pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Gerklės vėžys: mitybos svarba chemoterapijos metu

Vėžio diagnozė daugumai pacientų skamba kaip nuosprendis. Problema yra ne tik pati liga, bet ir galima būtinybė ilgą laiką praleisti ligoninėje. Vėžio gydymas dažniausiai asocijuojasi su skausmu ir plaukų slinkimu. Manoma, kad tai yra pagrindinis šalutinis chemoterapijos poveikis.

Atsižvelgdami į konkretaus paciento onkologinės ligos pobūdį, amžių bei sveikatos būklę, gydytojai chemoterapeutai parenka patį tinkamiausią gydymo planą - vaistų derinį, jų dozę, vieno gydymo ciklo trukmę bei ciklų skaičių. Kova su vėžiu niekada nėra lengva. Netinkama mityba chemoterapijos metu ją gali dar labiau apsunkinti. Gydytojai skambina pavojaus varpais - mitybos nepakankamumas nustatomas net iki 80 % vėžiu sergančių pacientų.

Dažnai pats vėžys trukdo tinkamai maitintis, ypač jei jis yra virškinamajame trakte. Tuo tarpu, kad organizmas atlaikytų chemoterapiją ir galėtų veiksmingai kovoti su vėžiu, tinkama mityba yra būtina. Onkologine liga sergantiems pacientams nepakankama mityba chemoterapijos metu yra labai pavojinga, atkreipiant dėmesį į tai, kad vien dėl ligos energijos poreikis padidėja maždaug 25 %.

Pagrindiniai mitybos principai chemoterapijos metu

Pagrindinis onkologinių ligonių mitybos tikslas yra išlaikyti esamą svorį ir aprūpinti organizmą reikiamomis maistinėmis medžiagomis (baltymais, omega-3 riebalų rūgštimis, skaidulinėmis medžiagomis). Dėl didelio kalorijų poreikio reikia padidinti valgymų dažnį, iki 5-6 valgymų per dieną. Net ir geriausios sudėties maisto produktai sergant vėžiu gali nepatenkinti dienos maistinių medžiagų ir energijos poreikio.

Tokiu atveju reiktų naudoti medicininės paskirties gėrimus, tokius kaip „Supportan“, rekomenduojamus onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams. Paprastai tokie gėrimai būna skysti ir lengvai įsisavinami. Geriamoji medicininė mityba chemoterapijos metu padeda išlaikyti kūno svorį ir palengvinti reikalingų maisto medžiagų ir energijos gavimą. Medicininės paskirties gėrimas „Supportan“ yra pritaikytas vėžiu sergančių pacientų medžiagų apykaitos pokyčiams.

Mityba po chemoterapijos

Kaip ir mityba chemoterapijos metu, organizmo stiprinimas po chemoterapijos - labai svarbus etapas. Pacientams dažnai kyla klausimų, kaip greičiau atsigauti po chemoterapijos. Net ir praėjus aktyvaus gydymo laikotarpiui, vis dar būna jaučiami gydymo padariniai, todėl pacientai gali nejausti alkio. Gydytojai dietologai šiame etape taip pat rekomenduoja mitybą papildyti medicininės paskirties gėrimais, tokiais kaip „Supportan“, nes juose esantis didelis kalorijų kiekis gali padėti užtikrinti organizmo poreikius atitinkančią energijos normą.

Kitas dalykas, kuris rekomenduojamas onkologiniams pacientams po chemoterapijos - didelis skysčių kiekis. Skysčių vartojimas šiuo etapu - tai tarsi organizmo valymas po chemoterapijos, padedantis išplauti susikaupusius toksinus. Specialios medicininės paskirties maisto produktą „Supportan“ vartoti prižiūrint medikams.

Onkologinės ligos gydymas dažnai būna ilgai trunkantis, neretai - pasitelkiant kelis gydymo būdus: chemoterapiją, operaciją, radioterapiją, hormonų terapiją, gydymo metu organizmas stipriai paveikiamas, tad tiek gydymo metu, tiek po jo tenka susidurti su įvairiais pašaliniais poveikiais,nepageidaujamais simptomais.Jums gali pasireikšti vienas ar daugiau šioje ar kitose temos skilčių išvardytų pašalinių poveikių. Dažniausiai vienam asmeniui nepasireiškia daugiau nei keletas simptomų. Kai kuriuos jų gali sukelti vėžio gydymas, dalį simptomų iššaukia tik tam tikri vėžio atvejai.

