Ar kada nors ėjote vasaros rytą per rasotą pievą ir užkliuvote už žaliuojančių, baltai žydinčių kerų? Dauguma mūsų, vos pastebėję garšvas, nuleidžiame akis - esą, paprasta piktžolė, kurią tenka nurauti iš daržo. Tačiau leiskite sustoti ir įsižiūrėti: galbūt po kojomis mindome natūralų lobį, kuriame slypi daugiau, nei galime įsivaizduoti.
Šiandien vis daugiau žmonių gręžiasi į gamtos dovanas ir ieško natūralių sprendimų kasdieniams sveikatos rūpesčiams - sąnarių maudimui ar odos nuovargiui. Štai kodėl verta perskaityti šį straipsnį iki galo: sužinosite, kuo išskirtiniai yra garšvų žiedai, kokią naudą jie gali suteikti Jūsų sąnariams ir odai, kaip juos teisingai rinkti, naudoti ir saugoti.
Garšva (Aegopodium) priklauso salierinių šeimos augalų genčiai. Tai daugiametė, 0,5-1,5 m aukščio žolė. Stiebas status, tuščiaviduris. Lapai žali, dukart, triskart suskaldyti. Žiedai susitelkę į skėčio formos žiedynus. Žydi gegužės-rugsėjo mėnesiais, baltais, retai rausvais žiedais.
Garšva paplitusi Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato zonoje. Lietuvoje savaime auga tik viena rūšis - paprastoji garšva (Aegopodium podagraria). Mūsų krašte paplitusi plačiai. Dažniausiai sutinkama plačialapių miškuose, krūmuose, kirtavietėse, parkuose, patvoriuose, kaip piktžolė auga daržuose. Viduramžiais garšva laikyta vienu veiksmingiausių augalų podagros gydymui. Iš čia ir kilo jos pavadinimas - podagraria.
Garšva - vaistas
Garšvų preparatai nuo seno naudoti podagrai gydyti. Taip pat minimos reumatą, artritą gydančios, šlapimo pūslės, žarnyno sutrikimus šalinančios, šlapimą varančios bei kraujo spaudimą mažinančios garšvų savybės. Paprastosios garšvos rūšies mokslinis pavadinimas - podagraria - susietas su augalo gydomosiomis savybėmis.
Viduramžiais paprastosios garšvos laikytos vienais iš veiksmingiausių vaistinių augalų nuo tuo metu tarp aukštuomenės atstovų, vienuolių ir šventikų paplitusios ligos - podagros. Ji kyla dėl organizme sutrikusios šlapimo rūgšties apykaitos. Šia liga dažniausiai suserga nutukę, daug purininių medžiagų turinčio maisto (riebios mėsos, žuvies) vartojantys žmonės.
Viduramžiais aukštuomenė ir vienuoliai valgė daug riebaus maisto. Paprastosios garšvos labai vertintos kaip maistiniai ir vaistiniai augalai, daug jų auginta vienuolynų daržuose ir soduose. Šiuolaikinėje medicinoje šių augalų preparatais gydomas reumatas, artritas, šlapimo pūslės ir žarnyno sutrikimai, garšvos mažina kraujo spaudimą, vartojamos kaip šlapimą varanti priemonė.
Lietuvių liaudies medicina garšvą dažnai vadina „sąnarių žole“. Kodėl? Šis augalas ypač vertinamas dėl švelnaus, bet juntamo poveikio limfinei sistemai, virškinimui ir sąnarių skausmams.
Garšva - viena pirmųjų pasirodančių sveikatai itin naudingų žolių. Tikrai visi jas žino ir yra matę. Daugelis keikia ir pyksta ant šių piktžolėmis laikomų augalų. Tačiau visiškai be reikalo ir netgi labai nepelnytai garšva yra pamiršta ir išstumta iš mūsų valgiaraščio. Kodėl garšva tokia ypatinga?
Pasaulyje nėra kito tokio unikalaus augalo kaip garšva. Savo chemine sudėtimi ji primena žmogaus kraujo sudėtį. Taigi vien to pakaktų pasakyti, kad garšva - ypač naudinga mūsų sveikatai. Garšvoje labai daug baltymų, vitaminų A, C, kalcio, geležies, vario, kalio, karotino. Taip pat yra obuolių ir citrininės rūgšties, kurios kartu su vitaminu C stipriai stimuliuoja ir stiprina imuninę sistemą.
