„Badavimas ar pasninkavimas iki šiol bent jau iš dalies įvairiose visuomenės grupėse išlikusi sena religinė praktika“, - apie galimas protarpinio badavimo ištakas pasakoti pradeda gydytoja dietologė. Daug metų badas buvo taikomas ir gydymo procese: jį skirdavo įvairiomis ūminėmis ir lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams.
Tačiau šiuolaikinėje klinikinėje praktikoje, atsižvelgus į atliktų tyrimų rezultatus, bado dietos kaip sudėtinės gydymo dalies atsisakoma, nes užsitęsęs badas tik pablogina ligų eigą, didina komplikacijų ir mirties riziką.
Kas yra "kaprizo" dietos?
Naujoviškos, populiarios, madingos, nestandartinės - taip „kaprizo“ dietas apibūdina gydytoja dietologė. Taip pat savo principais jos akivaizdžiai skiriasi nuo klasikinių subalansuotų dietų, pavyzdžiui, Viduržemio jūros dietos.
„Kaprizo dietos pateikiamos kaip universalios, neretai žada greitą ir ne visai pamatuotą rezultatą: svorio sumažėjimą, geresnę sveikatą. Kiekviena kaprizo dieta savo koncepcijoje turi šiek tiek paslapties, mistikos ir elementų, kurie jos populiarumo laikotarpiu moksliškai nėra pagrįsti“, - dėsto E. Cikanavičiūtė. „Kaprizo“ dietoms priskiriamas ir vis labiau populiarėjantis protarpinis badavimas.
Jį ryžtasi išbandyti vis daugiau žmonių, tarp jų ir tie, kurie jau yra bandę ne vieną dietą, tačiau taip ir nepasiekę norimų rezultatų.
Protarpinis badavimas
Dažniausiai protarpinio badavimo besilaikantys žmonės renkasi valgymo valandų ribojimo modelį. Vienas populiariausių - 16:8 principas, kai 16 valandų reikia badauti, o 8 valandas galima valgyti.
Gydytoja dietologė sako, kad, pasirinkus tokį modelį, derėtų atsisakyti vakarienės, tačiau dažnai atsisakoma pusryčių. Toks pasirinkimas prieštarauja cirkadinių ritmų teorijai, kuria ir yra grindžiamas protarpinis badavimas.
„Manoma, kad žmogaus organizmo cirkadiniai rimtai ir tuo pačiu medžiagų apykaitos procesai priklauso nuo paros laiko, tai yra šviesos ir tamsos. Dirbtinės šviesos atsiradimas sudarė palankias sąlygas valgyti ir vakarais, kas galbūt sutrikdė cirkadinius ritmus ir medžiagų apykaitos procesus. Valgymas tamsiu paros laiku siejamas su atsparumu insulinui, uždegiminių procesų aktyvumu, mikrobiotos sutrikdymu, labiau išreikštu alkiu“, - teigia gydytoja dietologė.
Ji taip pat sako, kad yra ir kitokių protarpinio badavimo rūšių, pavyzdžiui, epizodinis chaotiškas valgymų praleidimas. Dėl tokios modelių įvairovės sunku įvertinti protarpinio badavimo įtaką žmogaus organizmui. Negana to, yra nuomonių, jog protarpinis badavimas tai - socialiai priimtinas netvarkingo valgymo būdas.
Moksliniai tyrimai
E. Cikanavičiūtė atskleidžia, kad dauguma eksperimentinių tyrimų, skirtų daugiau sužinoti apie protarpinio badavimo naudą ar žalą žmogaus organizmui, atliekami su gyvūnais, todėl jų rezultatai negali būti tiesiogiai pritaikyti žmonėms.
„Tyrimai su gyvūnais patvirtina hipotezę, kad protarpinis badavimas ir maisto vartojimo ribojimas tamsiu paros laiku teigiamai veikia medžiagų apykaitos procesus ir mažina lėtinių ligų: širdies kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto, onkologinių ligų, nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos riziką. Tačiau tokios išvados kol kas negali būti teigiamos kalbant apie žmones, nes tyrimų su žmonėmis nepakanka“, - dėsto specialistė.
