Geltonasis gencijonas (lotyniškai Gentiana lutea) - tai gencijoninių šeimai priklausantis, ilgai gyvuojantis, daugiametis žolinis augalas, kuris gali užaugti iki 40-120 centimetrų aukščio. Gencijono šaknis vertikali, negausiai šakota, cilindro pavidalo, iš išorės ruda, o iš vidaus - geltona. Augalas turi trumpą, storą (poros centimetrų skersmens) šakniastiebį, kuris užsibaigia keliais pumpurais.
Geltonojo Gencijono Aprašymas
Žiedai - ryškiai geltoni, dideli, išsidėstę stiebo viršūnėje ir susiskirstę po 3-10 lapų menturiuose. Žiedo vainikėlis - geltonas, poros centimetrų ilgio, plokščias, ovalus, turi 5 skilteles, o taurelė yra kiek šviesesnė, gelsvos spalvos ir du kartus trumpesnė už vainikėlį. Gencijono lapai - pliki (nepadengti plaukeliais), gysloti (gyslos - lanko pavidalo). Augalo vaisius - geltona, maždaug 6 centimetrų dėžutė, kuri subręsta rugsėjo mėnesį. Sėklos mažytės, ovalios, rudos spalvos. Lietuvoje geltonasis gencijonas natūraliai neauga. Jam tinkama itin derlinga, drėgna, šarminės reakcijos dirva, tad augalas Lietuvoje gali būti auginamas tik dirbtiniu būdu botanikos soduose ar daržuose.
Gydomosios Savybės ir Naudojimas
Gydomųjų preparatų gamybai naudojamos gencijono šaknys ir šakniastiebiai, kuriuos reikėtų kasti trečiaisiais-ketvirtaisiais (tačiau kai kuriuose šaltiniuose nurodoma, kad reikėtų rinkti vėliau: penktaisiais-šeštaisiais) jų augimo metais, rudenį. Surinktos šaknys ir šakniastiebiai turi būti švariai nuplaunami, smulkios šakelės apgenimos, o storos ir ilgos šaknys - supjaustomos mažesniais gabaliukais ir perpjaunamos pusiau.
Optimali geltonojo gencijono džiovinimo temperatūra yra 50-60 laipsnių Celsijaus. Tinkamai išdžiovintas augalas turi būti rusvai pilkos spalvos, geltonu vidumi.
Geltonojo Gencijono Antpilas
Puodeliu verdančio vandens reikėtų užpilti porą gramų džiovinto gencijono šaknų ir šakniastiebių, palaikyti 10 min. ir nukošti. Tokio antpilo reikėtų išgerti 3 puodelius per dieną. Nereikėtų viršyti dozės, nes per didelis antpilo kiekis gali sukelti galvos skausmą.
Gencijono karčiosios medžiagos skatina virškinamojo trakto veiklą (ją stimuliuoja), taip pat skatina eritrocitų ir leukocitų gamybą kaulų čiulpuose. Geltonasis gencijonas pasižymi tonizuojančiomis ir virškinimą gerinančiomis savybėmis.
Kiti Vaistiniai Augalai Virškinimui Gerinti
Šventagaršvė gali būti tinkama sergant įvairiomis kvėpavimo ligomis, palengvina atsikosėjimą, gali malšinti skrandžio spazmus, dujų kapimąsi žarnyne, palengvinti virškinimo procesus ir skatinti virškinimo liaukučių sekreciją. Ajeras gali skatinti ir normalizuoti apetitą. Vartojant mažomis dozėmis, gali mažinti skrandžio rūgštingumą, o didesnėmis - skatinti skrandžio sekretą. Kiaulpienė yra vienas iš vertingiausių augalų liaudies medicinoje, turinti daug mikroelementų, tokių kaip kalis, natris, manganas, aliuminis, geležis, varis, kalcis, taip pat ir vitaminų A, B, E ir C. Varnalėša vartojama sutrikus virškinimui, esant reumato, podagros, tulžies ir šlapimo pūslės veiklos sutrikimams.
Atliktos visuomenės apklausos duomenys verčia sunerimti - kone kas antras vyresnio amžiaus šalies gyventojas (60 proc.) patiria vienokių ar kitokių nemalonių virškinimo sutrikimų. Nusiskundimų tarp nervinę įtampą patiriančių darbingo amžiaus jaunų žmonių taip pat netrūksta. Natūralios medicinos gydytoja Tautvilė Šliažaitė atkreipia dėmesį, kad skrandžio ir žarnyno veiklos negalavimai dažniausiai pasireiškia dėl virškinimo fermentų trūkumo.
Kodėl Trūksta Virškinimo Fermentų?
