Pieno nauda organizmui neginčijama, tiesiog reiktų pasirinkti tinkamus pieno produktus, jų kiekį. Daugelis parduotuvėse siūlomų produktų yra paskaninti naudojant įvairius skonio stipriklius, dažiklius, juose galima rasti ir nemažai pridėtinio cukraus. Todėl vertingiausi produktai - natūralūs, geriausia rinktis natūralų jogurtą, natūralų kefyrą, natūralų pieną.
„Jei turime močiutę kaime, kuri gali parūpinti natūralaus karvės pieno - puiku. Jis bus pats tikriausias, jame nebus jokių vaistų ar keistų pašarų liekanų, bereikalingų medžiagų, toks pienas ir jo produktai - patys tikriausi“, - tikino L.Barauskienė. Tačiau renkantis natūralų, ūkininkų auginamų karvių pieną, svarbu žinoti pieno šaltinį, jo kilmę, priešingu atveju išlieka rizika užsikrėsti įvairiomis ligomis.
Išeitis - pasterizuoti pieną pakaitinant jį aukštoje temperatūroje - tokiu būdu užmušamos bakterijos, šiek tiek sumažėja vitaminų, tačiau pagrindinių naudingų medžiagų sudėtis nepakinta. „Saugesnis būdas - pirkti jau pasterizuotą pieną, jo produktus. Tiesa, natūralus karvės pienas - itin riebus, jo riebumas gali siekti net 6 procentus. Tokį gerti gali anaiptol ne visi - vieni jį sunkiai virškina, kitiems tiesiog per riebu. Todėl parduotuvių lentynose galima rasti kiek lengvesnio, apie 3,5, taip pat - 2,5 procentų riebumo“, - kalbėjo L.Barauskienė.
Gydytoja dietologė primena, kad pagal mitybos rekomendacijas reikėtų rinktis liesesnius pieno produktus, vartoti mažiau gyvulinės kilmės riebalų, kurie dominuoja pieno produktuose. Tačiau tokios rekomendacijos - vyresniems vaikams ir suaugusiesiems, o mažiesiems iki 3 metų amžiaus esą nereiktų riboti riebalų. Jiems reikia visų riebalų, ir sočiųjų ir nesočiųjų, todėl ir maisto produktus jie turi valgyti ir riebesnius ir liesesnius.
„Vaikų iki 3 metų amžiaus maisto medžiagų poreikis kitoks nei suaugusiųjų, riebalai jiems yra pagrindinis energijos šaltinis. Atsižvelgti į etiketėse nurodomą pieno riebumą reiktų suaugusiesiems, kuriems rekomenduojama mažinti riebalinį audinį, tiems, kurie turi lipidų ir kitų medžiagų apykaitos sutrikimą, rezistenciją insulinui, organų suriebėjimą, padidėjusį cholesterolio kiekį, serga širdies ir kraujagyslių ligomis“, - pasakojo medikė.
Kalbant apie pačius mažiausius šeimos narius - kūdikius ir vaikus iki vienerių metų - į jų racioną galima įtraukti rauginto pieno produktus, pienu paskaninti košę. Tačiau stiklinę pieno vertėtų siūlyti tik nuo vienerių metų, pienas rekomenduojamas dėl kalcio, vitamino D, yra puikus baltymų šaltinis. Apskritai vaikams pieno produktų dietologė rekomenduoja vartoti daugiau nei suaugusiesiems - šie turėtų suvalgyti po 3 porcijas per dieną.
Viena porcija gali būti ir stiklinė pieno, indelis jogurto ir pan. Suaugusiesiems užtenka 1-2 porcijų per dieną - tai patvirtina ir sveikos mitybos piramidė, kurioje pieno produktai užima viduriniąją dalį mitybos raciono. „Iš pieno daroma labai daug produktų, juk ir sviestą valgome, ir kavą pienu paskaniname, sūrį renkamės kaip užkandį - dažniausiai net patys nepastebime, kiek pieno produktų suvalgome“, - sako L.Barauskienė.
