pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Gydytojų mitybos rekomendacijos onkologiniams pacientams ir pacientams po stomos operacijos

Mityba yra itin svarbi tiek onkologiniams pacientams, tiek žmonėms po stomos operacijos. Šiame straipsnyje apžvelgsime gydytojų rekomendacijas, kurios padės užtikrinti tinkamą mitybą ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Mitybos rekomendacijos onkologiniams pacientams

2019 m. birželio mėn. Frankfurte susirinkę onkologai, chirurgai ir gydytojai dietologai iš viso pasaulio diskutavo mitybos onkologijoje temomis. Konferencijoje dalyvavo grupė gydytojų onkologų ir iš Lietuvos bei kaimyninių - Latvijos bei Estijos. Labiausiai neraminantis faktas - mitybos nepakankamumo paplitimas tarp vėžiu sergančių pacientų.

Mitybos nepakankamumo paplitimas

Garsus italų gydytojas onkologas, mokslininkas ir tyrinėtojas prof. Muscaritoli, pristatė studiją, kurioje buvo stebimi apie 2000 onkologine liga sergančių pacientų. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti kiek pacientų jau pirmo vizito pas onkologą metu turi mitybos sutrikimus, kas juos lemia ir kaip tai atsiliepia gydymo efektyvumui. Sudėjus visus 2000 pirmą kartą vėžio diagnozę išgirdusius pacientus, net 51%, t.y. pusė visų pacientų jau turėjo mitybos sutrikimus pirmo vizito pas onkologus metu. Pacientai kaip pagrindinę priežastį įvardino mažesnį suvalgomo maisto kiekį ir pablogėjusį apetitą.

IŠVADA: Prasidėjęs onkologinis procesas žmogaus organizme jau pats savaime sutrikdo medžiagų, ypač baltymų ir riebalų, apykaitą. Dėl paties vėžio išskiriamų faktorių greitėja baltymų ir riebalų skaidymas, gali sutrikti ir angliavandenių įsisavinimas. Labiausiai nukenčia galvos ir kaklo, žarnyno ir plaučių onkologinėmis ligomis sergantys pacientai, kurie netenka itin daug - 20-30 kg svorio.

REKOMENDACIJA PACIENTUI: Visada pasakykite gydančiam gydytojui apie visus su Jūsų sveikata susijusius faktorius ir ypač mitybos, svorio pasikeitimus. Klaidingai yra manoma, jog tai tik maistas, kurio pokyčiui gali turėti įtakos patiriamas stresas, nerimas dėl galimos diagnozės.

Mitybos mitai ir faktai

Daug diskutuota tema - mitai ir nuomonės apie maistines medžiagas, reikalingas sergant onkologine liga. Bene labiausiai trikdantis mitas apie mitybą yra badavimas ar tam tikrų medžiagų (angliavandenių- cukraus/gliukozės) visiškas atsisakymas. Yra susidariusi nepagrįsta nuomonė, kad vartojant cukraus turinčius produktus yra maitinamas vėžys ir liga greičiau progresuoja. Tokia nuomonė yra susidarius remiantis labai senu tyrimu, kol dar nebuvo suprastas gliukozės ir insulino veikimas, medžiagų apykaita ir vėžį augti skatinantys faktoriai.

Bet klinikiniais tyrimais įrodyta, kad visuose (ir sveikosiose) žmogaus organizmo ląstelėse vyksta tas pats gliukozės (paprastojo angliavandenio) pasisavinimas ir apykaita. Kiekviena žmogaus ląstelė pasisavina tiek cukraus, kiek jai reikia. Tai yra pagrindinis ląstelės energijos šaltinis. Vėžinės ląstelės sugeba pasisavinti gliukozę iš kraujo net tada, kai žmogus atsisako cukraus turinčių produktų. Juk iš kokių maisto šaltinių žmogus begautų energiją - jo kraujyje gliukozės lygis vis tiek bus palaikomas normos ribose.

IŠVADA: Europos Onkologinio Paciento Mitybos Rekomendacijos teigia, kad argumentas, jog tinkamas kiekis maistinių medžiagų „maitina auglį“, yra nepagrįstas klinikiniais tyrimais ir neturėtų būti naudojamas siekiant apriboti, sumažinti ar nutraukti maitinimą. Onkologinio proceso gydymo etapu nedidelis kiekis cukraus tikrai nėra uždraustas.

REKOMENDACIJA PACIENTUI: „Ilgo ir sunkaus vėžio gydymo metu visada sakome pacientams: pirmiausia turite valgyti! Po nedaug, bet dažnai ir viską, ko tik norite, esant poreikiui naudoti papildomus baltyminius gėrimus, nes turite sukaupti maistinių medžiagų atsargų ir jėgų gydymui“, - aiškina prof. Kassa.

Svorio pokyčio įtaka išgyvenamumui

Svorio pokyčio įtaka išgyvenamumui buvo vertinama pagal (Martin L et al JCO 2015) tyrimą, kuris buvo atliktas su įvairių sričių ir stadijų vėžiu sergančiais pacientais. Išvada aiški: kuo mažesnį kūno masės indeksą turi onkologinis pacientas ir kuo daugiau netenka svorio - tuo trumpiau išgyvena.

