Spalvoti guminukai, mielos formos meškiukai ir panašiai, ko gero, ne vienam primena vaikystę. O kai kurie guminukus mielai skanauja ir vyresniame amžiuje. Bet ar žinojote, jog drauge su kitais ingredientais, valgote ir galvijų kaulus, kremzles bei odą?

Guminukų Sudėtis ir Želatina

Jungtinių valstijų organizacija PETA, analizuojanti etinius aspektus susijusius su gyvūnais skelbia, jog valgomi guminukai, dažniausiai, gaminami su želatina. Ši medžiaga gaunama išvirus gyvulio odą, kremzles, raiščius ar kaulus. Dažniausiai naudojami karvių, kiaulių bei žuvų kaulai. Želatina yra skaidri bespalvė arba gelsvoka, beveik beskonė, specifinio kvapo medžiaga, gaunama iš gyvūnų jungiamojo audinio baltymo kolageno. Jos išgavimui dažniausiai naudojami karvių jauniklių, kiaulių, žuvų kūnų dalys.

Želatina Ne Tik Maisto Pramonėje

Organizacijos PETA duomenimis, želatina taip pat naudojama dar dideliame kiekyje maisto produktų, farmacijoje bei kosmetikoje. Norintiems vengti šios medžiagos pataria atidžiausiai skaityti tam tikrų dalykų etiketes, domėtis jų sudedamosiomis dalimis.

Želatinos būna:

• Guminukuose, želė desertuose
• Šampūnuose
• Veido kaukėse
• Dekoratyvinės kosmetikos priemonėse
• Pudinguose
• Zefyruose
• Tortuose, pyragėliuose
• Leduose
• Jogurte
• Vitaminų, vaistų kapsulėse

Želatinos Nauda ir Žala: Kita Pusė

Visgi maisto ekspertai, nekreipiantys dėmesio į smurto aspektą, išskiria ir želatinos naudą. Mat ši baltyminė medžiaga gali būti naudinga dėl joje esančių mineralų bei amino rūgščių. Skirtinguose interneto šaltiniuose pateikiami įvairūs faktai apie želatinos naudą ir žalą:

Teiginiai apie želatinos naudą:

• Stiprina raumenis, raiščius ir sąnarius
• Po traumų ir lūžių pagreitina gijimą ir kaulų priauginimą
• Atstato pažeistų plaukų bei nagų būklę
• Dėl želatinoje esančių amino rūgščių teigiamai veikia medžiagų apykaitos procesus, žarnyną
• Energijos šaltinis, nervų sistemai, smegenims

Teiginiai apie želatinos žalą:

• Didina kraujo krešėjimą. Todėl želatina nerekomenduojama sergantiems širdies ligomis, turintiems polinkį į trombozę
• Skatina venų varikozę
• Didina cholesterolio kiekį kraujyje
• Skatina insktų ligas
• Jeigu želatinos organizmas netoleruoja, gali berti, būti tuštinimosi problemų

Gerosios Bakterijos ir Probiotikai

Ilgus metus gerosios bakterijos mūsų organizme, kaip ir blogosios, buvo laikomos „įsibrovėlėmis“, keliančiomis rūpestį dėl įvairių ligų bei sveikatos sutrikimų. Vis dėlto, pastaraisiais dešimtmečiais mikroorganizmai pradėti vertinti iš visiškai kitos perspektyvos. Daugeliu tyrimų įrodyta, jog, nors kai kurios bakterijos tikrai sukelia ligas, jos taip pat atlieka naudingą vaidmenį žmonių sveikatai. Vis dar neretai pasitaiko atvejų, kai galvojama, jog gerosios bakterijos ir probiotikai yra dvi skirtingos preparatų rūšys, tačiau taip manyti - klaidinga.

Verta žinoti, jog kiekvieno žmogaus kūne yra trilijonai mikrobų, susidedančių iš bakterijų, grybų (įskaitant mieles), virusų bei pirmuonių. Mūsų organizmams vystantis, kartu su mikrobais, išsivysto ir unikalus mikroorganizmų rinkinys, dar vadinamas mikrobiomu. Siekiant geriau suprasti, kas yra gerosios bakterijos, verta akcentuoti, jog kiekvieno žmogaus kūne nuolat yra gerųjų ir blogųjų bakterijų. Pagrindinė probiotikų užduotis - pašalinti blogąsias bakterijas, trukdančias tinkamam medžiagų balansui jūsų organizme.