Šiuolaikinį nuolat skubantį ir įtemptą gyvenimą gyvenantį žmogų virškinimo sutrikimai dažniausiai kamuoja dėl netinkamos mitybos, nereguliaraus valgymo, streso ir nervinės įtampos, žalingų įpročių, organizmo išsekimo. Žmogaus pajėgumas sklandžiai virškinti priklauso ir nuo amžiaus. Ne paslaptis, kad peržengus trisdešimties metų ribą dažna moteris ima skųstis priauganti svorio. Tai yra akivaizdi virškinimo sistemos pokyčių pasekmė. Su amžiumi bei dėl minėtų priežasčių žmogaus organizme esančių fermentų aktyvumas sparčiai mažėja, sutrinka maisto skaidymo procesai, lengviau priaugama svorio. Meškos paslaugą virškinimo sistemai daro ir besikeičiantys valgymo įpročiai - dažnas valgo paskubomis. Lietuviai dažniau nei bet kada anksčiau valgo kavinėse, vartoja pusgaminius, perdirbtą, konservantų, riebalų, saldiklių ir skonio bei kvapo stipriklių prisotintą maistą. Tokiame maiste vitaminų, mineralų ir fermentų praktiškai nelieka. Todėl visai nestebina, kad dažniausiai pilvas nemalonius signalus siunčia būtent po „dienos pietų“, o sunkumas jaučiamas kaskart sočiau pavalgius. Kai organizmas negauna taip reikalingų fermentų su maistu, jį suvirškinti tampa vis sunkiau.
Simptomai Indikuojantys Fermentų Trūkumą
Jei organizme trūksta virškinimo fermentų arba jie būna nepakankamai aktyvūs, kamuoja skrandžio skausmai, sunkumo jausmas pavalgius, graužia rėmuo, pučia pilvą, gali užkietėti viduriai ar varginti viduriavimas.
Atsiradus fermentų trūkumui sutrinka naudingų medžiagų ir vitaminų įsisavinimas, tiesiogiai susijęs su kasdiene savijauta.
Kaip Spręsti Virškinimo Problemas
Natūralios medicinos gydytoja sako, kad su virškinimo negalavimais susidūrusiems žmonėms pirmiausia gali padėti mitybos įpročių pakeitimas. Didelė dalis žmonių žino, kad reguliarus valgymas, mažos porcijos, žalingų įpročių vengimas, stabili psichologinė būklė gali padėti mūsų virškinimo sistemai. Tačiau blogiausia tai, jog žinojimas dar nereiškia, kad žmogus imsis veiksmų. Gydytoja pataria ryžtis atsisakyti užkandžiavimo tarp valgių, skysčių gėrimo valgant, valgymo paskubomis. Sureguliuota mityba gali ne tik pagerinti virškinamojo trakto veiklą, maistinių medžiagų įsisavinimą, sureguliuoti gerųjų žarnyno bakterijų balansą, bet ir padėti mažinti kitus organizme vykstančius uždegiminius procesus.
Augaliniai Virškinimo Fermentai
T.Šliažaitė rekomenduoja rinktis augalinius fermentus, padedančius virškinti itin platų spektrą maisto medžiagų. Juose turi būti kuo daugiau skirtingų fermentų, tokių kaip amilazės, celiulazės, laktazės, proteazės, pektinazės, gliukoamilazės ir lipazės derinių, pagreitinančių virškinimo procesus ir padedančių geriau pasisavinti būtinuosius mikroelementus iš skirtingų maisto rūšių (riebalų, baltymų, angliavandenių, net ląstelienos). Augalinės kilmės virškinimo fermentai išskirtiniai tuo, kad veikia saugiai, neišbalansuoja virškinimo sistemos, juos galima vartoti ilgą laiką ir tikėtis teigiamų ilgalaikių pokyčių. Papildydamas mitybą augaliniais virškinimo fermentais, žmogus natūraliu būdu padeda organizmui geriau suskaidyti įvairias maisto medžiagas ir kartu gauna daugiau naudos iš maiste esančių vertingų komponentų. Be to, kokybiški augalinės kilmės fermentai veikia esant skirtingoms temperatūroms ir rūgštinėse terpėse, dėl to gerina virškinimą visose virškinamojo trakto dalyse, net ir rūgščiame skrandyje.
Augalinių Virškinimo Fermentų Šaltiniai
Pirmasis natūralių fermentų šaltinis yra šviežios daržovės ir vaisiai, ypač burokėliai, ankštinės kultūros. Virškinimą stimuliuoja imbieras, pankolis, įvairių rūšių grūdai, avižos, riešutai, sėlenos.
Informacija Apie Pelyną
Pelynas, dar kitaip žinomas kaip kartusis kietis, pelūnas ar metėlis - tai Artemisia genčiai priklausantis aromatingas augalas, žydintis liepos-rugpjūčio mėnesiais. Pelynas nuo seno naudojamas ne tik alkoholiniuose gėrimuose, tačiau ir medicinoje. Šio daugiamečio, maždaug 0,6-1,0 m aukščio augalo stiebas yra aksominės ar žalsvai sidabrinės spalvos su daug geltonai žalių lapų, apšepusių baltais plaukeliais, o žiedynas rutuliškas, ryškiai ar šviesiai geltonos spalvos.
Pelyno Savybės ir Naudojimas
Pelynas vertinamas dėl išskirtinio aromato, ypatingai kartaus skonio ir sveikatai naudingų savybių. Pelyno sudėtyje yra daug fitocheminių junginių, eterinių aliejų, flavanoidų, organinių rūgščių, dervų, taninų ir fenolių. Medicininiais tikslais pelynas ir jo visos augalo dalys gali būti naudojamos tiek šviežios, tiek džiovintos. Jau liaudies medicinoje pelynas buvo žinomas kaip puiki priemonė žarnyno parazitų naikinimui ir organizmo valymui.