Pavyzdžiui, galvos ar kaklo vėžiu sergantis ir nedidelį viršsvorį turintis pacientas (kūno masės indeksas (KMI) 25-28 kg/m2), išlaikęs įprastą kūno masę vidutiniškai išgyvena 77,9 mėn. (nepriklausomai nuo stadijos, lyties ar amžiaus). Bet jei KMI - 20 ir netenkama apie 15% kūno masės (11-15 kg), tai išgyvenamumas yra tik 6,1 mėn.

Europos onkologinio paciento mitybos rekomendacijos

Europos Onkologinio Paciento Mitybos Rekomendacijos teigia, kad vėžiu sergantis pacientas per parą turi gauti 25-30 kcal/kg kūno svorio ir 1,5 g baltymų/kg kūno svorio. Jei negalima reikiamo maistinių medžiagų kiekio užtikrinti įprasta dieta, turi būti kuo greičiau taikoma mitybos terapija. Pirmiausiai pacientui pridedamas enterinis maitinimas. Enteriniu vadinamas toks maitinimo būdas, kai organizmui reikalingos maisto medžiagos patenka į virškinimo traktą per burną (vartojant specialios paskirties maistinius gėrimus) ar per zondą, stomą lašinant specializuotus enterinius mišinius. Enterinis maitinimas turi būti taikomas visuomet, kai veikia žarnynas.

REKOMENDACIJA PACIENTUI: Atkreipkite dėmesį į savo mitybos būklę. Pasakykite gydytojui, slaugytojai ar vaistininkui apie pradėjusį mažėti svorį ir suvalgomo maisto kiekį. Pasitarkite dėl specialios paskirties medicininio maisto poreikio ir pasirinkimo.

Konferencijoje omega-3 riebiųjų rūgščių (EPA) nauda vėžiu sergančio paciento mityboje buvo įrodyta dideliu skaičiumi klinikinių tyrimų.

REKOMENDACIJA PACIENTUI: Rinkitės maistą gausų polinesočiųjų omega-3 riebiųjų rūgščių.

KMI ir išgyvenamumo priklausomybė (pavyzdys)

KMI (kg/m2) Svorio netekimas Išgyvenamumas (mėn.)
25-28 Nėra 77,9
20 11-15 kg (15%) 6,1

Mitybos rekomendacijos pacientams po stomos operacijos

Stoma vadinama chirurginiu būdu pilvo sienoje suformuota dirbtinė išangė (išeinamoji anga). Operacijos metu plonoji ar storoji (priklausomai nuo ligos) žarna perkerpama, jos kraštai prisiūnami prie pilvo sienos paviršiaus taip, kad žarnos spindis atsivertų į išorę. Stoma reikalinga tada, kai natūralų tuštinimąsi sutrikdo žarnoje susidariusi kliūtis, pvz., navikas, arba kai yra pašalinta visa tiesioji žarna. Per stomą išsiskiriantis žarnų turinys skiriasi priklausomai nuo to, kurios žarnos stoma atlikta. Ileostomos (plonosios žarnos stomos) turinys yra skystas, jame gausu fermentų.

  • Tuoj po operacijos pacientui skiriama tik skysčiai, o būklei gerėjant - pustirštis švelnus maistas. Laipsniškai pereinama prie dietos, kurioje mažai skaidulinių medžiagų.
  • Po 2-4 mėn., atsižvelgiant į savijautą, dieta laipsniškai papildoma naujais produktais, tarp jų ir skaidulingu maistu. Rekomenduojama kas tris dienas racioną papildyti vis nauju maisto produktu ir stebėti, kaip šis produktas toleruojamas. Esant netoleravimui (pajutus pilvo pūtimą, pykinimą, sunkumą ar kt.), šio produkto reiktų vengti.
  • Pavyzdžiui, labai dažnas reiškinys yra pieno baltymo (laktozės) netoleravimas. Jei suvalgius pieno produktų pučia vidurius, kaupiasi dujos, viduriuojama, vadinasi, pieno reiktų atsisakyti. Paprastai dažniausiai netoleruojamas saldus pienas, o suvalgius rūgščių pieno produktų (jogurto, rūgusio pieno, varškės gaminių) jaučiamasi gerai, todėl šių produktų atsisakyti nereikia.
  • Laikui bėgant tolerancija maistui gali keistis, todėl po kelių mėnesių rekomenduojama tą ar kitą produktą pabandyti vėl. Reikia turėti kantrybės atsirinkti mitybai tinkamus produktus - vieno recepto nėra, nes vieniems tinka vienoks, kitiems kitoks maistas.
  • Maitintis rekomenduojama reguliariai, mažesnėmis porcijomis, bet dažniau, pvz., šešis kartus per dieną. Rekomenduojama, kad tarpai tarp valgymų būtų vienodi. Maitinimosi tvarkos nepatariama sutrikdyti, nes tai daro įtaką išmatų konsistencijai ir dujų susidarymui žarnyne. Po kelių mėnesių tvarkingo maitinimosi išmatų konsistencija sutirštėja, keičiasi jų kiekis ir tuštinimųsi skaičius.
  • Valgyti patariama įvairų toleruojamą visų grupių maistą. Taip organizmas gaus būtinų maisto mežiagų, vitaminų, mineralų, pakankamai kalorijų.
  • Trintos, pieniškos, skaidrios kruopų (manų, ryžių, grikių, avižinių), daržovių (morkų, bulvių, burokėlių ir kt.) sriubos.
  • Kisieliai iš vaisių, uogų, saldžios uogų ir vaisių sultys, per pusę skiestos vandeniu.