Apie Jus varginančius simptomus aranksčiau nebūdingas organizmo reakcijas papasakokite Jus gydančiam gydytojui ar prižiūrinčiam slaugytojui.

Dažniausi šalutiniai poveikiai ir jų valdymas

Apetito stoka

Daugumai pacientų apetito stoka yra susijusi su chemoterapijos sukeliami pykinimu ir vėmimu, bet gali būti ir kitų priežasčių. Valgykite ne mažiau nei 6 kartus per dieną. Valgykite kartu su šeima. Gerkite pakankamai skysčių. Geriausia gerti skysčius tarp valgymų, ne mažiau nei pusvalandis iki valgymo, taip pat pusvalandis po valgymo. Tinka kaloringesni skysčiai: sultys, sriubos, pienas, sojų gėrimas. Maisto spalva ir konsistencija turi būti patraukli. Ji negali būti panaši į masę, kurią išvėmėte ( pvz. guliašą). Patiekalus serviruokite estetiškai. Valgykite sėdėdami lovoje arba ant kėdės šalia lovos. Jei ligonis pajėgus, jį galima pasodinti prie stalo. Nevalgykite apsirengę pižama, geriau apsirenkite įprastiniais kasdieniais drabužiais. Nevalgykite maisto, kuris skleidžia nemalonų kvapą, pvz.

Pykinimas ir vėmimas

Pykinimas yra vienas iš svarbiausių, dažniausiai pasitaikančių ir nemaloniausių šalutinių chemoterapijos reiškinių. Pykinimas ir vėmimas gali būti ligos, jos gydymo, infekcijos, blogo kvapo ar nemalonių asociacijų rezultatas. Pykinimas ir vėmimas gali atsirasti vos pradėjus gydymą arba praėjus kelioms dienoms, bet ne visada pykinimą lydi vėmimas. Pykinimą sukelia nemažai chemoterapijai naudojamų vaistų. Paprastai kartu su jais skiriami ir pykinimą slopinantys vaistai.

Po valgio stenkitės pasėdėti arba pasivaikščioti nors 1 valandą. Negulėkite, nesilankstykite, nedirbkite sunkaus fizinio darbo iš karto po valgio. Valgykite mažais kąsneliais ir dažnai. Pamėginkite vėsius arba šaltus patiekalus. Gerkite daugiau atvėsintų skysčių be angliarūgštės. Skysčius gerkite tik tarp valgymų, ne vėliau nei likus pusvalandžiui iki valgymo. Pabandykite gerti imbierinio skonio gėrimus.

Vėmimo metu nieko negerkite ir nevalgykite, kol vėmimas nepasibaigs. Kai nustosite vemti, mažais gurkšneliais išgerkite vandens, arbatos. Ligonio kambarys turėtų būti toliau nuo virtuvės. Darykite lengvą mankštą. Jei ligonis dažnai vemia, jo galvą reikia palenkti į priekį virš kriauklės arba indo. Jei ligonis silpnas, jį reikia guldyti ant šono. Indą, į kurį vemiama, laikykite švarų, nelaikykite jo „prieš akis“. Po vėmimo praskalaukite burną vandeniu su citrina, jei burnos gleivinė nepažeista; jei gleivinė pažeista, praskalaukite prinokusių ananasų sultimis, pakramtykite ananaso skiltelę. Daugiau maitinimosi rekomendacijų, patiriant šalutinius gydymo poveikius, rasite tinklalapio skiltyje „Mitybos rekomendacijų” skiltyje.

Burnos gleivinės pažeidimai

Burnos pažeidimas dažniausiai atsiranda po chemoterapijos, spindulinio gydymo ir svorio kritimo ar infekcijos. Sutrinka seilių liaukos funkcija, pakinta skonio jutimas, gali prasidėti burnos gleivinės uždegimas, atsiranda skausmingos opos, apsunkinančios valgymą. Šie pokyčiai atsiranda praėjus porai savaičių nuo gydymo pradžios.

