Siauralapis gaurometis (Epilobium angustifolium), dar žinomas kaip Ivan Čai, ožkarožė arba Koporjes arbata, yra plačiai paplitęs augalas, kurio arbata savo savybėmis artima žaliajai arbatai. Gauromečio arbata išgarsėjo XVIII amžiuje. Dalis žaliosios arbatos keliaujančios į Europą būdavo Rusijoje pakeičiama vietine gauromečio arbata. Ją vadindavo Koporjes reklama, tačiau su laiku įsitvirtino Ivan Čai pavadinimas.
Ši arbata turi gilias tradicijas ir yra vertinama dėl savo skonio bei naudingų savybių. Siauralapis gaurometis priklauso nakvišinių augalų šeimai, gauromečių genčiai. Rusijoje žinomas kaip koporje, ivan čai. Lotyniškas pavadinimas Epilobium/ Chamaenerion Angustifolium), angliškai fireweed. Augalas aukštas, iki 2 metrų aukščio, žydi rausvais kekiniais žiedynais. Skleidžia silpną, malonų rožių kvapą. Todėl kartais gaurometis vadinamas ožkaroze.
Fermentuota gauromečio arbata sparčiai populiarėja ir gaurometis gali tapti visai rentabilia kultūra.
Gauromečio savybės ir nauda
Gauromečio sudėtyje yra dideli polifenolių, flavanoidų, taninų kiekiai. Polifenoliai turi sąvybių mažinančių nutukimą ir atitinkamai mažina diabeto, širdies, kraujagyslių ligų riziką. Skirtingai nuo vaistažolių kurių pastovus vartojimas gali būti kenksmingas, gaurometis gali būti reguliariai vartojamas kaip žalia ar juoda arbata. Augalo sudėtyje esantys polifenoliai yra sunkiai žmogaus organizmo įsisavinami. Tačiau fermentacijos metu pieno rųgšties bakterijos augalo polifenolius perdirba į žmogaus organizmui labiau priimtinus polifenolius. Dėl to be fermentacijos proceso gauromečio arbata turi nedidelę vertę. Be to, ši arbata:
- Stiprina imuninę sistemą.
- Gerina virškinimą.
- Padeda mažinti stresą ir ramina nervų sistemą.
- Gali padėti esant prostatos problemoms.
- Turi antioksidacinių savybių, stabdančių senėjimo procesus.
Gauromečio plantacijos įrengimas
Svarstant apie pramoninę gauromečių plantaciją geriausia sodinti šaknimis. Pavasarį pasodintas augalas lengvai prigyja, vėliau šaknimis kasmet išsiplečia aplink apie 1 metro spinduliu. Gaurometis dirvožemiui nereiklus, pagal viską labiau mėgsta rūgštinius dirvožemius. Sodinamąjai medžiagai galima panaudoti augalus iš durpių. Atvežus keletą kubinių metrų durpių su augalo šaknimis jis per metus suformuos stiprų šaknyną. Pavasarį prasidedant vegetacijai šaknys iškasamos, padalinamos ir sodinamos 5 centimetrų gylyje gerai išpurentoje ir nuo piktžolių išvalytoje dirvoje. Pirmais metais augalas duos 1 - 3 stiebus, išvystys šaknų sistemą.
Gauromečio arbatos gamybos procesas
Gaurometis daugiausiai naudingų medžiagų sukaupia ir išlaiko estetiškai atrodančius lapus žydėjimo laikotarpiu. Žydi gaurometis nuo liepos pirmos pusės iki liepos pabaigos ( gali kiek priklausyti nuo metinio klimatinio režimo). Renkami sveiki lapeliai pradedant žiedynu iki sveikų lapelių apačioje. Augalui augant lapai nuo apačios atmiršta, sudžiūna. Nuo lapeliių rinkimo gaurometis mažai nukenčia, sukauptų medžiagų pakanka augalui vystytis. Rudenį išdžiuvę stiebai pašalinami.
1. Vytinimas
Surinkus gauromečio lapelius jie suminkštinami vytinant. Patogiausia vytinti supilant gauromečio lapelius apie 5 - 10 centimetrų sluoksniu ant audeklo/agroplėvelės. Trumpiau bus vytinama ant saulės ( kelios valandos), reikėtų lapus pavartyti, kad nesušustų. Patalpoje reikia palaikytio kiek ilgiau, iki pusdienio. Ar jau lapeliai gatavi galima pamatyti vizualiai.
2. Lapelių sukimas
Lapelių sukimas sudėtingiausia proceso dalis. Lapelius reikia taip sumaigyti, kad išsiskirtų sultys ir visas lapas sudrėktų. Tai reikalinga, kad būtų sukurta tinkama pieno rūgšties bakterijų veiklos terpė. Drėgni lapeliai susiklijuoja tapdami vientisa mase neleisdami į vidų patekti orui. Rankomis lapeliai minkomi arba sukami kaip cigarai. Gauromečio lapai minkomi sukant ant padėklo su iškilimais. Tradicinė kinų arbatos gaminimo mašina, pradžiai galima įsigyti rankomis sukamą. Lapai suspaudžiami, mašinos būgne lapai vartosi, susukami per visą gylį.
3. Fermentacija
Suminkius lapelius jie suspaudžiami kokiame nors inde ir pastatomi šiltai. Indas gali būti emaliuotas, nerūdijančio plieno. Rankomis spaudžiant praverčia puodai su storu dugnu. Šiltoje ( apie 22 - 30 laipsnių) patalpoje indas laikomas nuo kelių dienų iki savaitės. Kuo ilgiau laikoma tuo gaunama labiau fermentuota, kvapesnė ir tamsesnė arbata. Fermentavvimo technologijų yra daugiau. Naudojant skirtingus būdus gaunama skirtingo skonio ir kvapo gauromečio arbata.
Puodo viduje visą fermentacijos laikotarpį turėtų būti palaikoma apie 30- 35 laipsnių temperatūra. Tai mėgstama pieno rūgšties bakterijų temperatūra. Būtent jos pakeičia gauromečio lapelius ir jų sudėti. Temperatūrą sukelia patys besifermentuojantys lapeliai, tačiau jei aplink bus mažesnė temperatūra tai fermentacija gali nutrūkti. Tokiu atveju galima kiek pašildyti puodą ant viryklės. Tokioje temperatūroje fermentacija vyksta apie 2- 7 dienas. Vienas iš geriausių situacijos signalizatorių yra ruošiamos arbatos kvapas. Jaučiasi rožių, kriaušių kvapas. Lapeliai tamsėja. Praleidus laiką arbata gali perrūgti.
4. Džiovinimas
Fermentacija staigiai stabdoma džiovyklėse. Prieš džiovinimą fermentuotus lapus verta supjaustyti. Džiovinimas vyksta kelias valandas, apie 60 laipsnių temperatūroje. Vėliau arbata pilnai išdžiovinama švelnioje temperatūroje skirtoje žolelėms džiovinti.
Gauromečio arbatos paruošimas
Norint paruošti Ivan Čai arbatą, rekomenduojama:
- 1 arbatinį šaukštelį fermentuotos gauromečio arbatos užpilti 200 ml karšto (apie 85°C) vandens.
- Leisti pritraukti 10-15 minučių.
- Gerti 30 minučių prieš valgį 1-3 kartus per dieną.
Arbata gali būti geriama tiek karšta, tiek atvėsusi. Kadangi joje nėra kofeino, ją galima vartoti ir prieš miegą.