Tačiau padauginti baltymų taip pat nereikėtų - nuo per didelio jų kiekio gali prasidėti odos bėrimai. Dietologė pastebi, kad pastaruoju metu vis dažniau keliamas prieštaringas klausimas, ar suaugusiam žmogui pieno produktai apskritai reikalingi?
Tačiau tokia diskusija, medikės teigimu, kyla todėl, kad dalis (apie 30% lietuvių, kas ketvirtas žmogus pasaulyje) žmonių netoleruoja laktozės, todėl pienas ir jo produktai sukelia nemalonius negalavimus pilve - kaupiasi dujos, kartais ir viduriuojama. Yra žmonių turinčių alergiją pieno baltymams, juos gali varginti odos bėrimai, virškinamojo trakto simptomai viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, rėmuo. Kartais net gi sloga ir čiaudulys. Ši alergija labiau būdinga mažiems vaikams.
„Pienas nėra žalingas. Probiotikai užtikrina sveiką žarnyną, o jų gausu kefyre, natūraliame jogurte. Vyresniems žmonėms ir ypač moterims, itin reikalingas kalcis, jo gausu pieno produktuose. Čia svarbiausia - tinkamai pasirinkti, ir bet kuriame amžiuje būtina laikytis kitos taisyklės - mažiau cukraus, mažiau priedų, daugiau natūralumo“, - kalbėjo L.Barauskienė.
Pasak jos, jei žmogus netoleruoja laktozės, jei pučia pilvą, tuomet jis negalės valgyti pieno produktų, kuriuose yra laktozės, o laktozės piene visuomet yra, nebent tai pienas iš kurio laktozė yra pašalinta (pridėjus laktozę skaidančio fermento laktazės). Mažiau laktozės tėra raugintuose pieno produktuose, tokiuose kaip jogurtas, kefyras ar varškė, jos visai nėra kietuosiuose sūriuose.
Varškė? Šis pasirinkimas geras, tačiau ji dėl pieno baltymo kazeino yra ilgiau virškinama. Taip pat nereiktų pamiršti grūdėtosios varškės - dėl joje esančios grietinėlės ji riebesnė už jogurtą, tačiau sotesnė.
„Manau, kad žmonės labiau linkę svarstyti, ko nevalgyti, o ne ką valgyti. Jeigu mes ko nors atsisakome, turime žinoti, kuo tai pakeisti, o apie tai pagalvojame retai. Pieno produktų spektras - didžiulis, todėl svarbu tiesiog tinkamai pasirinkti“, - kalbėjo ji.
Grietinė
Grietinė mūsų šalyje - kasdieninio vartojimo produktas. Pas mus senu įpročiu grietine dažnai yra skaninami lietuvių nacionaliniai patiekalai: cepelinai, bulviniai blynai, varškėčiai, grietinės labai dažnai dedama į sriubą bei salotas. Medikai nesižavi tokiu maisto pariebinimu, tačiau, kad ir kaip gaila, kol kas mes maisto skonį vertiname labiau negu jo naudą ar galvojame apie jo sukeliamą žalą sveikatai.
Komisijos narai grietinės kokybę vertino balais, pagrindinį dėmesį skyrė keturioms šio produkto savybėms: konsistencijai, spalvai, skoniui ir kvapui. Grietinės riebumas svyravo nuo 25-30 proc. Nors pagal etiketėse nurodytas savybes vienos rūšies grietinė neturėtų daug skirtis, degustuojant paaiškėjo, kad produkto išvaizda, skonis, net spalva ir kvapas yra nevienodi.