Po kiekvieno valgymo skalauti burną vandeniu. Galima pasigaminti skalavimo tirpalą: vienas litras virinto vandens, arbatinis šaukštelis valgomosios sodos ir vienas šaukštelis valgomosios druskos. Su šepetėliu ir dantų pasta valyti dantis 2-3 kartus per dieną. Valyti ir liežuvį. Prieš miegą išsivalius dantis ir išsiskalavus burną, lūpas ir sausą burnos gleivinę galima patepti augaliniu aliejumi. Stebėti, ar neatsiranda burnos grybelis (kandidozė). Pajutus skausmą burnoje, valgyti trintą visavertį maistą, vengti aštrių patiekalų. Skausmingą maisto rijimą sumažins gydytojo rekomenduotas vaistinėse gaminamas specialus aliejus, kuriuo 20-30 min.

Chemoterapija gali sutrikdyti seilių liaukų funkciją, todėl išsiskiria mažiau seilių. Skysčius gurkšnokite visą dieną. Per dieną rekomenduojama išgerti ne mažiau nei 1,5-2 l vandens, galima naudoti šiaudelį. Valgykite rūgštesnius produktus. Tai padidins seilių išsiskyrimą. Kramtykite nesaldžią kramtomą gumą, čiulpkite ledinukus ar mažus ledo gabaliukus. Rinkitės lengvai nuryjamus, drėgnus patiekalus. Gerkite kaloringus skysčius (sultis, sriubas, pieno kokteilius, sojų gėrimus), valgykite minkštus ir švelnius patiekalus (pudingus, omletą vietoje virtų kiaušinių, daržovių košes, maltų kruopų košes, trintas sriubas, sufle, maltinukus, kremus, želė ir kt.). Venkite produktų, kurie gali pažeisti burnos gleivinę. Tai visi aštrūs, labai rūgštūs, sūrūs, kieti ir kampuoti produktai (traškučiai, sausainiai, džiūvėsėliai, vafliai ir kt. Venkite alaus, vyno ir kito alkoholio. Alkoholis gali dar labiau išsausinti burną. Daugiau maitinimosi rekomendacijų, patiriant šalutinius gydymo poveikius, rasite tinklalapio skiltyje „Mitybos rekomendacijų” skiltyje.

Skonio ir uoslės pokyčiai

Dėl ligos ar gydymo gali pasikeisti skonio ir uoslės pojūčiai, burnoje gali būti jaučiamas kartumas ar metalo skonis. Todėl maistas, kuris anksčiau Jums buvo skanus ir maloniai kvepėjo, gali prarasti šias savybes. Paprastai tiek skonis, tiek uoslė pagerėja arba atsistato pasibaigus gydymui. Rinkitės mėgstamus patiekalus. Pamėginkite vėsius arba šaltus patiekalus. Gerkite pakankamai vandens. Palaikykite burnos higieną. Labai svarbu palaikyti švarią burnos ertmę, gerą jos kvapą (žr. Rekomenduojamas baltymų turtingas maistas (malta mėsa, minkštai virti kiaušiniai, ankštinės daržovės, malti riešutai, sojų pieno produktai). Prižiūrėkite burnos gleivinę (žr.

Viduriavimas

Viduriavimą gali sukelti pati onkologinė liga, chemoterapija ar prasidėjusi infekcija. Dėl greitesnių nei įprasta žarnyno judesių pagrindinės maisto medžiagos nėra pakankamai įsiurbiamos, todėl su išmatomis pasišalina ne tik vanduo, maisto medžiagos, bet ir vitaminai bei mineralai. Gerkite pakankamai skysčių - tai labai svarbu varginant viduriavimui. Rinkitės produktus, kuriuose gausu natrio ir kalio. Tinka javų ar kruopų dribsnių košės, baltieji ryžiai ir sausi pusryčiai. Maistas turėtų būti vidutinės temperatūros. Daug cukraus turinčių produktų ir gėrimų, t. y.

Vidurių užkietėjimas

Vidurių užkietėjimas - tuštinimosi dažnio sumažėjimas ir / ar fizinis sunkumas šalinant išmatas iš tiesios žarnos. Išmatos paprastai būna kietos, tuštinimasis skausmingas, reikalinga papildomų įtempimo jėgų. Vidurių užkietėjimas gali atsirasti dėl ligos, netekus skysčių ar nepakankamai jų gaunant, ligoniui ilgai gulint. Gerkite pakankamai skysčių. Jei nėra širdies nepakankamumo, reikėtų išgerti iki 2 litrų per dieną. Didinkite skaidulinių medžiagų turinčio maisto kiekį, valgykite visadalių grūdų ruginę duoną, visadalių grūdų makaronus, morkas, raudonuosius burokėlius, agurkus, pomidorus.