Tai veiksmingas natūralus diuretikas, todėl liaudies medicinoje vartojama esant šlapimo pūslės uždegimui, prostatitui, sergant kai kuriomis inkstų ir kepenų ligomis. Ja gydoma avitaminozė, anemija. Tai puikus vitaminus atstatantis ir avitaminozę gydantis gėrimas. Stiprina imunitetą, suteikia jėgų ir energijos.
Garšvų žiedų nauda vertinama jau nuo senų laikų - tai vienas subtiliausių, bet veiksmingų pavasario augalų. Garšvos žiedų nauda - rinkite žydėjimo metu, kad išsaugotumėte stipriausias savybes. Garšvos žiedai tinka ne tik vidiniam vartojimui, bet ir išoriniam naudojimui. Svarbiausia - rinkti juos švarioje vietoje, žydėjimo pradžioje, kai žiedynai dar pilni veikliųjų medžiagų.
Garšvos žiedai nėra ryškūs nei skoniu, nei kvapu, tačiau jų poveikis - gilus ir švelnus. Reguliarus, bet saikingas naudojimas gali būti vertinga dalis pavasarinės sveikatinimosi rutinos. Nors dažnai pamirštami, šie žiedai slepia daug naudingų savybių.
Garšvų gydomoji galia veiksmingiausia pavasarį, vos šiems augalams išlindus iš žemės. Garšvų jaunuose lapeliuose vitamino C yra daugiau nei citrinose, be to šioje žalumoje gausu B grupės vitaminų, vitamino K, citrinų ir obuolių rūgšties. Garšvų žalumoje yra ir svarbios medžiagos - apigenino, kuris stiprina širdies raumenį.
Kaip paruošti garšvų arbatą?
Garšvų arbata ruošiama iš šio augalo lapų. Jie gali būti renkami nuo pavasario iki rudens. Tinkamiausi arbatai ruošti yra subrendusios garšvos lapai. Vis dėlto geriau juos rinkti iki garšvai pražystant, mat žydinčios žolės lapai netenka dalies vaistinių savybių. Jeigu arbatą gaminsite iš šviežių lapų, juos prieš tai kruopščiai nuplaukite.
Jeigu ruošiatės lapus džiovinti, geriau juos skinkite ne lietingą dieną, kad šie būtų kuo sausesni. Taip pat venkite skinti ryto ar vakaro valandomis, kai iškrenta rasa. Lapus paskleiskite džiūti ant natūralaus audinio ar popieriaus gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje ir sausoje vietoje. Kelis kartus per dieną pavartykite, kad kuo geriau išdžiūtų. Išdžiūvusius garšvų lapus rekomenduojama pasmulkinti rankomis ir sudėti į popierinį ar medžiaginį maišelį. Nepamirškite sandariai uždaryti. Garšvų lapai yra tinkami vartoti iki 2 metų.
Garšvų lapų fermentavimas
Garšvų lapai tinka fermentuotai arbatai ruošti. Pirmiausia, reikia nuskintus lapus kiek pamaigyti, patrinti tarp rankų, kad išsiskirtų sultys. Vėliau - sudėti į stiklainį taip, kad neliktų oro tarpų, uždaryti, apversti ir palikti labai šiltoje vietoje 1-3 paras. Po to - paskleisti džiūti. Išdžiūvusius laikyti sandariame, stikliniame inde.Fermentuotų garšvų lapų arbata yra netgi naudingesnė nei džiovintų lapų. Fermentacijos metu susidaro medžiagos panašios į tas, kurios susidaro rūgstant, todėl tokia arbata įgyja papildomų naudų.
Garšvų arbatos nauda
Pirmiausia, reikia paminėti, jog garšvos - vieninteliai augalai savo chemine sudėtimi panašūs į žmogaus kraują. Taigi, jos iš tiesų unikalios. Be to, garšvose yra daug vitamino C, pektino, baltymų, karoteno, įvairių mikroelementų: mangano, vario, geležies, kalcio. Šią arbatą galima vartoti ir ilgesnį laiką.
- Garšvų arbata stiprina bei mobilizuoja imuninę sistemą. Todėl tai puikus gėrimas pavasarį, kai taip trūksta vitaminų ir energijos.
- Be kita ko, ji gali pagelbėti gydant avitaminozę bei turi kraujo spaudimą mažinančių savybių.
- Garšvos padeda valyti organizmą, nes jose gausu medžiagų apykaitą organizme gerinančių pektinų ir ląstelienos.