Pagal turimus tyrimų rezultatus, galima teigti, kad protarpinis badavimas nėra pavojingas sveikiems, turintiems antsvorį ar nutukimu sergantiems suaugusiems žmonėms. Tačiau tyrimų dar nepakanka, kad būtų galima tiksliai rekomenduoti šios dietos trukmę, modelį, periodiškumą.
Kam protarpinis badavimas nerekomenduojamas?
Gydytoja dietologė aiškina, kad protarpinio badavimo tikrai negali laikytis visi. Būtina atsakingai įvertinti įvairias grėsmes, sveikatos būklę, amžių ir panašiai.
„Joks protarpinio badavimo modelis griežtai nerekomenduojamas vaikams, paaugliams, nėščiosioms, žindančioms, senjorams, cukrinį diabetą gydantiems insulinu, sergantiems onkologinėmis ligomis ir turintiems valgymo sutrikimų bei mitybos nepakankamumo riziką“, - vardija E. Cikanavičiūtė.
Kadangi šiuo metu nepakanka tyrimų, gydytojai dietologai klinikinėje praktikoje protarpinio badavimo nerekomenduoja ir kaip galimo nutukimo ar kitų lėtinių ligų gydymo būdo.
Efektyvumas
Protarpinį badavimą žmonės dažnai išbando dėl tikslo pagražinti kūno linijas. Gydytoja dietologė sutinka, kad laikantis šios dietos svoris gali mažėti, bet efektyvumas nėra išskirtinis.
„Šiuo metu remiantis mokslininkų išvadomis, svoris mažėja dėl su maisto suvartojamos energijos nepritekliaus. Trūkstama energija pasiimama iš sukauptų rezervų, tai yra riebalinio audinio. Tačiau protarpinio badavimo dieta nėra efektyvesnė nei klasikinė subalansuota mažo kaloringumo dieta, kurioje nėra perteklinių valgymo laiko ar maisto produktų vartojimo taisyklių“, - sako specialistė.
Ji prieš imantis bet kokių mitybos pokyčių rekomenduoja pasitarti su gydytoju dietologu. Taip pat atkreipia dėmesį, kad dieta neturėtų suktis vien apie maistą, bet ir apie patį gyvenimo būdą, todėl rekomenduoja reguliarų fizinį krūvį, subalansuoti aktyvų ir pasyvų poilsį, atsisakyti žalingų įpročių.
Organizmo valymas
Medicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Maistas, kuriame gausu maisto skaidulų, veikia lyg organizmo „šluota“, kuri padeda pašalinti susikaupusias kenksmingas medžiagas.
Kai kurie žmonės organizmą nuo įvairių toksinų bando išvalyti badaudami. Badavimu gydosi ne tik žmogus - kiekvienas kaimo gyventojas gali patvirtinti, kad susirgęs šuo nustoja ėsti visai ir neėda tol, kol pasveiksta. Gydomasis badavimas buvo propaguojamas jau senų senovėje.
Dauguma žmonių neskiria gydomojo ar valomojo badavimo nuo išsekimo priverstinai badaujant. Kai kurie, ko gero, mano, kad dvi ar tris dienas sočiai nepavalgę, jau badauja.
Iš tiesų yra šiek tiek kitaip: žmogus be maisto gali ištverti keletą mėnesių, o organizmo išsekimas prasideda tuomet, kai visos jame sukauptos atsargos jau būna išsemtos (kiekvieno žmogaus organizme įprastomis sąlygomis yra nemažai nereikalingų riebalų, kurie badaujant „sudeginami“). Atsikratydamas šio balasto, organizmas nenukenčia - valomieji bei gydomieji procesai padeda atgaivinti anksčiau buvusį kūno funkcionalumą.
Šiuo metu vis populiarėja kai kurių ligų gydymas, organizmo valymas ir svorio mažinimas įvairių augalų sultimis. Taip iš organizmo pašalinami susikaupę šlakai ir toksinai, oda tampa skaisti ir tarsi atjaunėjusi, žmogus jaučiasi energingas ir žvalus.
