Šiame straipsnyje aptarsime įvairius augalus, kurių lapai savo išvaizda primena morkų lapus. Panagrinėsime jų kilmę, savybes, naudojimą kulinarijoje bei medicinoje, taip pat istorinius faktus.
Anyžiai (Pimpinella anisum)
Anyžiai yra vienmetė žolė, užauganti iki 50 cm aukščio. Tai skėtinis augalas su baltais žiedais, žydintis nuo birželio iki rugsėjo. Anyžiams būdingas spazmus bei dujų susikaupimą virškinimo trakte, taip pat uždegiminius procesus mažinantis poveikis. Jie populiarūs kaip virškinimo trakto veiklos gerinimo priemonė.
Etimologija: Anyžiai savo vardą gavo supainiojus su krapais, kurie graikų kalba vadinami äneeson arba äneeton.
Naudojimas: Anyžiai naudojami duonai ir kepiniams, likeriui, vafliams, saldėsiams, kompotams, mėsos gaminiams, aperityvams (Pasis, Rqaki, Ouzo) gaminti.
Istorija: Anyžiai, kaip prieskoniniai augalai, yra botaniškai giminingi kmynams, kuminams, krapams ir pankoliams. Romėnai atvežė sėklas į Toskaną, o viduramžiais anyžių auginimas paplito po visą Europą. Sėklos Naująjį Pasaulį pasiekė su pirmaisiais persikėlėliais.
Sudedamosios dalys ir savybės
- Eterinių aliejų aromatą (kurio kiekis džiovintuose vaisiuose siekia 3%) lemia anetolis, sudarantis maks. 90% aliejaus.
- 100 ppm koncentracijos anyžių aliejus visiškai sustabdo pelėsinio grybelio augimą.
Kuminai (Cuminum cyminum)
Kuminai yra vienmetis 50 cm aukščio skėtinių šeimos augalas smulkiai karpytais lapeliais. Mažytės sėklikės kvepia labai saldžiai ir mielai naudojamos indų virtuvėje.
Etimologija: Lotyniškas “cuminum” ir graikiškas “kyminon” tikriausiai tos pačios semitinės kilmės: hebrajų kalba kammon, o egiptiečių - kayhnini.
Naudojimas: Kuminai naudojami aštrių patiekalų gamyboje, sriuboms, salotoms, troškiniams, likeriams, prieskonių mišiniams (karis) gardinti.
Gydomosios savybės: Kuminai naudojami gydant skrandžio ir žarnyno sutrikimus, skatina apetitą ir gerina virškinimą.
Istorija: Senovėje kuminas simbolizavo godumą ir niekšingumą. Buvo žinomas ne tik kaip prieskonis, bet ir kaip gydomoji trijų dienų temperatūros priemonė.
Sudedamosios dalys ir kilmė
- Vaisiuose yra apie 2,5 - 4% eterinių aliejų.
- Kilmė: Vakarų Azija.
Bazilikai (Ocimum basilicum L.)
Bazilikai yra vienas maloniausiai kvepiančių prieskonių ir nepakeičiamas Viduržemio jūros šalių virtuvės priedas. Saldus ir aromatingas bazilikų kvapas ypač mėgiamas Italijoje.
Etimologija: Bazilikų pavadinimas kilo iš graikų žodžio basileus „karalius”, nes jiems būdingas karališkas kvapas.
Naudojimas: Labai garsus Italijoje ir už jos ribų yra patiekalas insalata caprese (Kaprio salotos), daromas iš pomidorų griežinėlių, Mozarellos sūrio ir bazilikų.
Sudedamosios dalys ir kilmė
- Eterinis aliejus, dažniausiai sudarantis ne daugiau kaip 1,5 % džiovintų lapelių.
- Kilmė: Azija, Afrika ir Vidurio bei Pietų Amerika.
Cinamonas (Cinnamomum zeylanicum Blume ir Cinnamomum aromaticum Nees)
Cinamonas skatina skrandžio, žarnyno ir liaukų veiklą, taip pat mažina vidurių pūtimą ir sulaiko kraujavimą. Moterys naudoja skausmui sumažinti sąrėmių metu.
Istorija: Cinamonas, kilęs iš Šri Lankos, buvo vienas pirmųjų prieskonių, kuris 15 ir 16 amžiuje iš ekspedicinių kelionių buvo atsivežtas atgal. Portugalai Šri Lanką užkariavo būtent dėl šio prieskonio.
Sudedamosios dalys ir kilmė
- Eteriniuose aliejuose (maks. 4%) dominuoja cinamono aldehidas ir eugenolis.
- Kilmė: Cinnamomum zeylanicum kilo iš Šri Lankos.
Ciberžolės (Curcuma longa L.)
Švieži šakniastiebiai kvepia aromatingai, o jų skonis aitrus ir nestipriai deginantis; džiovintiems šakniastiebiams būdingas pikantiškas aromatas, primenantis apelsinų ir imbiero kvapą.
Etimologija: Daugelyje kalbų ciberžolės pavadinimas turi tą pačią reikšmę: “geltonoji šaknis”.
Naudojimas: Daugiausia naudojama spalvinti - jau 600 m. pr. Kr. Asirijos žolelių receptuose ciberžolė buvo minima kaip spalvinė medžiaga.
Sudedamosios dalys ir kilmė
- Ciberžolėse yra maks. 5% eterinių aliejų.
- Pagrindinis ciberžolių gamintojas šiuo metu yra Indonezija ir Kinija.
Daržovių sėjomaina
Norint užkirsti kelią dirvožemio nualinimui, būtina kaitalioti daržoves, priklausančias įvairioms botaninėms šeimoms. Žemiau pateikiama lentelė, kurioje nurodoma populiariausių daržovių priklausymas tam tikroms botaninėms šeimoms.
| Botaninė šeima | Daržovės |
|---|---|
| Bastutiniai (kryžmažiedžiai) | Griežtis, lapinės garstyčios, visų rūšių kopūstai, sėjamoji pipirnė, valgomasis ridikas, ropė, krienas |
| Salieriniai (skėtiniai) | Morka, pastarnokas, petražolė, salieras, krapai, kmynai, pankolis |
| Astriniai (graižažiedžiai) | Visų rūšių salotos, cikorija |
| Burnotiniai | Burokas, paprastasis runkelis, špinatas |
| Moliūginiai | Agurkai, cukinijos, moliūgas, melionai, patisonai |
| Česnakiniai | Visų rūšių svogūnai, česnakas |
| Bulviniai | Pomidorai, paprika, baklažanai, bulvės |
| Ankštiniai | Žirniai, pupelės, pupos, sojos |
| Valerijoniniai | Salotinė sultenė |
| Rūgtiniai | Rabarbaras, rūgštynės |
| Migliniai | Kukurūzas |