Specialistai atskleidė, kokios priemonės padeda išvengti nemalonių simptomų, ką daryti, jei su jais susiduriame, ir atskleidė faktą, nustebinsiantį patiriančius daug streso.

Sezoniniai Pokyčiai Ir Virškinimo Problemos

Pasak „Antėja“ gydytojo gastroenterologo-endoskopuotojo Artūro Jacinavičiaus, keičiantis orams, trumpėjant dienoms, mūsų organizmo sistema mėgina pasiruošti artėjančiai žiemai.

„Šąlant orams, sulėtėja medžiagų apykaita, gali sulėtėti skrandžio, žarnyno veikla. Esant staigiems temperatūrų pokyčiams, sutrinka organizmo apsauginių ir išorinių žalojančių veiksnių pusiausvyra, todėl galimi nemalonūs simptomai pasireiškia dažniau ir greičiau. Taip pat pasikeičia mityba, tiek maisto racionas, tiek patys mitybos įpročiai. Žmonės linkę valgyti daugiau, sočiau, rinktis šiltesnį, aštresnį maistą“, - sako A. Jacinavičius.

Anot gydytojo, sezoninių pokyčių metu gali pasireikšti pilvo pūtimas, sunkumo jausmas, taip pat padažnėja refliukso, gastrito simptomai.

„Pastebėta, kad net H. pylori infekcija rudens ir žiemos mėnesiais diagnozuojama dažniau, kaip ir skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opaligės, - sako A. Jacinavičius. - Kai kurios virškinamojo trakto ligos kaip tik paūmėja pavasarį ir vasarą, pavyzdžiui, Krono liga ar dažnesni ūminio pankreatito atvejai.“

BENU vaistininkė Loreta Tamošauskienė teigia: „Atėjus vėsesniems, lietingesniems, mažiau saulės šviesos turintiems orams, virškinimo sistemos darbas truputį sulėtėja. Dažnai rudenį pasikeičia ir maisto racionas - vis daugiau imama valgyti perdirbto maisto produktų, riebesnių, greitų užkandžių.“

Fizinis Aktyvumas Ir Streso Valdymas

Pasak L. Tamošauskienės, pasiruošti artėjančiai žiemai galima neužmirštant fizinio aktyvumo, kuriam šaltuoju metų laiku galėtume skirti net šiek tiek daugiau laiko nei vasarą ar pavasarį.

„Jei fizinis aktyvumas mažas arba jo išvis nėra, būtina išsiugdyti įprotį sportuoti, mankštintis. Pagerės nuotaika, pagreitės medžiagų apykaita, paspartės virškinimo sistemos darbas, sumažės streso įtaka organizmui“, - sako vaistininkė.

A. Jacinavičius priduria, jog nemalonius simptomus gali pasunkinti rūkymas, alkoholio vartojimas, netinkama ir nepastovi mityba, gretutinės ligos ir vartojami vaistai: „Rudenį ir žiemą padažnėja peršalimų ir kitų virusinių infekcijų, o vaistų nuo uždegimo ir skausmo vartojimas gali turėti įtakos virškinamojo trakto sveikatai.“

Abu specialistai pabrėžia, kad virškinimo sistemos priešas yra ne tik riebus, rūkytas, daug sočiųjų riebalų, cholesterolio turintis maistas bei sūrus, angliavandenių gausus mitybos racionas, bet ir stresas.

„Streso metu, ūmaus ar lėtinio, virškinimas sulėtėja, kadangi tai - daug energijos reikalaujantis procesas. Patiriant stresą energijos reikia kitose organizmo vietose, tad patiriantys ilgalaikę įtampą yra ypatingai linkę į dažnesnes virškinamojo trakto problemas“, - pabrėžia L. Tamošauskienė.