Pieno gamybos technologijas puikiai išmananti dėstytoja pritaria, kad šiuolaikiniam vartotojui nelengva susivokti tokioje gausioje pasiūloje. Dabartiniai gamintojai kartais ieško pigiausių žaliavų, o ne žiūri, kad produktas būtų sveikas ir naudingas organizmui. Pieno pramonės gigantai akylai stebi, kad jų gaminiai atitiktų visus kokybės standartus, jie nelinkę žaisti įvairiausiais priedais, kurie galėtų pakenkti jų produkcijos kokybei ir prekės vardui.
Todėl ieškantiesiems patikimo gaminio siūlyčiau rinktis būtent didesnių gamintojų produkciją. Apmaudu, bet, ieškant pigesnių alternatyvų, prekyboje atsirado grietinės ir augalinių riebalų mišiniai“, - aiškina technologė.
Privaloma nurodyti gaminio sudėtį
Kas gi yra grietinė, kuo ji skiriasi nuo mišinio su augaliniais riebalais? Natūrali grietinė - raugintas pieno produktas tik iš grietinėlės ir raugo. Galiojančios nuostatos reikalauja, kad grietinėje būtų ne mažiau kaip 10 proc. pieno riebalų ir ne mažiau kaip 30 proc. bendro riebalų kiekio.
Štai čia ir visos gamintojų gudrybės. Jie vietoje natūralių pieno riebalų ėmė naudoti jų pakaitalus: palmių, rapsų, sojų ar saulėgrąžų aliejų. Grietinė su tokiais priedais ir vadinama „grietinės ir augalinių riebalų mišiniu“.
Būtų pusė bėdos, jei gamintojai naudotų aukštos kokybės alyvuogių ar saulėgrąžų aliejų, deja, dažniausiai pasirenkami gerokai menkesnės maistinės vertės pigesni aliejai. Nerimą kelia ir tai, kad rapsų, sojų aliejus neretai būna pagamintas iš genetiškai modifikuotos žaliavos. Tad visuomet saugiau rinktis produktą iš gerai žinomų natūralių žaliavų.
Beje, vartotojams pravartu žinoti, kad pagal galiojančias maisto produktų ženklinimo nuostatas ant grietinės pakuotės privalo būti nurodyta gaminio sudėtis: pieno ir augalinių riebalų kiekis procentais. Jei šios informacijos nerandate ant pakuotės, geriau tokį gaminį dėkite atgal į lentyną.
Pieno produktų technologė pataria
- Rinktis kuo riebesnę grietinę, ne augalinių riebalų mišinį.
- Riebią grietinę galima skiesti pienu ar kefyru.
Nuo ko priklauso grietinės tirštumas?
Jos tirštumas gali priklausyti nuo homogenizacijos (susmulkinimo) arba sutirštinimo įvairiais maistiniais priedais. Jei produktas mažesnio riebumo, šis procesas būtinas. Tirštiklių prireikia, jei grietinės riebumas mažesnis nei 25 proc.
Paprastai dedami išrūgų ar įvairių kitų baltymų (pvz., sojų) koncentratai, pieno milteliai, retai Lietuvos gamintojų vartojami akacijų gumos tirštikliai, seratonijų derva, pektinas. Bene dažniausiai pieno produktai, ypač grietinė, jogurtai ar sūreliai, sutirštinami krakmolu: nuo jo žmonėms gali pūsti vidurius, dar blogiau, jei naudojamas genetiškai modifikuotas.
Kokios spalvos turėtų būti grietinė?
Natūrali grietinė be jokių priemaišų turėtų būti balsva (švelnios dramblio kaulo spalvos), bet jokiu būdu ne akinamai balta ar gelsva - tai aiškus įrodymas, kad gaminyje kažko primaišyta. Gelsvą spalvą grietinei galėtų suteikti nebent aliejus su karotenu, bet tai vėlgi turėtų būti nurodyta gaminio etiketėje.
Lietuvos dietologų draugijos narė, Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų dietologė Rūta Petereit įsitikinusi, kad žmogus gali valgyti viską, jei tik laikosi tam tikros maisto vartojimo tvarkos ir nekenkia savo sveikatai.