Būtina žinoti, kad teigiamas sulčių terapijos poveikis pasireiškia tik tuomet, kai visiškai atsisakoma kito maisto. Tam reikėtų ruoštis iš anksto, pamažu atsisakant įprasto mitybos režimo. O paskutinę dieną valgyti vien vaisius, daržoves ir grūdų produktus.
Gerti galima negazuotą mineralinį vandenį ir nesaldintą žaliąją arbatą. Per parą siūloma išgerti mažiausiai du litrus skysčių. Optimalus fizinis krūvis padės greičiau pasiekti laukiamo rezultato. Be to, nereikia pamiršti, kad kava, juodoji arbata, alkoholis ir nikotinas gali sulčių terapijos rezultatus paversti niekais.
Yra labai veiksmingų ir greitų organizmo išvalymo būdų. Pavyzdžiui, rytais nevalgius reikia išgerti stiklinę tirpalo, gauto 1 stiklinėje šalto ar šilto vandens ištirpinus vieną arbatinį šaukštelį Glauberio druskos (natrio sulfato).
Vaistinėse galima įsigyti preparato BioDrain, skirto organizmui valyti ir medžiagų apykaitai gerinti. Tai žolinis preparatas, kurį sudaro keletas komponentų: inulinas, vaisių ir daržovių ląsteliena, citrusinių vaisių skaidulos, kuriose gausu flavonoidų, dilgėlių, smidrų, artišokų, salierų, kiaulpienių ir čiobrelių ekstraktai. Šį preparatą vartoja daugelis skandinavų, norėdami išvengti lėtinių ligų, atgauti energiją bei normalizuoti kūno svorį.
Specialisto nuomonė apie badavimą
Mityboje, kaip ir visur kitur, egzistuoja tam tikros mados. Šiuo metu labai madingas protarpinis badavimas, tačiau su tikru badavimu, mano manymu, jis neturi nieko bendra. Žinoma, tai tikrai sveika - mes leidžiame organizmui pailsėti, žarnynas turi galimybę gerai suvirškinti anksčiau gautą maistą, susitvarko tuštinimosi procesai.
Tačiau tam, kad įsijungtų autofagija, kai organizmas išsivalo nuo pažeistų baltymų, toksinų ir kitų nereikalingų medžiagų, pradeda vykti tik maždaug po 18 nevalgymo valandų. Trumpesnis laiko tarpas - tiesiog naudinga pertrauka tarp valgymų.
Verta žinoti, kad organizmas visada būna sukaupęs maistinių medžiagų trims paroms. Tai užkoduota mūsų genuose - pirmykščiam žmogui juk tekdavo ne vieną dieną pabūti be maisto, jei nepavykdavo kažko rasti ar sumedžioti.
Jeigu žmogus save nuolat stimuliuoja saldumynais, kofeinu, alkoholiu, organizmui neužtenka jėgos persijungti į valymosi ir kitus procesus, kurie vyksta badavimo metu, dėl to netenkame energijos. Tuomet nereikia toliau badauti.
Tie žmonės, kurių mitybos įpročiai sveikesni, daug lengviau išgyvena pirmas tris paras, kurios yra sunkiausios. Organizmas per tris paras sunaudoja sukauptas maistines medžiagas, o kai daugiau jų nebelieka, ketvirtą-penktą parą pradeda naudoti tik riebalus ir naudoja juos tol, kol jų yra.
Kaip pasiruošti badavimui?
Badavimas, kuris trunka daugiau nei tris paras, skirtas žmonėms, kurie yra atsisakę bent jau didžiosios dalies organizmui kenkiančių produktų. Todėl pirmiausiai reikia pakeisti savo mitybos įpročius, ir tik tuomet badauti.
Niekada nebadavusiam žmogui pradėti reikėtų nuo 12, 16, 18 valandų, kad jis suprastų, kaip emociškai reaguoja į tokią situaciją. Vėliau galima kartą per mėnesį ar per savaitę nevalgyti 24 valandas, tačiau reikia žinoti, kad miegas po vakarienės į jas neįtraukiamas.