Valgymo Įpročiai Ir Mitybos Svarba

Pasak L. Tamošauskienės, norint išvengti virškinimo problemų, derėtų kasdien išgerti pakankamą kiekį vandens, kokybiškai išsimiegoti ir pailsėti, atkreipti dėmesį į valgymo tempą, vietą, atmosferą ir netgi kramtymą, kuris ypač svarbus gerai savijautai.

„Valgio metu neturėtų būti išorinių dirgiklių, valgymui reikalingas atsipalaidavimas, jokiu būdu ne greitas, įtemptas maisto „įsimetimas“ į skrandį“, - sako vaistininkė.

A. Jacinavičius priduria, jog svarbu kiek įmanoma vengti žalojančių veiksnių, streso, stengtis derinti mitybą - valgyti mažesniais kiekiais ir dažniau, vengti itin aštraus ir karšto maisto.

„Mityba turi būti pilnavertė, susidedanti tiek iš riebalų, tiek iš baltymų, tiek iš angliavandenių.“

Mitybos Rekomendacijos Rudenį

Šaltasis metų laikas siūlo gausų daržovių asortimentą, todėl mūsų lėkštėse, pasak L. Tamošauskienės, turėtų atsirasti daugiau moliūgų, morkų, kopūstų, ankštinių, prieskoninių daržovių, pankolių, pomidorų ir t. t.

„Lėkštėje turi būti spalvų gama, salotose reikėtų nepamiršti ir prieskoninių žolelių, papildomų skaidulų. Taip pagerinsime virškinimą, gausime antioksidantų, probiotikų, vitaminų, mineralų, o iš tam tikrų daržovių bei vaisių - ir augalinių, natūralių virškinimo fermentų. Rekomenduočiau rinktis alyvuogių aliejų, įtraukti į mitybos racioną žuvies, jūros gėrybių“, - teigia L. Tamošauskienė.

Kalbant apie vaisius, virškinimui naudingi tokie vaisiai kaip ananasas, papajos, greipfrutai, obuoliai, avokadai, melionai, kiviai, mangai, bananai.

Pasak vaistininkės, virškinimą taip pat gerina pelynas, medetkos, pankoliai, krapų sėklos, kmynai, puplaiškis, kiaulpienių šaknys, bazilikai.

Kada Kreiptis Į Gydytoją

„Galima papildomai vartoti kasos fermentus, augalinių fermentų preparatus, priklausomai nuo negalavimo pobūdžio - probiotikus, kepenų tulžies pūslės veiklą gerinančius, detoksikuojančius preparatus, - sako L. Tamošauskienė. - Svarbu nepamiršti rasti negalavimo priežastį ir ją pašalinti, o ne slopinti nemalonius simptomus vaistiniais preparatais. Pilvo pūtimą mažinantys preparatai, vidurius laisvinantys ar kai kurie viduriavimą stabdantys medikamentai tik palengvina savijautą sumažindami simptomų stiprumą ir dažnį, bet problemos jie neišsprendžia.“

Anot L. Tamošauskienės, skundžiantis viduriavimu, reikėtų apriboti šviežių vaisių, daržovių ir uogų kiekį, rinktis virtas ar troškintas daržoves, o iš vaisių - bananus. Tuo tarpu užkietėjus viduriams reikėtų rinktis daugiau skaidulų turinčio maisto: keptų obuolių, avižų grūdų, kriaušių, Briuselio kopūstų, artišokų.

Gydytojas A. Jacinavičius priduria, kad pasireiškus nemaloniems simptomams pirmiausia reikėtų pakoreguoti anksčiau išvardintus virškinimo veiklai kenkiančius faktorius.

„Simptomus palengvinti galima įvairiais pagalbiniais, augaliniais preparatais ir arbatomis, liaudies medicinos priemonėmis, tokiomis kaip linų sėmenys, šaltalankiai, alijošius. Būklei negerėjant, simptomams užsitęsus, geriau nedelsti ir kreiptis į gydytoją detalesniam būklės įvertinimui. Svarbu nepamiršti, kad pasireiškus aliarmo simptomams, tokiems kaip kraujavimas, svorio kritimas, staigus tuštinimosi pobūdžio pasikeitimas, rijimo sutrikimai ir pan., reikėtų nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją ar gydytoją gastroenterologą“, - pabrėžia A. Jacinavičius.

