Salotos gali būti auginamos kaip tarpinė kultūra prieš ar po kitų daržovių ar prieskonių, kultūrų, gali būti auginama kaip pagrindinė komercinė kultūra. Greitai augančios daržovės gali būti rentabilios ir nedideliame ūkyje. Poreikis salotoms yra ištisus metus ir, jei užtikrinsite salotų tiekimą ištisus metus, yra didesnės galimybės stabiliai realizacijai. Globalioje rinkoje auginant salotas, tektų konkuruoti ir su užsienio augintojais, kurie kai kuriais atvejais turi palankesnes sąlygas auginimui.
Salotų veislės
Salotų veislių yra šimtai, dažniausiai Lietuvoje siūloma kelios dešimtys salotų veislių. Sėklomis prekiaujančios įmonės kaip Sėkluva kasmet atrenka naujesnes, gerai pasiteisinusias veisles. Renkantis salotas svarbu žinoti kokiomis sąlygomis jos geriausiai auga, kokios jų skoninės savybės. Sparčiai išpopuliarėjo gūžinės ledo salotos. Iceberg pavadinimą šios salotos gavo dvidešimto amžiaus pradžioje ūkininkams gabenant salotas lede. Iceberg salotos neapkarsta, jų lapai standesni, traškesni. Jos augintinos ir pramoniniuose ūkiuose, nes tinkamos pakuoti ir pervežti, ilgiau nevysta. Rekomenduotinos ledo salotos Saula. Jos tinkamos auginti ištisus metus. Gūžės tvirtos, didelės, standžiai susisukusios.
Lietuvoje populiarios lapinės salotos. Jų taip pat yra daug veislių ir atmainų. Rekomenduotina traški (ledo) lapinių salotų veislė Frillice iš Nyderlandų. Lauke auginamos salotos sėjamos balandžio mėnesį. Svarbu parinkti greitai augančias ir ilgai nesužydinčias salotas. Lauke verta auginti daigais sodintiną gūžinių ledo salotų veislę Platinas. Dauguma salotų lauke ar šiltnamyje sodintinos daigais. Tai leidžia anksčiau gauti salotų derlių tiek šiltnamyje, tiek lauke, racionaliai išnaudoti sėklas ir lysves.
Salotų auginimo sąlygos
Salotos gali būti auginamos lysvėse ir indeliuose. Lysvėse jas auginti verta, jei pirkėjai yra dideliais kiekiais salotas naudojančios maitinimo įstaigos. Jei pirkėjai prekybininkai, daugiau perspektyvų turi auginimas vazonėliuose, nes tai leidžia jiems salotas ilgiau išlaikyti šviežas ir patrauklesnes. Dirvožemis salotoms turėtų būti neutralus (pH 6 - 6,8), derlingas, laidus orui ir vandeniui. Salotos mėgsta priesmėlio ir lengvo priemolio dirvas su daug organikos.
Optimali dygimo temperatūra salotoms yra 10- 15 laipsnių. Tinkamiausia temperatūra daiginti yra 10 - 15 laipsnių. Optimali salotų augimo temperatūra yra 15- 20 laipsnių. Ankstyvą pavasarį salotos gali būti auginamos laikinuose šiltnamiuose. Ant lankų ištempiamos plėvelės, kurios apsaugo salotas nuo šalnų, po jomis palaikoma reikiama temperatūra. Vasarą ant tų pačių lankų dedami tinklai šešėliui sudaryti.
Sėja ir daigų auginimas
Salotas geriausia sėti į pirktinį mišinį. Bus gerokai mažiau piktžolių daigų. Jei naudojamas savo mišinys jis susideda iš 1 dalies daržo žemės, 2 dalių komposto, 1 dalies smėlio. Dirvožemis turėtų būti PH 6.0 - 6,8. Salotų sėklos yra smulkios ir jas sėti bus paprasčiau sumaišius su smėliu. Optimalus salotų sėjimo gylis 1 centimetras. Dažnai geresnių veislių sėklos dražuojamos.
Po sudygimo indas su daigais pernešamas į vėsesnę, 10 laipsnių temperatūros patalpą. Žemesnėje temperatūroje daigai augs lėčiau, bet ir neišstyps. Salotų daigai persodinami šiltnamyje arba lauke. Daigų persodinimas leidžia salotas auginti anksčiau, kai yra optimalus šviesios dienos periodas. ( 12 - 14 valandų šviesos per dieną). Žieminės veislės geriau auga, kai šviesusis periodas trumpesnis. Jei diena ilgesnė kaip 14 valandų, salotos suformuoja žiedynus. Šį procesą skatina ir aukštesnė kaip 20 oC laipsnių temperatūra, bei išsausėjęs dirvožemis.
