Salotos - vieni populiariausių lapinių daržo augalų, vertinamos dėl greito augimo, skonio savybių įvairovės ir maistingumo. Tai ir viena pirmųjų daržovių, kurios sėklas pasėjus lauke anksti pavasarį, mūsų šalies klimato sąlygomis galima sulaukti ankstyviausio derliaus, kai kitų lauko daržovių pasirinkimas tuo metu dar nedidelis. Dažniausiai salotos valgomos žalios, termiškai neapdorotos, o užsiauginti galima ištisus metus.
Salotos vertinamos dėl švelnaus skonio ir dietinių savybių. Gaivinančio skonio salotoms suteikia organinės rūgštys, o maistinės skaidulos gerina virškinimą ir teigiamai veikia žarnyną. Lapų sultyse yra šiek tiek vertingo alkaloido laktucino, kuris sąlygoja nestiprų kartumo poskonį, tačiau mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Salotos neblogai ištveria šalnas, jos priskiriamos žemoms temperatūroms atsparių augalų grupei. Sėklos dygsta esant 5 °C temperatūrai, todėl auginant lauke galima sėti anksti, kai tik pradžiūsta dirva, pradeda žydėti šalpusniai. Augimui palankiausia temperatūra 15-20 °C.
Pagal botanines ir ūkines savybes salotos skirstomos į lapines ir gūžines. Gūžinės salotos - salotos, kurios užaugina įvairaus dydžio iš lapų suformuotas rutulio arba priploto rutulio formos gūželes. Šios salotos ilgiau nevysta nupjautos.
Norint turėti salotų ankščiau nei užaugs lauko sąlygomis, jas galima užsiauginti sodinant daigais nešildomame, polietileno plėvele dengtame šiltnamyje prieš agurkų ar pomidorų sodinimą. Pasėjus anksti, dirvą rekomenduojama uždengti agroplėvele - tai gera priemonė nuo pavasario šalnų. Esant palankioms sąlygoms, sėklos sudygsta per 10-14 dienų.
Gūžinių Salotų Auginimo Ypatumai
Gūžines salotas kaip kopūstus iš pradžių daigina patalpoje, o vėliau daigus persodina į lauko dirvą. Gūžinių salotų daigus augina šiltoje patalpoje nuo kovo pradžios apie 1,5-2 mėnesius, o paskui persodina į lysvę.
Sėjos Laikas ir Sėklų Paruošimas
Ankstyvųjų gūžinių salotų daiginimu reikėtų užsiimti kovo pradžioje, likus 1,5-2 mėnesiams iki planuojamo persodinimo į atvirą gruntą lauke. Salotų sėklų senumas neturi viršyti 3-4 metų. Beicavimui salotų sėklas galima apie 20 minučių pamirkyti 1%-iniame kalio permanganato tirpale (santykiu 10 g : 1 l šilto vandens).
Dirvožemio Paruošimas
Saugesnis ir greitesnis būdas - į konteinerius daigams įpilti kokybišką gamintojų substratą, savo sudėtyje turintį tinkamą rūgštingumo ir maistinių medžiagų santykį.
Sėja Daigams
Ką tik pasodintas sėklas pirmą laiką naudinga laikyti po plėvele 20-22 C temperatūroje, siekiant išvengti drėgmės išgaravimo, tol, kol jos sudygs. Sudygę gūžinių salotų daigai sveikiau auga vėsesnėje temperatūroje (10-12º C), plėvelę nuėmus, nes šiltesnėmis sąlygomis jie gali ištįsti. Būtina šviesa.
Dirvos Paruošimas Persodinimui
Reikia paruošti dirvą gūžinių salotų daigų persodinimui. Seka dirvos perkasimas, purenimas ir tręšimas perpuvusiu mėšlu arba kompostu - 4-6 kg/m². Ruošiant dirvą iš rudens galima patręšti superfosfatu (30 g/ m²) ir kalio druska (20 g/ m²).