Kai apsiprasite, didinkite nevalgymo laikotarpį iki 36 valandų kartą per mėnesį. Taigi, norint maksimalių rezultatų ir mažiausiai streso, tai turi būti labai laipsniškas procesas.
Kas vyksta organizme badavimo metu?
Trečią-ketvirtą parą sumažėja apetitas - nuo 10 balų iki 2 ar net 1, nes organizmas prisitaiko prie kitokio režimo. Nuo septintos-aštuntos paros įsijungia procesai, kai suaktyvėja imuninės sistemos darbas ir organizmas šalina daug patogenų ir parazitų, kurie gyveno pas mus dešimtmečius, didelės žalos mums galbūt nedarė, bet jie mums nereikalingi.
Kad badavimo procesas vyktų sklandžiai, reikia žinoti, kaip galime sau padėti. Pavyzdžiui, mūsų apetitą kontroliuoja skrandžio rūgštys. Kai jos pakyla, mes užsimanome valgyti. Specialaus kvėpavimo būdu galima jų lygį sumažinti, tuomet pirmąsias tris paras lengviau ištverti alkio jausmą.
Kai organizmas supranta, kad jis negaus maisto, įjungiamas taupymo režimas. Dėl to sumažėja kraujo spaudimas. Natūralu, kad tuomet jaučiamės labiau pasyvūs, neturintys energijos, gali būti silpna, svaigti galva. Tačiau galima padaryti 20-30 pritūpimų ir spaudimas pakils, jūs vėl galėsite normaliai funkcionuoti.
Labai svarbu žinoti savo organizmo ribas. Mano praktikoje yra atvejų, kai žmonės išsigydo negalavimus, kurių negalėjo išgydyti jokiais kitais būdais. Tačiau badauti galima tik iki to momento, kol yra jėgų gyventi įprastą gyvenimą. Priešingu atveju žmogus gali grįžti prie badavimo tik tuomet, jeigu ištaisys savo mitybos ir gyvenimo būdos spragas.
Tikrai nerekomenduoju badavimo tiems, kurie tik nori numesti svorio, nes jo priaugo ne todėl, kad valgė, o todėl, kad jų mitybos įpročiai neteisingi. Jis tinka tiems, kurie jau perėjo prie „švaresnės“ mitybos ir nori sudaryti sąlygas organizmui efektyviau atlikti savo darbą sudeginant perteklinius riebalus ir šalinant nereikalingas medžiagas.
Tačiau svarbiausias dalykas, kad nevalgant, nesvarbu, kiek laiko nevalgome - 12, 24 ar 124 valandas, mūsų žarnynas bei kiti organai pailsi, o tai teigiamai veikia visą organizmą. Taip pat per šį laikotarpį organizmas pašalina nemažai patogenų ir parazitų. Jau mūsų protėviai žinojo, kad pabadauti sveika - pasninko laikotarpiai egzistuoja praktiškai visose religijose.
Badavimas labai tinka žmonėms, kurie patiria daug streso, nes ramina ir sureguliuoja hormonų apykaitą, sudaro galimybę geriau save pajausti ir pabūti su savimi, atkreipti dėmesį į kūno reakcijas, į mintis. Labai nurimsta protas, todėl jau nuo ketvirtos-penktos paros labai lengva sutelkti dėmesį į veiklą, kuria užsiimame. Kūnas tampa lengvas ir ramus, o kai pradedame valgyti, mūsų savijautą jau labai veikia maistas, todėl jaučiamės tai lengviau, tai labiau apsunkę, tai kamuoja alkis, tai nežinome, ko norime.
Remiantis kai kurių mokslininkų pastebėjimais, periodinis vienos dienos badavimas turi teigiamos įtakos ne tik svorio kitimui, bet ir ilgesnei gyvenimui trukmei bei aktyvesnei smegenų veiklai. Atlikus tyrimus su vyresnio amžiaus žmonėmis nustatyta, kad trumpalaikis badavimas padeda apsaugoti širdį, kraujotakos sistemą ir smegenis nuo daugelio su senėjimo procesais susijusių ligų.