Bandant geriau paaiškinti tai, kaip žmogaus organizme veikia geros bakterijos - probiotikai, verta akcentuoti, jog pagrindinė šių užduotis - palaikyti sveiką jūsų organizmo pusiausvyrą. Tyrimais įrodyta, jog gerosios bakterijos ne tik palaiko gerą žmogaus imuninės sistemos būklę ir sveikatą, bet ir kontroliuoja uždegiminius procesus. Gerosios žarnyno bakterijos padeda organizmui virškinti maistą, įsisavinti vitaminus, suskaidyti ir absorbuoti vaistus. Tiesa, tam, kad šie procesai vyktų jūsų organizme, nėra būtina vartoti probiotikų papildus. Gerosios bakterijos yra natūrali kiekvieno sveiko žmogaus organizmo esanti dalis, todėl pakankamą probiotikų kiekį turėtų užtikrinti subalansuota mityba.

Gerosios bakterijos suaugusiems dažniausiai yra rekomenduojamos ligos atveju arba tuomet, kai apie nusilpusią organizmo būklę perspėja kiti simptomai. Atsižvelgiant į tai, jog ne visos gerosios bakterijos nauda pasižymi vienodai, o jų poveikis - taip pat skiriasi, ypač rekomenduojama dėl šių preparatų pasikonsultuoti su savo sritį gerai išmanančiu specialistu.

Egzistuoja nemažai tyrimų, kuriais vis dar bandoma išsiaiškinti, kaip gerosios bakterijos bei reguliarus jų vartojimas gali padėti išvengti įvairių ligų. Tačiau, šiuo metu jau aišku, kad naturalios gerosios bakterijos gali palengvinti ar visiškai užkirsti kelią tokiems simptomams, kaip viduriavimas (tiek viduriavimas, kurį sukelia antibiotikai, tiek Clostridioides difficile (C. diff) infekcija), vidurių užkietėjimas, uždegiminės žarnyno ligos (IBD), dirgliosios žarnos sindromas (IBS). Gerosios bakterijos puikia prevencija gali tapti ir mielių infekcijos, šlapimo takų infekcijos bei viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ausų infekcijos, peršalimas, sinusitas) atvejais.

Maisto Produktai, Turtingi Probiotikais

Nors pajutę neigiamus simptomus ar pradėję vartoti antibiotikus dažniausiai skubame savo mitybos racioną papildyti probiotikais, tą galima daryti ne tik papildų pagalba. Probiotikai, kurie paprastai vadinami naudingosiomis bakterijomis, teikia visokeriopą naudą jūsų kūnui ir smegenims. Jie gali pagerinti virškinimo sistemos būklę, sumažinti depresiją, skatinti širdies sveikatą ir net pagerinti odos būklę.