Maisto Produktai, Kuriuose Daug Ir Mažai FODMAP

FODMAP yra tam tikruose maisto produktuose, įskaitant kviečius ir pupeles, randami angliavandeniai. Tyrimai parodė tvirtą ryšį tarp FODMAP ir tokių virškinimo problemų kaip pilvo pūtimas, dujos, skrandžio skausmas, viduriavimas ir vidurių užkietėjimas.

Mityba, kurios metu vartojama mažai FODMAP, gali būti naudinga daugeliui žmonių sergančių virškinimo sutrikimais.

FODMAP tai:

• Fruktozė. Paprastas cukrus randamas daugelyje vaisių ir daržovių;
• Laktozė. Angliavandenis, randamas pieno produktuose ir pačiame piene;
• Fruktanai. Randami skirtinguose produktuose įskaitant grūdus, pvz., kviečius, spelta, rugius ir miežius;
• Galaktanai. Dideliais kiekiais randami ankštinėse kultūrose;
• Polioliai. Cukraus alkoholiai, tokie kaip ksilitolis, sorbitolis, manitolis. Jie aptinkami kai kuriuose vaisiuose ir daržovėse, tačiau dažniausiai naudojami kaip saldikliai.

Maisto produktai, kuriuose daug FODMAP:

• Vaisiai: Obuoliai, obuolių padažas, abrikosai, gervuogės, vyšnios, konservuoti vaisiai, datulės, figos, kriaušės, persikai, arbūzai.
• Saldikliai: Fruktozė, medus, kukurūzų sirupas, ksilitolis, manitolis, sorbitolis.
• Pieno produktai: Pienas, ledai, dauguma jogurtų, grietinė, sūriai, varškė, išrūgų baltymų papildai.
• Daržovės: Artišokai, šparagai, brokoliai, burokėliai, kopūstai, Briuselio kopūstai, žiediniai kopūstai, česnakai, pankoliai, porai, grybai, svogūnai, žirniai.
• Ankštiniai augalai: Pupelės, avinžirniai, lęšiai, raudonosios pupelės, sojos pupelės.
• Kviečiai: Duona, makaronai, tortilijos, vafliai, blynai, sausainiai, krekeriai.
• Kiti grūdai: Miežiai ir rugiai.
• Gėrimai: Alus, spirituoti vynai, gaivieji gėrimai, pienas, sojų pienas, vaisių sultys.

Maisto produktai, kuriuose mažai FODMAP:

• Mėsa, žuvis ir kiaušiniai: Jie yra gerai toleruojami, nebent į juos būtų pridėta FODMAP ingredientų, pvz., kviečių.
• Visi riebalai ir aliejai.
• Dauguma žolelių ir prieskonių.
• Riešutai ir sėklos: Žemės riešutai, migdolai, anakardžiai, makadamijų riešutai, sezamo sėklos. Netinka pistacijos, nes jose FODMAP yra daug.
• Vaisiai: Bananai, mėlynės, greipfrutai, vynuogės, kiviai, citrinos, mandarinai melionai (išskyrus arbūzus), apelsinai, avietės, braškės.
• Saldikliai: Stevija, klevų sirupas ir kai kurie cukraus alkoholiai.
• Pieno produktai: Pieno produktai be laktozės, kietieji sūriai.
• Daržovės: Liucerna, agurkai, salierai, imbieras, baklažanai, alyvuogės, šparaginės pupelės, ridikai, bulvės, špinatai, moliūgai, ropės, pomidorai, cukinijos.
• Grūdai: Kukurūzai, ryžiai, avižos, kvinoja.
• Gėrimai: Arbata, kava, vanduo ir kiti.