Vienos dienos badavimas
Vienos dienos badavimas yra vienas seniausių ir paprasčiausių būdų ne tik fizinei, bet ir dvasinei būklei pagerinti. Tačiau Rytų šalyse, tokiose kaip Indija, Tailandas ar Kambodža, trumpalaikis badavimas laikomas ligų profilaktika ar net gydymo metodu. Badauti ilgiau nei penkias dienas, manoma, yra pavojinga ne tik žmogaus sveikatai, bet ir gyvybei, tačiau vienos dienos badas gali gerokai pagerinti sveikatą.
Laikantis jo patartina atsisakyti visų malonumų. Ne tik kūnui, bet ir protui suteikti visišką ramybę, pabūti gamtoje, vienumoje, atsiriboti nuo darbų ir kasdienės rutinos. Daugelis Rytų filosofų, vienuolių ir budizmo sekėjų praktikuoja trumpalaikį badavimą kaip kūno ir sielos apvalymo procesą.
Pirmąkart pasiryžusiam badauti žmogui gali būti psichologiškai sunku, tačiau kiekvienas vėlesnis kartas suteikia vis daugiau teigiamų potyrių ir priartina žmogų prie šio ritualo esmės.
Kūno apvalymo procesas
Svarbu suprasti, kas vyksta žmogaus organizme tuo metu, kai jis badauja. Negaudamas maisto organizmas persitvarko, kad išgyventų badą. Jis stengiasi išsivalyti - aktyviai šalina žalingąsias medžiagas. Nesveiki arba pažeisti audiniai yra „sudeginami“, dėl suintensyvėjusios kraujo apytakos pašalinamos nuodingosios medžiagos, o riebalų sankaupos išnaudojamos energijai gaminti.
Negaudamas užtektinai maisto medžiagų, organizmas atsikrato visko, kas eikvoja jo ribotą energiją. Visi nesveiki audiniai yra pašalinami, o pažeisti - atkuriami. Tokių procesų metu sumažėja fiziniai skausmai, valosi ne tik vidiniai organai, bet ir poodiniai sluoksniai, prakaito liaukos.
Poveikis insulino gamybai
Nustatyta, kad ribojant su maistu gaunamą energiją, t. y. badaujant ar pasninkaujant, neuronai aktyviau reaguoja į stresą. Kadangi ribojant maistą sumažinama insulino gamyba, tai sumažėja cukrinio diabeto tikimybė, o smegenų veikla tampa aktyvesnė.
Įtaka onkologinėms ligoms
Remiantis šiais tyrimų rezultatais nustatyta, kad periodinis badavimas padeda kovoti su vėžiu. Jausdamos maisto stygių smegenys visą organizmą paruošia išgyventi, todėl jis tampa atsparesnis stresui. Žmonėms, kurie gydomi chemoterapija, periodinis badavimas sumažina ne tik emocinį stresą, bet ir chemoterapijos žalą organizmui.
Vienos dienos badavimo būdai
- Visiškai atsisakyti maisto.
- Vartoti vienos rūšies produktus (apelsinai arba morkos).
- Gerti tik skysčius (vanduo, arbata, natūralios sultys).
- Atsisakyti gyvulinių produktų.
Svarbu žinoti
- Negalima nieko kramtyti, svarbu gerti daug skysčių (2,5-3 l natūralaus negazuoto vandens).
- Būtina visiškai atsisakyti alkoholio, tabako ir cukraus.
- Badavimą patariama derinti su fiziniu ir emociniu poilsiu.
- Sutrikusios sveikatos žmonėms prieš badavimą reikėtų pasitarti su gydytoju.
- Vaikams, nėščioms ir maitinančioms moterims badauti negalima.
Protingas pabadavimas
Protingas pabadavimas taip pat stimuliuoja ląstelių autofagiją. „Kai kurį laiką negauna maisto, vadinamoji ląstelių valytoja ima labai gerai dirbti, ypač miego metu. Jeigu iš kambario neišnešime šiukšlių, pro jas neprieisime prie stalo. Taip ir ląstelėje - jeigu neišsivalo, ji užsikiša, tampa nefunkcionali. Naujausi tyrimai rodo, kad protingas kalorijų apribojimas, derinamas su visaverčiu miegu, ypač gerai išvalo galvos smegenų ląsteles“, - dėsto prof. A.
