvių žuvį ir žuvies produktus vartoja itin retai - tik 1-2 kartus per mėnesį ar net rečiau. Niekada pagaminto maisto nesūdo tik 36,8 proc. respondentų, didžioji dalis jų (66,2 proc.) maistui gaminti renkasi augalinį aliejų. Tik mažiau nei pusė (40,9 proc.) pagyvenusio amžiaus respondentų savo mitybą vertina kaip tinkamą, o maisto papildus kasdien vartoja 18,1 proc.
R. Bartkevičiūtė Lietuvos gyventojų faktinės mitybos įpročius vienu sakiniu apibendrina taip: deja, mityba dar nėra pakankamai sveika ir sveikatinanti. O jei ir yra gerų pokyčių, jie labai nedideli. Todėl lietuvius dar reikia skatinti ir mokyti sveikai maitintis.