Mažai Likučių Turinti Dieta

Mažai likučių turinti dieta reiškia mažai skaidulų turinčią dietą. Vaisiai ir daržovės turi daug skaidulų, gerinančių virškinimą. Todėl paprastai patartina valgyti daug skaidulų turinčius maisto produktus. Laikydamiesi mažai likučių turinčios dietos, turite vengti vaisių, kuriuose yra skaidulų, ir prieš valgydami bet kokį supakuotą maistą patikrinkite pakuotę.

Mažai likučių turinti dieta turi savo privalumų ir trūkumų. Sveikatos specialistai rekomenduoja mažai angliavandenių turinčias dietas esant įvairioms klinikinėms situacijoms ir ligoms.

Mažo likučių kiekio dieta paprastai skiriama pacientams, sergantiems uždegimine žarnyno liga. Sveikatos priežiūros patarėjai rekomenduoja mažai angliavandenių turinčias dietas dėl vienos priežasties: sumažinti padidėjusio uždegimo riziką, sumažinant gaubtinės žarnos funkciją ir leidžiant atpalaiduoti žarnyną.

Jei nesate tikri, ką įtraukti į dietą, visada geriausia pasitarti su dietologu.

Maisto produktai, kuriuos galite valgyti laikydamiesi mažai likučių turinčios dietos:

• Baltos duonos gaminiai
• Baltieji ryžiai
• Virtos daržovės be odelės
• Konservuoti vaisiai
• Nuskaidrintos sultys
• Virtos arba konservuotos daržovės

Maisto produktai, kurių negalite valgyti laikantis mažai likučių turinčios dietos:

• Rupių grūdų produktai
• Sėlenos
• Ankštiniai
• Rudi ryžiai
• Riešutai
• Kukurūzai
• Sėklos
• Švieži vaisiai
• Daržovės

Mitybos Rekomendacijos Sergant Krono Liga Ir Opiniu Kolitu

Tai dvi pagrindinės ligos: Krono liga ir opinis kolitas, kurių patogenezėje vyrauja lėtinio uždegimo procesai virškinimo trakte su paūmėjimo epizodais.

Krono liga

Mitybos poveikis šiai ligai atsirasti nebuvo nustatytas. Uždegiminiai procesai gali išsivystyti bet kuriame virškinimo trakto segmente, bet dažniausiai pažeidžia žemesniąją plonosios žarnos dalį ir storąjį žarnyną.

Pagrindiniai Krono ligos simptomai: pilvo skausmas, todėl mažiau suvalgoma, anoreksija, skausmo baimė, viduriavimas su gleivėmis ir krauju. Netekus daug baltymų, ilgainiui išsivysto geležies stokos anemija. Jei trūksta kalcio, cinko, magnio, vitaminų D, K, B12, folio rūgšties, sutrinka sveikata. Paūmėjimams kartojantis, uždegiminiai procesai gali sukelti opas, striktūras, fistules. Pacientai netenka daug svorio ir jaučiasi nepatenkinamai. Esant steatorėjai - trūksta kalcio, cinko, magnio, vario.

Svarbu vengti maisto produktų, kuriuose gausu maistinių skaidulų: rupaus malimo kruopos, sėlenos, ankšti-niai, rudieji bei laukiniai ryžiai, riešutai, kukurūzai, sėklos, švieži vaisiai, daržovės. Rekomenduotinas pertrintas, skystas maistas. Puikiai tinka virtos daržovės, nuskaidrintos vaisių bei daržovių sultys, virti arba konservuoti vaisiai, bananai, melionai.