1. Jogurtas. Tai yra vienas geriausių probiotikų šaltinių, galinčių pagerinti jūsų sveikatą. Šis produktas yra gaminamas iš pieno, fermentuojamo probiotikų, pieno rūgšties bakterijų ir bifidobakterijų. Jogurto vartojimas gali būti labai naudingas sveikatai, ypač žmonėms, turintiems virškinimo problemų ar kovojantiems su aukštu kraujospūdžiu. Įdomu tai, jog jogurtas gali būti tinkamas net ir žmonėms, netoleruojantiems laktozės. Taip yra todėl, kad bakterijos dalį laktozės paverčia pieno rūgštimi, kuri taip pat suteikia jogurtui rūgštų skonį. Tačiau atminkite, kad ne visuose jogurtuose yra gyvų probiotikų. Kai kuriais atvejais gyvos bakterijos žūsta apdorojimo metu. Dėl šios priežasties būtinai rinkitės jogurtą su gyvosiomis bakterijomis. Prieš pirkdami jogurtą taip pat būtinai visada perskaitykite etiketę.
2. Kefyras. Yra fermentuotas probiotinis pieno gėrimas. Jis gaminamas į karvės ar ožkos pieną įmaišius kefyro grūdelių. Kefyro grūdai nėra tas pats, kas javų grūdai. Tai pieno rūgšties bakterijos ir mielių kultūros, kurios šiek tiek primena žiedinius kopūstus. Kefyras jau ilgus metus yra siejamas su didele nauda sveikatai. Jis gali pagerinti kaulų būklę, gerųjų bakterijų dėka padėti spręsti virškinimo problemas bei apsaugoti nuo infekcijų. Nors jogurtas yra bene geriausiai žinomas probiotinis maistas vakarietiškoje dietoje, kefyras iš tikrųjų yra geresnis gerųjų bakterijų šaltinis. Kefyre yra keletas pagrindinių gerųjų bakterijų ir mielių, o tai daro jį itin stipriu probiotiku.
3. Rauginti kopūstai. Tai susmulkinti kopūstai, kurie yra fermentuojami pieno rūgšties bakterijų pagalba. Tai vienas seniausių tradicinių maisto produktų, populiarus daugelyje šalių, ypač Rytų Europoje. Rauginti kopūstai dažnai naudojami su mėsos patiekalais arba kaip garnyras. Be probiotinių savybių, raugintuose kopūstuose gausu skaidulų, taip pat vitaminų C ir K, kuriuose yra daug natrio ir geležies bei kalio. Raugintuose kopūstuose yra antioksidantų liuteino ir zeaksantino, kurie yra svarbūs akių sveikatai. Būtinai rinkitės nepasterizuotus raugintus kopūstus.
4. Kimchi. Yra fermentuotas, aštrus korėjietiškas garnyras. Šie kopūstai dažniausiai yra pagrindinis korėjietiškų patiekalų ingredientas, tačiau jis gali būti gaminamas ir iš kitų daržovių. Kimchi dažniausiai gardinamas prieskoniais, tokiais kaip raudonieji čili pipirai dribsniai, česnakai, imbieras, laiškiniai svogūnai ir druska.
5. Miso. Yra japoniškas prieskonis. Tradiciškai jis gaminamas fermentuojant sojų pupeles su druska ir grybelio rūšimi, vadinama koji. Miso taip pat galima gaminti maišant sojų pupeles su kitais ingredientais, tokiais kaip miežiai, ryžiai ir rugiai. Ši pasta dažniausiai naudojama miso sriubai, populiariam pusryčių maistui Japonijoje. Miso paprastai yra sūrus. Galite nusipirkti įvairių veislių, tokių kaip balta, geltona, raudona ir ruda. Miso yra geras baltymų ir skaidulų šaltinis. Jame taip pat yra daug įvairių vitaminų, mineralų ir augalinių junginių, įskaitant vitaminą K, manganą ir varį.
6. Kombucha. Yra fermentuotas juodosios arba žaliosios arbatos gėrimas. Šią populiarią arbatą fermentuoja sudėtyje esančios gerosios bakterijos ir mielės. Gėrimas vartojamas daugelyje pasaulio šalių, ypač Azijoje.
7. Marinuoti agurkai. Yra agurkai, konservuojami druskos ir vandens tirpale. Gamybos proceso metu jie kuriam laikui paliekami fermentuotis naudojant jų pačių natūraliai esančias pieno rūgšties bakterijas. Šis procesas juos parūgština. Marinuoti agurkai yra puikus sveikų probiotinių bakterijų šaltinis, galintis pagerinti virškinimą.
8. Pasukos. Sąvoka „pasukos“ iš tikrųjų reiškia įvairius fermentuotus pieno gėrimus. Yra dvi pagrindinės pasukų rūšys: tradicinės ir kultūrinės. Tradicinės pasukos yra tiesiog likęs skystis gaminant sviestą. Tik šioje versijoje yra probiotikų, o kartais ji vadinama močiutės probiotiku. Tradicinės pasukos daugiausia vartojamos Indijoje, Nepale ir Pakistane.
9. Sūris. Nors dauguma sūrių rūšių yra fermentuoti, tai nereiškia, kad visuose juose yra probiotikų. Štai kodėl svarbu maisto produktų etiketėse ieškoti žodžių „gyvos kultūros“ arba „aktyvios kultūros“. Sūris yra labai maistingas ir labai geras baltymų šaltinis. Jame taip pat gausu svarbių vitaminų ir mineralų, įskaitant kalcį, vitaminą B12, fosforą ir seleną.

