Nebūtina keliauti toli už Vilniaus, kad atsidurtumėte laukinės gamtos pasaulyje. Vos 30 kilometrų nuo sostinės driekiasi ornitologiniu požiūriu ypatingas buveinių kompleksas, kasmet sutraukiantis būrius migruojančių ir perinčių paukščių.
Paukščių stebėjimo turai
Per vieną dieną su gidu aplankysite ir pažinsite įvairias gamtines buveines ir jų sparnuočius. Pušynų apsuptose žemyninėse kopose klausysitės, kaip burbuliuoja tetervinai, girioje ieškosite jerubių, riešutinių, brastinių tilvikų ir retų tripirščių genių, pievose dairysitės žąsų, pempių, vieversių, mažųjų erelių rėksnių, ežere stebėsite vandens ir nendrynų sparnuočius, o smėlio karjere - pirmuosius sugrįžusius tilvikus.
Rūdninkų giria
Pirmoji turo teritorija - Rūdninkų giria. Iš pirmo žvilgsnio nuobodus ir monotoniškas pušynas savyje slepia daug gamtinių paslapčių. Rūdninkų giria - vienas vertingiausių miškų Pietų Lietuvoje.
Čia sutinkami retieji kurtiniai ir tetervinai, slapukės jerubės, devynios genių rūšys, kukučiai, dirvoniniai kalviukai, juodieji gandrai, lututės, didieji apuokai ir dar galybė kitų miško paukščių. Nors visos dienos šiai giriai neskirsime, tačiau bent porą rytinių valandų pasivaikščiosime mišriame medyne ties Špigulės upeliu.
Paluknio pievos
Pasivaikščioję Rūdninkų girios pakraščiu, trauksime į Paluknio pievas - išskirtinę teritoriją paukščių stebėjimui Vilniaus apskrityje. Vietos unikalumą lemia šlapios pievos, per kurias teka, o pavasariais ištvinsta Merkys.
Ši teritorija kiekvienais metais šienaujama ir ganoma, todėl buveinė nuolatos palaikoma atvira ir tinkama perėti retiems pievų sparnuočiams. Paluknio pievos ne kartą sausintos, o kelis sykius joms buvo iškilusi ir rimta grėsmė būti sunaikintoms.
Paluknio pievose peri daug į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktų paukščių rūšių, tačiau balandžio mėnesį čia galima stebėti ir migracijos metu poilsiui nusileidusius gulbių, žąsų, ančių, tilvikinių paukščių būrius. Virš pievų medžioja nendrinės ir javinės lingės, danguje ratus suka jūriniai ereliai ir mažieji ereliai rėksniai. Pastaraisiais metais čia stebėta daugiau kaip 200 paukščių rūšių.
Apžiūrėję ežerą, vyksime į gretimais esančias šlapynes, kuriose galima stebėti ne tik antis ir mažuosius kragus, tačiau ir įvairias vištelių rūšis - ilgasnapes, švygždas, plovines.
Vakaras girioje
Saulė pasislėpė už medžių, nutilo paskutiniai strazdai, liepsnelės, karietaitės, stojo absoliuti tyla. Bet staiga tolumoje kažkas žemu balsu suūbauja. Vieną, du, tris kartus. Netrukus iš kirtavietės ausis pasiekia švelnus švilpavimas, dar vėliau kažkas kvykteli, o po kelių akimirkų kitoje girios pusėje miaukteli lyg katė.
Biržų giria
Unikali mūsų šalyje Biržų giria plyti pačiame pasienyje su Latvija. Joje įsteigtuose botaniniame draustinyje ir kertinėse miško buveinėse apstu saugomų botaninių vertybių, o girios biosferos poligonas yra labai svarbi teritorija miško paukščiams. Biržų giria yra bene vienintelė vieta Lietuvoje, kur apsilankius sunku nesusitikti su pelėda. Į girią patrauksime iš Vilniaus vakarėjant.
Ankstyvo pavasario dienos dar trumpos, todėl miške greit išnyksta visi kontūrai ir lieka tik garsai. Šis metų ir paros laikas idealus ieškoti didesnių pelėdų ir klausytis jų meilės dainų. Saulei leidžiantis girioje pradeda švilpauti žvirblinė pelėda.
Mažieji miško paukščiai nemėgsta žvirblinės pelėdos draugijos ir vos išgirdę jos balsą, perduoda žinią, kad pasirodė rimtas plėšrūnas. Tikėkimės, kad mums pavyks ją ne tik išgirsti, bet ir išvysti tupinčią eglės viršūnėje. O kais stos sutemos, įtempę ausis stengsimės išgirsti, kaip girioje kalbasi naminės ir uralinės pelėdos.
Rytinis žygis
Suskaičiavę visas pelėdas, pasiklausę jų serenadų ir pasimėgavę naktinės girios paslaptimis, keliausime į viešbutį trumpam numigti, o kai danguje ims blankti žvaigždės, vėl patrauksime į girią klausytis rytinio paukščių choro. Rytinis žygis bus skirtas geriau pažinti Lietuvos miškų sanitarus - genius.
Biržų girioje galima sutikti kone visas jų rūšis - marguosius genius, baltnugarius genius, pilkąsias ir juodąsias meletas, retus tripirščius genius, kurie mėgsta tik brandžius eglynus su daug negyvos medienos. Iki soties pasigrožėję brandžiais medynais ir miško šlapynėmis, grįšime į Biržus, papietausime kavinėje, o popiet nepraleisime progos aplankyti Biržų pilį.
Pilimi pasigrožėsime tyrinėdami ją supantį parką, kuriame taip pat gausu senų medžių, o šalia apsauginio pylimo, Širvėnos ežero pakrantėje - vandens ir meldynų paukščių.
Informacija dalyviams
Turas skirtas ne jaunesniems nei 14 metų amžiaus dalyviams. 14-17 m. išsinuomoti monoklį, jei paukščius stebite ne pirmą kartą ir mokate juo naudotis, bet neturite asmeninio; nepaisant to, kad monoklį turės gidas, papildomas monoklis palengvins ir praturtins paukščių stebėjimą, suteiks dar daugiau įsimintinų akimirkų.