Pasigaminkite šių džiovintų vaisių mišinį: džiovintos slyvos - 100 g, džiovinti abrikosai - 100 g, džiovintos figos - 100 g. Viską sumalkite mėsmale. Ryte į stiklinę vandens užmerkite džiovintas slyvas (8-10), o vakare jas suvalgykite ir išgerkite vandenį, kuriuo jos buvo užpiltos. Pasigaminkite salotas: morkos, agurkai, pomidorai lygiomis dalimis, pridėkite valgomą šaukštą išmirkytų sėlenų ir kelis arbatinius šaukštelius augalinio aliejaus. Galima gerti vaistinėse parduodamas vidurius laisvinančias arbatas.

Kitos rekomendacijos

  • Neutropenija: Bendra taisyklė - visas maistas turi būti termiškai apdorotas (virtas, troškintas, keptas, pasterizuotas).
  • Sąaugos po pilvo chirurgijos: Dažnas šalutinis pilvo chirurgijos poveikis yra sąaugų susiformavimas tarp operuotų žarnų. Šios fizinės kliūtys, trukdančios įprastiems žarnų judesiams, sukelia periodišką ar dieglių pobūdžio skausmą, pilvo pūtimą, dėl to ir žmogus nesijaučia gerai, jam skauda.
  • Virškinimo sutrikimai ir rėmuo: Skausmo priežastis dažniausiai yra skrandžio rūgštis, kuri dirgina skrandžio ar stemplės gleivinę. Jei yra per daug rūgšties arba jei sfinkteris neveikia tinkamai, jis grįžta į stemplę ir sukelai rėmenį.

Svarbu, kad kiekvienas besigydantis žmogus palaikytų glaudų kontaktą su savo gydytoju chemoterapeutu, radioterapeutu, radiologijos technologu, atliekančiais spinduliuotės procedūrą, ir savo šeimos gydytoju.

Yra žinoma, kad tinkama mityba gali sumažinti vėžio išsivystymo riziką, ji taip pat yra labai svarbi gydymo proceso metu. Svorio netekimas ir suvalgomo maisto kiekio sumažėjimas (jei suvalgoma mažiau nei ¾ anksčiau suvalgomo kiekio per dieną) rodo, kad valgoma per mažai. Esant tokiai situacijai būtina galvoti apie tai, kaip padidinti kalorijų ir kitų maistinių medžiagų kiekį. Įvertinti mitybos būklę reikėtų patikėti dietologui.

Žmonių mitybos poreikiai skiriasi, todėl svarbu pasikonsultuoti su gydytoju dietologu. Tinkama mityba padeda jaustis geriau, išlaikyti jėgas ir energiją, išvengti svorio mažėjimo ir išlaikyti maistinių medžiagų atsargas organizme, geriau toleruoti gydymą (bus mažiau šalutinių poveiki)). Jei baltymų negauname su maistu, organizmas reikiamą baltymų kiekį pasiima naikindamas raumenis. Taigi, jėga prarandama, ir prireiks gerokai daugiau laiko atsigauti po ligos.

Geriausi angliavandenių šaltiniai yra vaisiai, grūdų produktai (viso grūdo duona, viso grūdo makaronai, avižiniai dribsniai, grikiai ir kt.). Šie produktai turi daug maistinių skaidulų ir B grupės vitaminų. Maistinės skaidulos reguliuoja virškinimo trakto veiklą - sumažina viduriavimo ar vidurių užkietėjimo riziką.

Valgykite kuo įvairesnį maistą, tai ypač svarbu. Jei valgysite aukštos kokybės maisto produktus, organizmo rezervai bus tokie, kad gydymo metu išliksite stiprūs, išvengsite daugumos šalutinių gydymo poveikių, bus išlaikytas imuninės sistemos gebėjimas kovoti su infekcijomis. Fizinis aktyvumas padeda išlaikyti jėgas, bei raumenų masę, stiprina kaulus. Fizinis aktyvumas mažina depresiją, stresą, nuovargį, pykinimą ir padeda esant vidurių užkietėjimui. Fizinis aktyvumas taip pat pagerina apetitą.