Gerosios Bakterijos: Atsargumo Priemonės

Gerosios bakterijos daugumai sveikų žmonių yra visiškai saugus preparatas - nedaro jokios žalos ir nėra linkę neigiamai sąveikauti su kitais vartojamais vaistais. Vis dėlto, atvejais, kai turima rimtų sveikatos sutrikimų ar pooperaciniu periodu, gerųjų bakterijų vartojimo be specialistų rekomendacijų rekomenduojama vengti.

Specialistai neretai susiduria su klausimu, ar probiotikai yra tinkami vartoti ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Todėl verta pabrėžti, jog jei vaikas serga liga, kuriai gydyti yra reikalingi tokie vaistai, kaip antibiotikai, gerosios bakterijos vaikams - netgi būtinos. Probiotikų įvedimas į vaiko mitybą per maistą paprastai yra saugiausias būdas. Tai daroma vaikui dažniau siūlant tokius produktus kaip jogurtą ar varškę. Prekyboje galima rasti ir probiotikų, skirtų specialiai vaikams, tačiau prieš įsigydami tokius papildus būtinai pasitarkite su pediatru. Antibiotikų vaistai dažnai reikalingi kovai su infekcija. Tačiau, nors antibiotikai naikina blogąsias bakterijas, jie taip pat mažina ir gerųjų bakterijų kiekį žmogaus organizme.

Akivaizdu, jog norint, kad probiotikai duotų naudos, verta įsitikinti ne tik jų poreikiu, bet ir išsirinkti kokybišką preparatą kasdieniam vartojimui. Nors yra daug rūšių bakterijų, kurios gali būti laikomos probiotikais, dažniausiai rekomenduojama rinktis iš dviejų specifinių bakterijų tipų, kurie yra įprasti parduotuvėse randami probiotikai - laktobacilos ir bifido bakterijos. Probiotikų papildai gali būti derinami su prebiotikais - sudėtingais angliavandeniais, kurie maitina jūsų žarnyne esančius mikroorganizmus. Iš esmės prebiotikai yra gerųjų bakterijų „maisto šaltinis“. Jie padeda išmaitinti gerąsias bakterijas ir išlaikyti organizmą sveiką.

Norint palaikyti gerą mikrofloros pusiausvyrą ir sustiprinti organizmą po antibiotikų vartojimo, rekomenduojama išbandyti itin kokybišką probiotikų kompleksą. Vienoje šio unikalaus komplekso tabletėje yra ne mažiau kaip 500 000 000 KSV (kolonijas sudarančių vienetų) pieno rūgšties bakterijų Lactobacillus acidophilus. Sudėtyje esančių pieno rūgšties bakterijų rūšis - laktobakterijos (Lactobacillus) dažniausiai sutinkamos bakterijos ir dėl to laikomos vienomis svarbiausiomis. Laktobakterijos (Lactobacillus) - tai bakterijų šeima, kuri pasižymi gramteigiamų fakultatyvių anaerobinių lazdelių forma. Ši šeima atsakinga už laktazės poveikį, o pats fermentas - latkazė (pvz pieno cukrų į pieno rūgštis) - angliavandenių skaidymą.

Vitaminų Kompleksai Guminukų Pavidalu

Apelsinų guminukai, vitaminų B ir C kompleksas, mandarinai ir avietės, guminukai, apelsinai, mandarinai ir mandarinai; AvietėGummies apelsinai, vitaminų B ir C kompleksas, mandarinas ir avietės - tai B grupės vitaminų kompleksas, būtinas angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitai, kurios maistą paverčia energija. Vitaminas B12 (metilkobalaminas) labai svarbus organizmui, dalyvauja energijos apykaitoje ir kituose biologiniuose procesuose. Vitaminas B12 yra būtinas DNR gamybos kofaktorius. Šiame procese dalyvauja folio rūgštis ir vitaminas B6, o vienos iš šių maistinių medžiagų trūkumas gali sukelti sveikatos problemų. Vitamino B12 trūkumas organizme gali sukelti nervų sistemos veiklos sutrikimus.