Pelyno Preparatai
Pelynas buvo naudojamas nuovirams, kuriais buvo gydomos skrandžio, tulžies pūslės, kepenų, kvėpavimo takų ligos, traukuliai. Norint nuraminti sudirgintą skrandį, sumažinti rūgštingumą ar pagerinti virškinimą, pelynas buvo maišomas su ramunėlėmis, ajerais ir melisomis. Medicininiais ir sveikatos stiprinimo tikslais ruošdavo ne tik pelyno nuovirus ar arbatą, tačiau ir antpilus bei užpiltines. Pelyno antpilus vartodavo kaip priešnuodį apsinuodijus maistu ar cheminėmis medžiagomis, spiritiniais užpilais stiprino organizmą, gydė onkologines ligas, mažakraujystę. Liaudies medicinos žinovų teigimu, gydymas pelynu ar jo preparatais gali sustabdyti beveik visas uždegimines ligas.
Pelyno Arbatos ir Nuoviro Ruošimas
Norint paruošti pelyno nuovirą, šaukštą pelyno reikia užpilti stikline verdančio vandens, pavirti 3 minutes ant vidutinės ugnies, atvėsinti ir nukošti. Paruoštą nuovirą gerti tris kartus per dieną po keletą gurkšnių. Ruošiant pelyno arbatą, šaukštelį pelyno reikia užpilti verdančiu vandeniu ir palikti maždaug 20 min. Arbata bus naudinga metant svorį, sutrikus skrandžio veiklai, nervinei sistemai, taip pat padės esant nemigai. Kad arbatos poveikis būtų geriausias, reikėtų jos išgerti tris kartus per dieną po 5 gurkšnius. Spiritinio užpilo gamybos metu pelynas (santykiu 1:5) yra užpilamas spiritu, jam leidžiama nusistovėti 7 dienas, vėliau reikia nukošti.
Atsargumo Priemonės Vartojant Pelyną
Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pelynas nevartojamas žindymo ar nėštumo metu, taip pat pelynas nerekomenduojamas žmonėms, kurie turi padidėjusį skrandžio rūgštingumą. Kartųjį kietį atsargiau vartoti turėtų ir žiedadulkėms alergiški žmonės. Be to, pelyną reikia vartoti saikingai - jo negalima perdozuoti, kadangi tai gali sukelti virškinimo sutrikimus, pykinimą, vėmimą ar nerimą. Dėl pelyno sudėtyje esančio tujono perdozavimo gali atsirasti traukuliai, todėl geriausia vartoti džiovintą pelyną, kadangi jame tujono kiekiai ypač maži, arba pelyną maisto papilduose.
Pelyno Formos
Pelyną galima įsigyti vaistinėse ar internetinėse parduotuvėse eterinio aliejaus, kapsulių, tablečių, tinktūros ir skystojo ekstrakto formų pavidalu.
Pelyno Antiparazitinės Savybės
Pelyno antiparazitinės savybės yra įrodytos moksliniais tyrimais. Medicinos mokslų Irano universitete buvo atliktas eksperimentas, kuriame panaudotos 25 laboratorinės pelės. Jos buvo suskirstytos į penkias grupes ir užkrėstos Syphacia spp. kirmėlių kiaušinėliais. Gauti tyrimų rezultatai parodė, kad Syphacia spp. kirmėlių kiaušinėlių nebuvo pelių grupėse, kurios buvo gydytos ne tik pirantelio pamoatu, bet ir 5 proc. bei 10 proc.
Parazitinės Infekcijos
Parazitinės infekcijos dažniausiai plinta fekaliniu-oraliniu būdu, per kontaktą su kitu, sergančiu asmenimi. Taip pat jomis galima užsikrėsti per nešvarų maistą (neplautus vaisius, daržoves) ar aplinkos paviršius. Parazitams priskiriami vienaląsčiai mikroorganizmai (Protozoa), helmintai (kirmėlės) ir ektoparazitai. Rizikos grupėje užsikrėsti parazitais yra tie asmenys, kurie turi namuose laikomų gyvūnų ir periodiškai jų nedehelmintizuoja (nenukirmina), taip pat tie, kurie vartoja tinkamai termiškai neapdorotus mėsos ar žuvies produktus (ypač iš naminių ūkių).
Parazitinių Infekcijų Simptomai ir Profilaktika
Dažniausiai sukeliami parazitų simptomai yra viduriavimas, nemalonūs pojūčiai pilve, tačiau, net ir turėdamas parazitų, žmogus gali to nesuprasti - atsiranda alerginių reakcijų, sumažėja atsparumas infekcijomis, greičiau susergama lėtinėmis ligomis. Siekiant išvengti parazitų, reikėtų nepamiršti laikytis asmens higienos, kruopščiai plauti rankas, vaisius, daržoves, vartoti tinkamai apdorotą mėsą ar žuvį bei laikytis kitų profilaktikos priemonių.