Sodinimas ir Apsauga
Sodinimo gylis: iki stiebo apačios - taip, kaip jis augo daigykloje. Artėjant šalnoms apsaugokite salotų daigus agroplėvele - jie neperneša šalčio, o jeigu ir išgyvens, tai skonis bus kartus. Prie -1-2º C salotų daigai žūva.
Retinimas ir Laistymas
Retinimas yra svarbi procedūra, nes salotos yra linkusios augti tankiai. Pirmas retinimas daromas, praėjus 15-20 d. po sodinimo į lauko dirvą. Antras retinimas - praėjus 15-20 d. po pirmo retinimo. Didesnio drėgmės kiekio salotoms reikia nuo įsišaknijimo iki gūžės formavimosi pradžios stadijos. Pritrukus drėgmės vietoj gūžės pradeda sparčiai formuotis žiedynai, o gūžės lieka neišsivysčiusios. Po retinimo laisto 1 kartą per savaitę.
Tręšimas
Likus 1 mėn. Dauguma augintojų teigia, kad lauke pasodintų gūžinių salotų augimo metu tręšti nereikia - joms pakanka prieš sodinimą patręšos dirvos. Truputi patręšti salotas galima organinėmis medžiagomis gūžės formavimo pradžioje.
Derliaus Nuėmimas
Derliaus nuėmimo metu turi būti sausa diena, o salotų paviršius irgi turi būti sausas. Salotų gūžes ištraukia iš dirvos su šaknimis, laikant už apatinę gūžės dalį. Nepjaukite salotų šaknų peiliu. Liks atvira žaizda, kurioje prasidės puvimas. Svarbus yra salotų gūžių nokumas. Prieš sandėliuojant išvėdinkite laikymo patalpą.
Populiarios Gūžinių Salotų Veislės
Kalbant apie gūžines salotas verta paminėti tokias veisles kaip Great Lakes 118, Attraktion, Blonde de Paris, Lento, Owacja ir Little Leprechaun.
- Great Lakes 118 - tai populiari gūžinių salotų veislė, kuri daiginti ir sodinti arba sėti tinkama kovo-liepos mėnesiais, užauga per 60-70 dienų ir derliumi džiugina nuo balandžio iki rugsėjo. Susuka dideles, net iki 600 g sveriančias gūžes, kurios tinkamos ilgai laikyti šaldytuve.
- Attraktion - tai vidutinio ankstyvumo gūžinių salotų veislė, labai tinkama auginti lauke. Sėti tinkama visą vasarą ir pavasarį, nuo kovo iki rugpjūčio, užauga per 70-75 dienas, derlinga balandžio-rugsėjo mėnesiais. Svarbiausias požymis - ši veislė yra atspari ligoms.
- Blonde de Paris - gūžinės salotos, kurias auginti galima ištisus metus, nes puikiai dygsta vazone, o šiltuoju metų laiku ir lauke arba nešildomame šiltnamyje. Sudygsta per 45-55 dienas.
- Lento - tai dar viena vidutiniškai ankstyva gūžinių salotų veislė, kurią daiginti ir sodinti geriausia ne pačiu karščiausiu sezono metu - kovo-birželio ir lapkričio-gruodžio mėnesiais, o derliumi džiaugtis nuo kovo iki rugsėjo.
- Owacja - taip pat vidutiniškai ankstyva gūžinių salotų veislė, kuri daiginama ir sodinama gali būti beveik visus metus - nuo vasario iki spalio. Puikiai auga visai saulės neapšviestoje vietoje ir derlių imti galima nuo vasario iki rugsėjo.
- Little Leprechaun - vidutinio ankstyvumo romaninių salotų veislė, pasižyminti spalvotais lapais. Sėti patariama kovo-rugpjūčio mėnesiais, kad per 50-60 dienų užaugusios, galėtų būti vartojamos balandžio-rugsėjo mėnesiais.