Vitamino C pagalba organizme sintetinamas kolagenas - svarbus baltymas, dalyvaujantis odos ląstelių, kremzlių, sausgyslių, raiščių, kaulų, dantų regeneracijoje - būtinas kūdikio augimui ir vystymuisi. Vitaminas C stiprina kraujagyslių sieneles ir yra būtinas žaizdų gijimui bei audinių regeneracijai visame kūne. Vitaminai C, E yra antioksidantai, blokuojantys dalį laisvųjų radikalų - medžiagų, kurios pažeidžia DNR - daromą žalą. Vitaminų trūkumą galima kompensuoti naudojant atitinkamus vitaminų kompleksus.

Vitaminų Guminukų Vartojimas

Suaugusieji kasdien vartoja tris (3) guminukus. Neviršykite rekomenduojamo naudojimo. Netinka vaikams.

Vitaminų Guminukų Sudėtis

Cukrus, kukurūzų sirupas, vanduo. Sudėtyje yra <2 %: Anato sėklų ekstrakto, citrinų rūgšties, greipfrutų aliejaus, natūralių kvapiųjų medžiagų, apelsinų aliejaus, pektino, purpurinių morkų sulčių koncentrato, natrio citrato.

Guminukų Tyrimai ir Sudėties Analizė

Kaip iš tokios gausybės želatininių saldainių išsirinkti sveikiausius ar bent mažiausiai kenksmingus? Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai laboratorijoje tyrė vartotojų mėgstamiausių guminukų sudėtį. Šįkart buvo vertinami vokiški „Haribo Pico-balla”, „Maoam Kracher” ir „Haribo Goldbaren” (vadinamieji auksiniai meškučiai), taip pat belgiški „Red Band Sweet and Sour”.

Tyrimo Rezultatai

Visų šių saldainių ragavę pirkėjai pasakojo, kad guminukus dažniausiai perka tik tuomet, kai paprašo vaikai. Ilgai kramtomų saldumynų tėvai vengia dėl to, kad jie gali paskatinti dantų ėduonį. Todėl suaugusieji tokių saldumynų sau perka retai, o vaikams stengiasi išrinkti tokius, kuriuose nėra cheminių dažiklių arba dirbtinių saldiklių. Mažieji smaguriai aiškino guminukus mėgstantys dėl to, kad jie visi skanūs. Tiesa, ragautojai labiausiai vertino „Haribo Pico-balla” ir „Haribo Goldbaren”. Šie du produktai gavo po vienodą skaičių balsų.

Vartoti Saikingai

Mitybos specialistai įspėja, kad guminukus, kaip ir visus kitus saldumynus, reikia vartoti saikingai. Nors visų keturių rūšių saldainių išvaizda bei skonis skiriasi, jų sudėtis beveik vienoda: pagrindinės dalys - įvairus cukrus ir želatina. Kaip pasakojo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vida Jarošienė, šiuose saldainiuose daugiausia cukraus ir gliukozės sirupo, taip pat dažnai papildomai dedama invertuoto cukraus sirupo. Tiesa, šįkart NMVRVI laboratorijoje cukraus kiekis nebuvo skaičiuojamas.

Tačiau V.Jarošienė patarė vartotojams: tereikia įdėmiai perskaityti guminukų sudėties aprašus - pirmiausia minimos tos medžiagos, kurių juose gausiausia. Visų vertintų saldainių sudėties aprašo pirmojoje vietoje - cukrus ir gliukozės arba gliukozės ir fruktozės sirupas. Be dirbtinių saldiklių. Kiek juose cukraus, galima sužinoti iš angliavandenių kiekio, nurodyto ant pakuotės esančioje maistingumo lentelėje. Tiesa, kol kas jos gamintojai pateikti neprivalo, tad ne ant visų saldainių yra tokia informacija.