Salotų sodinimas
Į pastovią vietą salotų daigai sodinami, kai turi 5 - 6 tikruosius lapelius. Ankstyvųjų gūžinių salotų veislės sodinamos 20x15 cm, vėlyvųjų - 20x25 arba 25x30 cm atstumais. Daigai sodinami ne giliau, nei augo anksčiau. Per giliai pasodintos salotos išaugina menkas gūželes. Gūžinių salotų daigų skilčialapiai turi būti dirvos paviršiuje. Per giliai pasodinti daigai labai greitai suserga puviniu. Vėlyvąsias gūžinių salotų veisles gegužės viduryje galima sėti tiesiai į lauką. Sėjama eilutėmis, paliekant 20 cm tarpueilius. Gūžinių salotų daigai sodinami apie 15 - 20 centimetrų atstumu.
Salotoms geriausiai tinka vidutiniškai sunkios, derlingo priesmėlio dirvos. Dirvą mėšlu tręšti rekomenduotina tik salotų priešsėlius. Salotas toje pat vietoje patartina auginti po 3 - 4 metų. Netinka salotas auginti po moliūgų.
Priežiūra
Salotos gana intensyviai naudoja naudingąsias dirvožemio medžiagas, todėl reikia nustatyti optimalų tręšimo režimą. Ypač tiksliai reikėtų įvertinti azotinių trąšų kiekius, nes salotos linkusios kaupti nitratus. Azotas yra daugiausia įtakos lapų augimui turinti trąša. Specialistai rekomenduoja salotoms auginti naudoti NPK 10- 5 - 5. Azotas geriau įsisavinamas, jei dirvoje yra pakankamai kalio. Intensyviai auginant po kiekvieno derliaus į dirvožemį reikėtų įterpti komposto. Salotas sunaudoja daug mineralinių trąšų. Pavasarį joms reikės azoto, kalio ir fosforo trąšų. Kiekvienai salotų grupei reikia šiek tiek skirtingo NPK. Specialistai pataria N-P-K 15-15-10. Sumažinti mineralinių azoto trąšų galima įterpus komposto.
Salotas būtina reguliariai laistyti. Salotų šaknys išsidėsčiusios negiliai, aplink augalą. Jei drėgmės bus per daug, ims plisti grybelinės ligos. Jei drėgmės bus per mažai, salotose didės nitratų kiekis. Salotoms laistyti reikėtų įsigyti automatinę laistymo sistemą. Naudojant laistymo sistemą, į laistymo vandenį dedamos trąšos. Toks tręšimo būdas padeda labai operatyviai reaguoti matant salotų poreikį vienokios ar kitokios trąšoms.
Salotoms reikia drėgmės. Patartina laistyti ryte tarp eilių, kad įdienojus ir naktį lapai būtų sausi. Jaunus salotų daigus labai mėgsta šliužai ir sraigės. Šliužai puola ir suaugusias salotas. Jie dažniausiai slepiasi tarp piktžolių, po akmenimis, grumstais. Apsisaugoti nuo šių kenkėjų padeda piktžolių naikinimas, grumstų pašalinimas.
Sumažinti mineralinių azoto trąšų galima įterpus komposto. Natūraliai praturtinti dirvožemį mineralinėmis medžiagomis galima auginant sideratinius augalus. Dabar pigiausias humuso šaltinis yra durpės, tačiau jos sunkiai augalų įsisavinamos. Jas patartina naudoti auginant salotų priešsėlius, į vieną kvadratinį metrą įterpiant kibirą durpių, apie 1 kg dolomiltmilčių arba apie 3 kg pelenų. Galima dirvą užsėti garstyčiomis, rapsais ar kitais sideraliniais augalais. Paugusi žalioji trąša kultivuojama. Taip daroma du - tris kartus per metus. Vasarą galima papildomai įterpti 30 - 50 g/kv.m kalio chlorido. Jis pigesnis, bet kenksmingesnis nei kalio magnezija. Tačiau iki kito sezono chloridai pasišalins ir tai bus puikus kalio priedas. Rudenį galima įterpti fosforo trąšų.