Salotų Ligos ir Kenkėjai
Salotų ligos ir kenkėjai gali padaryti didelę žalą derliui. Svarbu žinoti pagrindinius požymius ir prevencijos būdus.
- Netikroji miltligė (Biemia lactucae Regel): Viršutinėje lapų pusėje atsiranda neryškių šviesiai žalių arba gelsvų pailgų arba kampuotų dėmių. Apatinėje lapo pusėje dėmės apsitraukia baltomis puriomis apnašomis.
- Salotų rizoktoniozė - baltoji kojelė (Rhizoctonia solani): Daigų šaknies kaklelis paruduoja, persismaugia. Daigai nulinksta ir nudžiūsta.
- Salotų septoriozė (Septoria lactucae): Ant salotų lapų atsiranda pilkšvai rudų arba rūdžių spalvos netaisyklingų dėmių.
- Salotų venų Varicosa virusas: Lapų gyslos pasidaro tartum permatomos. Lapai pašviesėja.
- Salotų mozaikos Poty virusas: Jie pažeidžia salotų šaknis, sudarydami šaknų pūsleles - galus.
- Nematodai: Tai mikroskopinės iki 1 mm dydžio, bespalvės, apskritos kirmėlės.
- Amarai: Paprastai maitinasi apatinėje lapo pusėje, o kartais ir augalo skrotelėje.
- Šliužai: Gali padaryti didelę žalą salotų daigams, besimaitindami bei palikdami gleivių juostas gali sugadinti augalų prekinę išvaizdą.
Svarbu laikytis švaros ir užtikrinti tinkamą dirvožemio būklę, kad sumažintumėte ligų ir kenkėjų riziką.
Mikroklimatas Salotoms
Auginant salotas, būtina sudaryti tinkamas mikroklimato sąlygas (temperatūra, šviesa, drėgmė). Dėl pernelyg aukštos temperatūros, esant dideliems temperatūros svyravimams bei maisto medžiagų trūkumui ar pertekliui, atsiranda fiziologinių sutrikimų.
Temperatūra
Optimali temperatūra salotoms augti yra 15-20 °C. Gūžinės salotos geriau suka gūželes, esant 12-15 oC dieną ir 8-12 oC naktį. Esant 5-8 oC temperatūrai, salotos nustoja augti.
Šviesa
Tai vienas svarbiausių salotų augimo ir vystymosi faktorių. Greitai užauginti žaliąją masę reikia intensyvaus apšvietimo. Salotos augimo pradžioje labiausiai jautrios šviesai. Kai jos trūksta, augalai ištįsta, nesuka gūželių, prastai auga lapai.
Drėgmė
Todėl visą augimo laikotarpį reikia palaikyti atitinkamą drėgmės režimą. Rekomenduotina salotas laistyti didesnėmis normomis ir rečiau - tai geriau, negu laistyti dažniau, bet mažesnėmis normomis. Trūkstant drėgmės ir aplinkos temperatūra aukšta, salotos augina žiedynus, nesuka gūželių, lapai būna kartūs.
Maisto Medžiagos
Salotos per palyginti trumpą laiką užaugina didelį žalios masės kiekį, todėl joms reikia daug maisto medžiagų. Dirva salotoms turi būti puri, derlinga ir drėgna, nerekomenduojama sodinti į dirvą, kur įterptas šviežias mėšlas. Dirva turėtų būti nerūgšti - pH 6,0-6,8.
Salotų Tipai
Skiriamos trys salotų atmainos: lapinės, gūžinės, romėnų. Lapinės salotos išaugina lapų skrotelę, bet nesuka gūžių. Gūžinės salotos iš pradžių išaugina lapų skrotelę, tada formuoja rutuliškos formos gūželes. Romėnų salotos - tai paprastosios salotos atmaina. Gūžės ovalios formos, lapai pailgi, šiurkštūs, kiaušiniški.