Cukraus Kiekis Guminukuose

Nors „Haribo Pico-balla” platintojai lietuviško saldainių sudėties aprašo nepateikė, galima išsiversti ir su anglišku. Pasirodo, kad daugiau nei pusę - 54,7 proc. šių guminukų sudaro cukrus. Šimto gramų pakuotėje jo yra daugiau nei 5 šaukšteliai. Ant „Red Band Sweet and Sour” pakuotės nurodyta, kad suvalgę pusę pakelio vaikai pasisotins net 14 šaukštelių cukraus.

VMVT specialistė V.Jarošienė patarė smaguriams perskaityti, ar guminukai pagaminti be dirbtinių saldiklių. Saldainiai be jų palankesni vaikų sveikatai. NMVRVI tyrimų rezultatai parodė, kad nė viename produktų nebuvo dirbtinių saldiklių aspartamo ir acesulfamo K, taip pat nebuvo nustatyta ir sacharino. Tiktai guminukuose „Maoam Kracher” buvo saldiklio sorbitolio E420 pėdsakų.

Želatina Būtina

Suprantama, kad guminukų nepagaminsi be želatinos - standinamosios medžiagos, gaunamos iš kalogeno, kurio yra gyvūninės kilmės produktuose (kauluose, kremzlėse, odoje). Želatina neturi savito kvapo, skonio ir yra baltos spalvos. Ją sumaišius su šiltu vandeniu, gaunamas klampus skystis, kuris atšalęs virsta drebučiais. Panašių medžiagų gamina ir žmogaus organizmas, bet želatina negali pakeisti visaverčių baltymų ar kitų produktų, kuriuose yra nepakeičiamų aminorūgščių.

Visų keturių pavadinimų guminukuose yra rūgštingumą reguliuojančių ir galiojimo laiką ilginančių medžiagų - citrinų, obuolių ir pieno rūgščių.

Hidrinti Riebalai

Visuose saldainiuose yra ir augalinių riebalų, tačiau belgiškuose guminukuose „Red Band Sweet and Sour” jie ne bet kokie, o hidrinti. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėja, jog daugėja mokslinių įrodymų, kad tokių riebalų, susidariusių iš dalies hidrinant aliejų, vartojimas neigiamai skatina daugelį kardiovaskulinės (širdies kraujagyslių) rizikos veiksnių ir didina koronarinės širdies ligos riziką. Vartojant maistą, kurio sudėtyje yra hidrintų riebalų, didėja diabeto ir staigios mirties nuo širdies ligų rizika. Tiesa, guminukų „Red Band Sweet and Sour” sudėties aprašyme hidrinti riebalai vadinami sukietintais.

Dažikliai

Glajus visų vertintų guminukų sudėtyje - natūralus, iš bičių vaško. Šių gardėsių, kaip ir kitų ryškiaspalvių saldumynų, sudėtyje gali būti ir įvairiausių dirbtinių dažiklių. Kuo ryškesni saldainiai - tuo didesnė tikimybė, kad jie nudažyti cheminiais dažais. Teisės aktais nustatyta, kad maisto produktų, kuriuose yra vienas arba daugiau maisto dažiklių, ženklinimo etiketėje būtina nurodyti dažiklio pavadinimą arba E numerį.

Šįkart vertintų guminukų gamintojai nurodė, kad naudojamos tik natūralios kilmės medžiagos. Tai patvirtino ir VMVT atstovė V.Jarošienė: „Visuose tirtuose želė saldainiuose naudojamos sudedamosios dalys iš natūralių komponentų. Tai vaisių ir augalų koncentratai, ekstraktai, vaisių sultys. Jos guminukams suteikia ne tokią ryškią spalvą kaip dirbtiniai dažikliai.”

Iš esmės visi šie saldainiai labai panašūs: visuose daug cukraus, bet nėra dirbtinių saldiklių bei pavojingų dažiklių. Vis dėlto mitybos specialistai rekomenduoja vietoj jų vaikams dažniau pasiūlyti šviežių arba džiovintų vaisių ir uogų.

---