Remisijos laikotarpiu skaidulų turinčio maisto reikia vartoti nedaug, pridedant po vieną produktą kiekvieno valgymo metu. Pacientai su striktūromis ar daline obstrukcija turėtų vengti maisto produktų, kuriuose gausu netirpių maistinių skaidulų. Jie gali blokuoti maisto slinkimą virškinimo traktu, pvz.: pupelės, citrusinių vaisių pertvarėlės, mėsos kremzlės, riešutai, bulvės su odele, daržovės ir vaisiai su sėklomis, kukurūzai ir kukurūzų produktai, žalios daržovės, burokėliai, brokoliai, briuseliniai, baltagūžiai, rauginti, žiediniai kopūstai, Limos pupelės, grybai, svogūnai, pasternokai, saldieji pipirai, moliūgai, dauguma šviežių bei džiovintų vaisių, konservuotos uogos, vyšnios, slyvų sultys.

Maisto papildai yra itin svarbūs sergant Krono liga. Svarbu, kad maitinamieji gėrimai būtų pagaminti sumažinto laktozės kiekio pagrindu. Sumažinto riebalų kiekio maisto produktų skyrimas (~ 40 g / d.) rekomenduojamas riebalų malabsorbcijos simptomams palengvinti. Vengti riebaus, kepto maisto, riebių padažų, sviesto, margarino, riebios grietinės. Vengti cukraus, fermentuojamųjų vaisių oligosacharidų, disacharidų, monosacharidų ir poliolių, vadinamų FODMAP. Jiems priskiriama laktozė, fruktozė. Rekomenduojami omega 3 riebalų rūgščių maisto papildai arba praturtintas jomis maistas: riebi žuvis, aliejai. Tai turi teigiamą poveikį remisijų laikotarpiu.

Opinis kolitas

Priežastys nėra žinomos, tačiau manoma, kad įtakos turi mityba ir žarnyno mikrofloros pokyčiai. Uždegimas dažniausiai pasireiškia tiesiojoje žarnoje, bet gali apimti žarnyno sritį iki aklosios žarnos, išskyrus plonąją žarną. Simptomai: pilvo skausmai, viduriavimas su kraujo ir gleivių priemaišomis. Ilgainiui išsivysto lėtinė anemija. Būdingi ligos paūmėjimai, sukeliantys žarnų striktūras, perforacijas, toksinę didelę gaubtinę žarna (megacolon).

Sergant opiniu kolitu netinkamos mitybos pasekmės yra lengvesnės, nei sergant Krono liga. Opinio kolito atveju pažeidžiama distalinė žarnyno dalis, kur absorbcijos procesai, maistinių medžiagų įsisavinimas nebevyksta. Pacientai skundžiasi blogu apetitu ir suvartoja ribotą maisto kiekį, todėl dažnai suserga mažakraujyste. Pacientai privalo rinktis kuo įprastesnį maisto produktų asortimentą.

Dažniausiai simptomus provokuoja daržovės, vaisiai (obuoliai, braškės, citrusiniai vaisiai), pienas, duona, mėsa (jautiena, rūkyti mėsos gaminiai). Rekomenduotina dviejų savaičių eliminacinė dieta. Pacientus, kuriems taikomas operacinis gydymas, supažindinti su sveikos mitybos rekomendacijomis pooperaciniu periodu. Skirti geležies preparatus anemijai gydyti. Stebėti kalcio suvartojimo kiekius bei kaulų būklę. Ypač sunkios ligos atveju, kai gydoma kortikosteroidais.

Pacientai, sergantys opiniu kolitu, turi didesnę riziką susirgti gaubtinės žarnos vėžiu. Pasirinkite sveiką mitybą. Reguliariai mankštinkitės. Fizinis aktyvumas gali padėti kovoti su kai kurių tipų uždegimais reguliuojant imuninę sistemą. Išlaikyti sveiką svorį. Valdykite stresą. Pakartotinai suaktyvinti streso hormonai prisideda prie lėtinio uždegimo. Nerūkykite. Imkitės priemonių, kad išvengtumėte infekcijų, kurios gali sukelti lėtinį uždegimą. ŽIV, hepatitas C ir COVID-19 yra keli to pavyzdžiai. Atlikite vėžio patikrą pagal gydytojų rekomenduojamą tvarkaraštį.