„Taip, grietinėje daugiausia polinesočiųjų riebalų rūgščių, o visos dienos maisto racione riebalai turėtų sudaryti tik 30 proc. Jei žmogus neturi antsvorio ar kitokių sveikatos problemų, gali vartoti tiek riebesnę, tiek ir liesesnę grietinę, svarbiausia neviršyti nurodytų proporcijų.
Nereikėtų pamiršti ir dar vienos svarbios mitybos proporcijos: iš minėtų 30 proc. dienos riebalų kiekio tik 10 proc. gali sudaryti gyvulinės kilmės riebalai. Tuomet tikrai kūno linijoms nekenks net ir riebiausia grietinė.
Natūraliai kosmetikai reikalingų komponentų geriau ieškokite specializuotose ar ekologiškų prekių parduotuvėse, o ne prekybos centruose.
Rankų kremas-kaukė iš grietinės
Į šaukštą šviežios grietinės įlašinkite 2 lašus arganų aliejaus (jis minkština odą, stabdo senėjimą), kelis citrinų sulčių lašus (tiks ir citrinų eterinio aliejaus lašelis), įmaišykite nedidelį šaukštelį tirpinto ekologiško medaus. Kvapų ir poveikio įvairovei kremą galite papildyti apelsinų žiedų, levandų eterinio aliejaus lašeliu (šie aliejai veikia kaip antioksidantai). Pasirenkant vienokį ar kitokį eterinį aliejų, reikėtų išsamiau pasidomėti jų poveikiu ir atsirinkti tinkamiausią.
Naudoti galima dvejopai: ir kaip kremą, ir kaip kaukę. Jei naudosite kaip kremą, tepkite plonu sluoksniu, o jei kaip kaukę: aptepkite rankas gausiau, palaikykite 20 min. ir nuplaukite šiltu vandeniu (be jokių prausiklių). Švelniai nusausinkite.
Grietinė labai plačiai naudojama virtuvėje ne tik kaip pagardas įvairiausiems patiekalams, bet ir kaip pagrindinis produktas. Daugumai ji asocijuojasi su gardžiais kremais ar skaniais pyragėliais.
Pieno produktai
- Varškė - daug baltymų turintis rūgštus pieno produktas.
- Sūris - iš karvių, ožkų bei avių pieno varškės gaminamas maisto produktas.
- Grietinė - pieno riebalų ir rūgščių emulsija vandens pagrindu.
- Grietinėlė - riebus pieno produktas.
- Plakta grietinėlė - pieno produktas, grietinėlės gaminys.
- Sviestas - pieno rūgščių emulsija riebalų pagrindu.
- Ledai - iš pieno.
- Jogùrtas - rauginto pieno produktas.
- Kefyras - fermentuotas pieno gėrimas.
- Pienas - dažniausiai reiškia žinduolių patelių pieno liaukų gaminamą maistingą skystį.
Varškė - daug baltymų turintis rūgštus pieno produktas, gaminamas iš rūgusio pieno, atskyrus dalį išrūgų. Ji gaminama pramoniniu būdu 2, 5, 9, 18 % riebumo ir liesa varškė, varškės sūreliai bei varškės sūriai. Kartu su varške gaunama kalio, kalcio, vitaminų. Maisto pramonės įmonės gamina įvairių rūšių varškę.
Sūris - iš karvių, ožkų bei avių pieno varškės gaminamas maisto produktas. Sūryje yra daug kalcio, baltymų ir fosforo. Maistine prasme, sūris faktiškai yra koncentruotas pienas - 30 gramų čederio sūrio porcija turi tiek baltymų, kiek 200 g. pieno.
Grietinė - pieno riebalų ir rūgščių emulsija vandens pagrindu; rauginto pieno produktas. Pienarūgščio skonio ir kvapo, konsistencija nuo tirštos iki kreminės, spalva nuo baltos iki kreminės.