Pagrindinės Salotų Ypatybės
- Nereiklios šilumai. Sėklos pradeda dygti 4-5 oC temperatūroje.
- Šviesamėgės daržovės. Trūkstant šviesos, augalai ištįsta, per anksti formuoja žiedynus, sukaupia daugiau nitratų, o gūžinės salotos formuoja purias gūželes.
- Reiklios drėgmei. Salotų šaknų sistema yra nedidelė, o antžeminė masė galinga, todėl poreikis drėgmei yra didelis.
Geriausi salotų priešsėliai yra kopūstai, pomidorai, paprikos, bulvės. Nerekomenduojama salotų auginti po moliūgų, salotų. Toje pačioje vietoje salotas reikėtų auginti po 2-3 metų.
Salotos užima trečią vietą pagal maisto medžiagų sunaudojimą po ridikėlių ir šparagų. Gūžinės salotos didžiausią kiekį maisto medžiagų (90 proc. viso kiekio) sunaudoja per dvi savaites iki gūželės suformavimo.
Salotoms auginti reikėtų parinkti saulėtą vietą. Tinkamiausios dirvos - priesmėlis, lengvi priemoliai. Dirva turi būti puri, laidi vandeniui. Pasėjus pavėsyje sutrinka augalų augimas, gūžinės salotos nesuformuoja gūželių.
Kaip ir kitoms daržovėms, salotoms svarbi sėjomaina. Toje pačioje vietoje jas patartina auginti po 3-4 metų. Salotų šaknys išsidėsčiusios negiliai, aplink augalą. Trūkstant drėgmės, jas būtina laistyti. Augindami šiltnamyje, laistykite reguliariai, bet negausiai, nes, jei drėgmės bus per daug - gali pradėti plisti grybelinės ligos. Trūkstant drėgmės, salotos formuoja žiedynstiebius, lapai būna kartūs.
Jei norite mėgautis salotomis skirtingu laiku ir ilgiau, sėklas reikėtų sėti kas 10-15 dienų. Salotos auginamos lygiame paviršiuje, eilutėmis ar lysvėse: ankstyvesnių veislių - 20x15 cm atstumais, vėlyvesnių apie - 25x30 cm tarpais. Jei sėsite sėklas tiesiogiai į dirvą, vėliau būtinai išretinkite. Pirmą kartą retinama praėjus 15-20 dienų po sėjos, paliekant apie 5 cm atstumą tarp augalų, dar kartą retinama, praėjus 30 dienų - iki tinkamo tankumo. Per tankiai augančių salotų lapai sukietėja, apkarsta, formuojasi žiedynai.
Dauginant salotas daigais, svarbi jų kokybė. Šaknų sistema turi būti gerai išsivysčiusi, masyvi. Daigai auginami durpių puodeliuose arba dėžutėse. Kad daigai neištįstų, sudygus sėkloms, oro temperatūra auginimo patalpose turėtų būti mažinama iki 6-10 °C. Auginami daigai laistomi saikingai, kai pradžiūsta žemė. Į nuolatinę augimo vietą sodinami, kai turi 5-6 tikruosius lapelius, tokiu pat gyliu kaip ir augo daigykloje. Likus savaitei iki sodinimo, daigus naudinga pradėti grūdinti - išnešti į lauką.
Salotos - greitai augantys ir intensyviai maistinius elementus naudojantys augalai, todėl reikia sudaryti optimalias mitybos sąlygas. Azotas yra daugiausia įtakos lapinių daržo augalų, tarp jų ir salotų, augimui turinti trąša. Taip pat reikia kalio ir fosforo.