- Garšvos padeda gydyti avitaminozę, gastritą, inkstų ir šlapimo pūslės ligas.
- Augalo preparatais gydomos uždegiminės ligos, jie skatina šlapimo skyrimąsi, mažina kraujospūdį, normalizuoja druskų apykaitą žmogaus organizme.
Receptai
Garšvų arbata nuo podagros ir reumato
Kaip sufleruoja botaninis garšvos pavadinimas - podagraria - gi gali tapti puikia pagalba sergant podagra. Be to, ši arbata lengvina ir reumato sukeliamus skausmus. Ji taip pat rekomenduojama sergant skrandžio bei žarnyno ligomis.
Ingredientai:
- 2 v. š. smulkintos garšvų žolės
- 1 stiklinė vandens
Paruošimas: garšvos žolę užpilti verdančiu vandeniu ir palikti 20-30 min pritraukti. Nukošti.
Vartojimas: gerti po 1/3 stiklinės 3 kartus per dieną.
Garšvų arbata - puikus gėrimas sergant inkstų ir šlapimo pūslės ligomis
Garšvos - veiksmingas natūralus diuretikas: jos padeda pašalinti nereikalingus medžiagų apykaitos produktus. Todėl veiksmingai gali kovoti su inkstų bei šlapimo takų ligomis, palengvinti jų simptomus.
Ingredientai:
- 2 v. š. smulkintos garšvų žolės
- 1 stiklinė vandens
Paruošimas: garšvą užpilti karštu vandeniu ir pavirti ant silpnos ugnies apie 15 min. Palikti pritraukti 45 min. Nukošti. Gautą nuovirą atskiesti virintu vandeniu, kad gautųsi viena pilna stiklinė.
Vartojimas: per dieną išgurkšnoti visą stiklinę.
Garšvų arbata virškinimui gerinti
Ši arbata normalizuoja žarnyno darbą, pagerina virškinimo procesus, stiprina ir valo kepenis, gerina medžiagų apykaitą.
Ingredientai:
- 1 v. š. smulkintos garšvų žolė
- 2 stiklinės vandens
Paruošimas: garšvos žolę užpilti verdančiu vandeniu ir palikti pritraukti 30 min. Nukošti.
Vartojimas: gerti po 2/3 stiklinės 3 kartus per dieną valgio metu. Taip gydytis rekomenduojama iki 2 mėnesių.
Garšvų arbata sergant odos ligomis
Garšvos pasižymi organizmą bei kepenis valančiu ir atstatančiu poveikiu, todėl jų lapų arbata labai veiksminga kovojant su egzema bei įvairiomis kitomis odos ligomis. Juk dauguma odos ligų atsiranda nuo užteršto organizmo bei blogai funkcionuojančio žarnyno. Garšvų arbata ne tik palengvins odos ligų simptomus, bet ir išvalys organizmą, pagerins medžiagų apykaitą.
Ingredientai:
- 3-4 v. š. smulkintos garšvų žolės
- 2 stiklinės vandens
Paruošimas: garšvas užpilti verdančiu vandeniu ir palikti 2 val. pritraukti. Nukošti.
Vartojimas: gerti po ½ stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį.
Atsargumo priemonės
Garšvų arbata stiprina bei mobilizuoja imuninę sistemą. Todėl tai puikus gėrimas pavasarį, kai taip trūksta vitaminų ir energijos. Be kita ko, ji gali pagelbėti gydant avitaminozę bei turi kraujo spaudimą mažinančių savybių.
Šios arbatos negalima gerti žmonėms, kurie yra alergiški salierinių šeimos augalams. Taip pat tiems, kuriems pasireiškia alergija ar kiti nemalonūs pojūčiai garšvai.
Kadangi garšvų arbata pasižymi kraujo spaudimą mažinančiu poveikiu, asmenims, turintiems žemą kraujospūdį, jos gerti nederėtų.
Taip pat atsargios turėtų būti nėščiosios bei krūtimi maitinančios moterys: nėra duomenų apie šios arbatos poveikį šiuo ypatingu laikotarpiu.
Paprastai garšvos žiedai laikomi saugiais, tačiau nėščiosioms ir mažiems vaikams rekomenduojama pradėti nuo nedidelių kiekių ir stebėti reakciją. Rekomenduojama daryti 2-4 savaičių kursą, po kurio padaryti pertrauką.
Verčiau vengti - miesto želdiniuose ar prie kelių garšvos gali būti užterštos sunkiaisiais metalais, herbicidais.