Kovos Su Uždegimu Priemonės

Gyventi „priešuždegiminį gyvenimą" ne visada lengva. Įvairūs šaltiniai kaip vieną kompleksinių savipagalbos priemonių rekomenduoja vadinamąjį autoimuninį mitybos protokolą. Gydytojas dietologas Edvard Grišin laikosi nuomonės, kad autoimuninis protokolas gali būti pakankamai efektyvi kompleksinės terapijos dalis. Nuo mitybos, jo manymu, priklauso apie 15-20 proc.

Standartiškai autoimuninis protokolas siūlo eliminuoti iš mitybos produktus, į kurių baltymus gali reaguoti imuninė sistema. Vėliau, atidžiai stebint savijautą, jie atsargiai po vieną grąžinami, ir tokiu būdu išaiškinamas pats didžiausias imuninės sistemos priešas. Dažniausiai tai - glitimas, sukeliantis neigiamą reakciją pacientams, turintiems polinkį į celiakiją ar neceliakinį glitimo netoleravimą. Dar vienas stipresnių alergenų - pieno baltymas, pieno laktozė.

„Jei matome, kad žmogus gerai toleruoja visus produktus, vargu ar teisinga būtų juos iš jo atimti, sako E. Grišin. - Štai glitimas, pieno baltymai, na, dar bulvinių augalų šeima (pomidorai, baklažanai ar bulvės) - tokie dažniausiai pasitaikantys alergenai turėtų būti pašalinti. Ir, bet kuriuo atveju, tokie mitybos pokyčiai būtinai turi būti atliekami prižiūrint gydytojo dietologo.

„Jokiu būdu nepatarčiau pradėti taikyti autoimuninį protokolą nepasitarus su gydytoju: nei sušvelnintą, nei juo labiau standartinę griežtąją jo versiją, teigia specialistas. - Reikia būtinai atlikti laboratorinius tyrimus, numatyti, kaip kompensuoti perteklinai griežtą kalorijų deficitą. Tačiau pastebėję juos, neskubėkite į vaistinę: bet kokį maisto medžiagų trūkumą geriau kompensuoti maistu.

Vitaminų Ir Mineralų Svarba

Trapūs nagai - tai pirmiausia geležies trūkumas organizme. Bet kitos tikėtinos kaltininkės - anemija ir prasta kraujotaka. Tokie simptomai - beveik užtikrintas ženklas, kad trūksta vitamino C ir cinko. Tad pastebėję įtarimų keliančius simptomus pirmiausia kreipkitės į gydytoją.

Enteropatinį akrodermatitą sukelia cinko deficitas, tačiau ligos formų būna įvairių. Gali enteropatinis akrodermatitas išsivystyti ir dėl kitų ligų, sukeliančių maisto medžiagų pasisavinimo sutrikimą. Tarp dažniausiai pasitaikančiųjų - celiakija, Krono liga, priklausomybė nuo alkoholio.

Kaip ir enteropatinis akrodermatitas, negydoma pelagra gali sukelti rimtų komplikacijų. O ir jos pačios simptomai baugūs: viduriavimas, dermatitas (veido, rankų, pėdų arba lūpų odos uždegimas), net demencija. Pelagra šiais laikais - nedažnai pasitaikanti liga. Dėl to skurdi mityba yra ypač pavojinga.

Vitaminas A gyvybiškai svarbus daugeliui organizmo funkcijų, tarp jų - gerai regai, medžiagų apykaitai, imunitetui. Reikalingas jis ir ląstelėms vystytis. Didžiąją dalį organizme esančio vitamino A sandėliuoja kepenys.

Jeigu įtariate, kad jūsų organizmui trūksta kurių nors vitaminų, pasikonsultuokite su specialistu, pasidarykite kraujo tyrimus. Riboflavinas (vitaminas B2). Niacinas (vitaminas B3). Piridoksinas (vitaminas B6). Vitaminas B12. Vitaminas A. Cinkas. Folio rūgštis. Geležis.

---