Salotų priežiūra tokia pati, kaip ir daugelio kitų augalų. Jas sėjant tiesiogiai į dirvą lauke, svarbus pasėlių priežiūros darbas - piktžolių naikinimas, ypač augimo pradžioje. Išdygę salotų daigeliai būna gležni, todėl juos reikia kuo ankščiau pradėti ravėti. Pirmą kartą tai darykite, kai daigeliai bus maždaug 2 cm aukščio. Antrą kartą ravėti ir retinti rekomenduotina 10 cm aukščio augalus.
Bendrajame Europos Sąjungos daržovių veislių kataloge salotų veislių gausu, kasmet atsiranda naujų. Paprastai jos nėra jautrios klimato sąlygoms, tad ir Lietuvoje gerai auga tiek lauke, tiek šiltnamyje. Veislių pasiūla sėklų prekybos tinkluose yra didelė, renkantis auginti, pirmiausia reikėtų sužinoti ankstyvumą, atkreipti dėmesį, ar tai gūžinės, ar lapinės salotos.
Salotos gali būti auginamos kaip tarpinė kultūra prieš ar po kitų daržovių ar prieskonių, kultūrų, gali būti auginama kaip pagrindinė komercinė kultūra. Poreikis salotoms yra ištisus metus ir, jei užtikrinsite salotų tiekimą ištisus metus, yra didesnės galimybės stabiliai realizacijai.
Dirvožemis salotoms turėtų būti neutralus (pH 6 - 6,8), derlingas, laidus orui ir vandeniui. Salotos mėgsta priesmėlio ir lengvo priemolio dirvas su daug organikos. Salotos gana intensyviai naudoja naudingąsias dirvožemio medžiagas, todėl reikia nustatyti optimalų tręšimo režimą. Ypač tiksliai reikėtų įvertinti azotinių trąšų kiekius, nes salotos linkusios kaupti nitratus.
Azotas yra daugiausia įtakos lapų augimui turinti trąša. Specialistai rekomenduoja salotoms auginti naudoti NPK 10- 5 - 5. Azotas geriau įsisavinamas, jei dirvoje yra pakankamai kalio. Intensyviai auginant po kiekvieno derliaus į dirvožemį reikėtų įterpti komposto.
Salotas būtina reguliariai laistyti. Salotų šaknys išsidėsčiusios negiliai, aplink augalą. Jei drėgmės bus per daug, ims plisti grybelinės ligos. Jei drėgmės bus per mažai, salotose didės nitratų kiekis. Salotoms laistyti reikėtų įsigyti automatinę laistymo sistemą.
Ankstyvą pavasarį salotos gali būti auginamos laikinuose šiltnamiuose. Ant lankų ištempiamos plėvelės, kurios apsaugo salotas nuo šalnų, po jomis palaikoma reikiama temperatūra. Vasarą ant tų pačių lankų dedami tinklai šešėliui sudaryti. Optimali salotų augimo temperatūra yra 15- 20 laipsnių.
Salotos raunamos iš žemės imant jas iš apačios. Salotos yra greito realizavimo produktas. Didžiausią paklausą turės šviežios, neparudavusios salotos. Salotos ilgiau išsilaiko jas tiekiant į prekybos centras vazonėliuose. Didelę paklausą turi šviežios pjaustytos salotos.
Ligos
- Netikroji miltligė (Biemia lactucae Regel).
- Salotų rizoktoniozė - baltoji kojelė (Rhizoctonia solani).
- Salotų septoriozė (Septoria lactucae).
- Salotų venų Varicosa virusas.
- Salotų mozaikos Poty virusas.
- Nematodai - tai mikroskopinės iki 1 mm dydžio, bespalvės, apskritos kirmėlės.
Kenkėjai
- Amarai paprastai maitinasi apatinėje lapo pusėje, o kartais ir augalo skrotelėje.
- Šliužai gali padaryti didelę žalą salotų daigams, besimaitindami bei palikdami gleivių juostas gali sugadinti augalų prekinę išvaizdą.
Labai svarbu laikytis švaros. Dirva turi būti be grumstų ir nepiktžolėta.