Grietinėlė - riebus pieno produktas. Gaunama separuojant pieną arba nugraiboma nuo nusistojusio pieno. Grietinėlė daroma nepasterizuota, pasterizuota ir sterilizuota 10, 20 ir 35 % riebumo. Be pieno riebalų, grietinėlėje yra: baltymų - 2,4-3,4 %, laktozės - 2,7-4,2 %, mineralinių medžiagų - 0,2-0,6 %, vitaminų A, B, E.
Pieną sudaro 3,3 % baltymų, 4,7 % angliavandenių, 3,8 % riebalų, 13 % mineralinių druskų, vitaminų, sausos medžiagos. Pieno cukrus (laktozė) - tai vienintelis natūralus angliavandenis, sudarytas iš gliukozės ir galaktozės, įeinantis į fermentų, dalyvaujančių riebalų, baltymų, vitaminų sintezėje, sudėtį.
Iš tiesų, nenugriebtas pienas gali sukelti alerginę reakciją. Jos apraiškos būna įvairios: nuo dilgėlinės iki pykinimo, rėmens ir vėmimo. Dėl to, kad mažyliams gali išsivystyti alergija, gydytojai nerekomenduoja nėščiosioms gerti daug nenugriebto pieno. Įveikti alergijos pienui praktiškai neįmanoma.
Fermentų, būtinų jo virškinimui, trūkumas kartais nebūna įgimtas. Jis gali atsirasti, pavyzdžiui, sergant virškinamojo trakto ligomis. Ožkų pienas turi savų privalumų ir trūkumų. Jis skiriasi nuo karvių pieno baltymų ir riebalų sudėtimi. Nustatyta, kad dauguma suaugusių Azijos, Afrikos, Pietų Europos ir Lotynų Amerikos gyventojų iš tiesų sunkiai virškina šį gėrimą. Jie blogai įsisavina laktozę - pieno cukrų.
Kaip rodo neseni tyrimai, paauglėms reikėtų teikti pirmenybę pieno produktams, o ne kolai ir kitiems gaiviesiems gėrimams, antraip vėliau jos neišvengs osteoporozės ir padidėjusio kaulų trapumo. Pasterizuotas ir sterilizuotas pienas iš tiesų turi mažiau vitaminų, tačiau jame vis tiek lieka daug baltymų, kalcio ir kitų mikroelementų.
Teisingiau būtų sakyti, kad pienas yra ne gėrimas, o vis dėlto maistas. Patartina po valgio jo negerti dėl vienos paprastos priežasties: jis mažina skrandžio rūgščių poveikį maistui, tad virškinimas tampa sunkesnis. Jeigu jį prarysite vienu mauku, ir dar iš karto didelį kiekį, greičiausiai geruoju tai nesibaigs - jis gali sukristi į sunkiai virškinamus dribsnius. Pienas gerai dera su saldžiais vaisiais, uogomis, riešutais.
Nepataratina pieno derinti su šviežiomis daržovėmis, agurkais, dešromis, sūdyta arba rūkyta žuvimi. Kaip tikina dietologai, užsigerti juo saldžias bandeles yra taip pat kenksminga, nes žarnyne prasideda rūgimo procesas, žmogui ima pūsti ir skaudėti pilvą.
Mėsos patiekalų nereikėtų užsigerti pienu - kalcis, esantis nenugriebtame piene, kliudo įsisavinti geležį iš mėsos. Gerti pieną ar vis dėlto jo atsisakyti - kiekvienas turi teisę nuspręsti pats. Visų pirma, žinoma, reikėtų įsiklausyti į savo organizmą - kas jau kas, o jis tikrai jūsų neapgaus.
Pienas - vienas iš pagrindinių mitybos produktų, turi didelę socialinę reikšmę, naudojamas jaunuo neatmenamų laikų. Dar senovės graikų filosofai vadindavo pieną baltu krauju, gyvybės sultimis.