Balandžio mėnesį salotas galima sėti lauke. Norint ilgiau turėti salotų, jas reikia sėti kas dvi savaites. Taip auginti galima iki vėlyvo rudens. Viena iš didesnių problemų yra kartu dygstančios piktžolės. Dygimo pradžioje jos auga greičiau nei salotos. Paprasčiausiai jų atsikratyti galima purenant tarpueilius. Norint greičiau matyti pasėtų salotų eilutes, reikia kas 10 cm įsėti ridikėlį. Sparčiau augančių ridikėlių dėka tarpueiliai greitai išryškėja. Salotos sėjamos į negilius griovelius 1-3 cm atstumu ir užberiamos 1 cm žemių sluoksniu. Salotos gana lepios, nemėgsta piktžolėtų dirvų, ypač augimo pradžioje. Išdygę salotų daigeliai būna gležni, todėl juos reikia ravėti kuo anksčiau. Pirmą kartą, kai daigeliai yra maždaug 2 cm aukščio.
Ligos ir kenkėjai
Salotoms pavojingos grybelinės ligos. Viena iš jų netikroji miltligė. Pagrindiniai ligos požymiai yra neryškios žalios arba gelsvos pailgos, kampuotos dėmės. Apatinėje lapų pusėje atsiranda baltos purios apnašos. Vysta salotų lapai. Greičiausiai netikroji miltligė vystosi kai būna šilta ir drėgna. Gana dažnai salotos serga septorioze. Ant salotų lapų atsiranda pilkšvai rudos arba rūdžių spalvos dėmės. Greičiausiai užsikrečia apatiniai lapai. Baltoji kojelė (salotų rizoktoniozė) puola salotų šaknies kaklelį. Šaknies kaklelis paruduoja, suplonėja, nulinksta, džiūsta.
- Netikroji miltligė (Biemia lactucae Regel). Viršutinėje lapų pusėje atsiranda neryškių šviesiai žalių arba gelsvų pailgų arba kampuotų dėmių. Apatinėje lapo pusėje dėmės apsitraukia baltomis puriomis apnašomis. Dažniau serga šiltnamiuose auginamos salotos. Netikrąja miltlige salotos susirgti gali bet kuriuo augalų vystymosi tarpsniu. Netikrosios miltligės sporos išsilaiko dirvoje, konidijos plinta oru. Paprastosios konidijos plinta šiltu ir drėgnu oru, o šiltnamiuose - kai jie blogai vėdinami.
- Salotų rizoktoniozė - baltoji kojelė (Rhizoctonia solani). Daigų šaknies kaklelis paruduoja, persismaugia. Daigai nulinksta ir nudžiūsta, o kartais pradeda pūti dar neprasikalę iš dirvos. Ši grybinė liga intensyviai vystosi, kai salotos auga per tankiai, nesaikingai laistomos, kai šiltnamiai blogai vėdinami. Be to, liga daugiau žalos padaro rūgščiose dirvose.
- Salotų septoriozė (Septoria lactucae). Ant salotų lapų atsiranda pilkšvai rudų arba rūdžių spalvos netaisyklingų dėmių. Jos labai greitai plinta ir apima visą lapą. Dėmėse būna daug smulkių juodų taškelių. Salotinė septoriozė pirmiausia puola apatinius, senesnius lapus. Plinta piknosporomis. Jas išnešioja vėjas, lietaus lašai, gali pernešti žmonės.
- Salotų venų Varicosa virusas. Lapų gyslos pasidaro tartum permatomos. Lapai pašviesėja. Pažeistos gūžinės salotos nebeformuoja gūžių. Dažnai salotos išvis nustoja augti.
- Salotų mozaikos Poty virusas. Jie pažeidžia salotų šaknis, sudarydami šaknų pūsleles - galus. Todėl salotos silpnai auga, vysta ir derlius gaunamas menkas. Nematodai - tai mikroskopinės iki 1 mm dydžio, bespalvės, apskritos kirmėlės. Prevencija - neužkrėsta nematodais sodinamoji medžiaga ir dirvožemis.
- Amarai paprastai maitinasi apatinėje lapo pusėje, o kartais ir augalo skrotelėje.
- Šliužai gali padaryti didelę žalą salotų daigams, besimaitindami bei palikdami gleivių juostas gali sugadinti augalų prekinę išvaizdą. Jie ypač pavojingi rudenį. Labai svarbu laikytis švaros. Dirva turi būti be grumstų ir nepiktžolėta.
Derliaus nuėmimas ir realizacija
Salotos raunamos iš žemės imant jas iš apačios. Salotos yra greito realizavimo produktas. Didžiausią paklausą turės šviežios, neparudavusios salotos. Salotos ilgiau išsilaiko jas tiekiant į prekybos centras vazonėliuose. Didelę paklausą turi šviežios pjaustytos salotos. Ilgiau šios salotos išsilaikys supakavus jas modifikuotoje atmosferoje. AGA rekomenduoja naudoti tokias proporcijas: 5 proc. O + 5-20 proc. CO2 +75-90 proc. N2.