Beje, tyrimais įrodyta, jog, sumažinus suvartojamų kalorijų kiekį, galvos smegenyse mobilizuojamos kamieninės ląstelės ir naujų jungčių per sinapses susidarymas. Protingas badavimas stimuliuoja ir naujų kontaktų galvos smegenyse per sinapses susidarymą. Sinapsės tampa plastiškesnės, tad pagerėja kognityvinės ir motorinės funkcijos, dėmesio koncentravimas, mokymosi galimybės“, - nurodo prof. A.
Protingo pabadavimo metodai
Yra du populiarūs protingo pabadavimo metodai:
- 5/2 principas: Tam tikromis dienomis sumažinamas suvartojamų kalorijų kiekis.
- Laiko ribojimo metodas: Valgoma tik tam tikrą paros laiką.
Kuris būdas geresnis, išskirti sunku, mat vienas metabolinį plastiškumą treniruoja vienaip, kitas - kitaip, sako prof. A. Skurvydas.
Nors kalbant apie kalorijų apribojimą neretai vartojamas žodis „badavimas“, tai tikrai nereiškia, kad teks nieko nevalgyti. Beje, mūsų organizmas nemėgsta staigių pokyčių, tad, šiandien perskaičius tekstą, nereikėtų nuo rytojaus pulti drastiškai badauti, sako prof. A. Skurvydas.
5/2 principo įgyvendinimas
Laikantis 5/2 principo, pirmą mėnesį kartą per savaitę su maistu suvartojamų kalorijų kiekį apribojame iki 1000 kcal. Jeigu žmogui per dieną vidutiniškai reikia apie 2,5 tūkst. kcal, vadinasi, kalorijų kiekį sumažiname daugiau nei per pusę. Jei paprastai valgome tris kartus per dieną, dabar užtektų valgyti du, aiškina prof. A.
Antrą mėnesį kalorijų kiekis lieka tas pats, tik šįkart 1000 kcal vartojama ne kartą, o du kartus per savaitę. Trečiąjį mėnesį dvi dienas per savaitę suvartojamų kalorijų kiekį reikėtų sumažinti iki 750. Paskutinį, ketvirtą, mėnesį, pasiekiamas tikslas - du kartus per savaitę valgoma po 500 kcal, dėsto prof. A.
„Per keturis mėnesius protingo badavimo organizmas gaus fantastišką naudą, tik labai svarbu po šios programos vėl grįžti į įprastą valgymo ritmą. Grįžus prie didesnio kalorijų kiekio, nieko blogo nebus. Priešingai, organizmas pradės treniruotis, gerės jo metabolinis plastiškumas. Kol kas negalima pasakyti, kas būtų badaujant ilgiau nei 4 mėnesius - tam trūksta tyrimų“, - pažymi prof. A.
Laiko ribojimo metodo įgyvendinimas
„Pirmą mėnesį 5 kartus (ne 7!) per savaitę valgymo langas laipsniškai apribojamas iki 10 valandų. Antrą mėnesį 5 kartus per savaitę valgymo langas sutrumpėja iki 8 valandų, trečią - iki 6 valandų. Ketvirtą mėnesį toliau valgoma 6 valandas per dieną, tik ne 5, o jau 7 kartus per savaitę. Valgymo valandas galima koreguoti pagal save, tačiau kuo anksčiau užbaigiamas paskutinis dienos valgymas, tuo, anot mokslininkų, kūno sveikatai bus geriau“, - aiškina prof. A.
Internete netrūksta informacijos šaltinių, kuriuose teigiama, kad laikantis protarpinio badavimo svoris kris net tuo atveju, jei valgymo valandomis skanausite, ką tik panorėję. Visgi prof. A. Taip pat nereikėtų pamiršti protingo fizinio aktyvumo.
Na, o protingas pabadavimas, derinamas su Viduržemio jūros dieta ir fiziniu aktyvumu, yra fantastiškas būdas per 4 mėnesiusatnaujinti savo kūną“, - apibendrina prof. A.