Vien mintis apie karštą, garuojantį kavos puodelį ryte daugeliui žmonių tampa priežastimi atsikelti iš lovos. Daug žmonių dieną pradeda nuo puodelio kavos, tačiau ar tai visada suderinama su vaistų vartojimu?
Milijonams žmonių kava yra kur kas daugiau nei rytinis ritualas. Tačiau reikia būti atsargiems su priedais, nes jie gali paversti jūsų kavą kažkuo kaloringesniu nei didelis picos gabalas.
Daugelis žmonių kasdien griebiasi puodelio kavos, kad padidintų energijos lygį. Šis gėrimas gali ne tik stimuliuoti, bet ir palaikyti sveikatą - o tinkamas ingredientas gali sustiprinti jo savybes ir subtiliai palaikyti medžiagų apykaitą.
Vienas naujausių tyrimų apie kavos ir žarnyno mikrobiotos ryšį buvo paskelbtas žurnale „Nature Microbiology“. Mokslininkai ištyrė daugiau nei 20 000 dalyvių, kasdien geriančių kavą, išmatų DNR.
Šiame tyrime mokslininkai atrado, kad kavos vartojimas yra susijęs su kelių rūšių bakterijų augimu, tačiau sąsajos su L. asaccharolyticus buvo neabejotinai stipriausios, net ir geriant kavą be kofeino.
Mokslininkai, norėdami išsiaiškinti, ką ši bakterija gali veikti žarnyne, ištyrė metabolitus, esančius kavą gėrusių tyrimo dalyvių kraujyje. Jie nustatė, kad mėginiuose yra padidėjęs chino rūgšties, kuri yra polifenolių (antioksidantų, kurie gali sumažinti uždegimą) pogrupio dalis, padidėjimas.
Taip pat nustatytas ir hipurato - junginio, kuris parodo, jog žarnyne yra didesnė mikroorganizmų įvairovė bei geresnė žarnyno sveikata, padidėjimas. Šių medžiagų didesnis kiekis kraujyje yra susijęs su L. asaccharolyticus.
Tačiau nedaugelis žino, kad nefiltruotoje kavoje yra medžiagos, galinčios padėti sumažinti vidinį (visceralinį) riebalų sluoksnį - pavojingiausią riebalų tipą mūsų sveikatai. Tyrimai rodo, kad kava gali turėti reikšmingos įtakos kai kurių vaistų įsisavinimui organizme.
Kol nesiskundžiau sveikata, ištisai plempiau kavą ir maniau, jog be jos negaliu gyventi. Tačiau sutrikus kraujospūdžiui ir širdies ritmui, ėmiau gerti arbatas ir kavos nebepasigendu , - šaltą, lietingą rytą stebėjosi mano bendradarbė, anksčiau be kavos neįsivaizdavusi savo kasdienybės.
Arbatą geria visas pasaulis. Daugiau už arbatą geriama tik vandens. Žiemą namuose maloniai šildo karšto skaidraus gėrimo gurkšnelis, karštą vasaros dieną tas pats stebuklingas skystis gaivina. Ši nuostabi lapų ištrauka yra neatsiejama žmonijos kultūros dalis. Dažnas kiekvieną rytą pradeda nuo arbatos puodelio.
Apie stimuliuojantį gėrimą, vėliau pavadintą arbata, pirmą kartą užsiminta 2700 m. pr. m. e. Kinų metraščiuose, todėl šio gėrimo tėvyne laikoma Kinija. Ilgą laiką arbata buvo vartojama tik kaip vaistas ar tonizuojantis gėrimas, ruošiamas iš šviežių arbatžolių.
Tangų dinastijos laikotarpis (618-907 m. e. m.) tapo arbatos aukso amžiumi. Tuomet arbata pradėta gerti ne tik imperatoriaus ir kilmingųjų dvaruose, bet ir arbatinėse, neturtingųjų kinų namuose. Tada buvo parašytas ir pirmasis išsamus traktatas apie arbatą (jos auginimą, ruošimą, saugojimą, vartojimą ir gydomąsias savybes). Tuo laikotarpiu buvo geriama tik žalioji arbata.
XVII amžiaus pradžioje Kinija, užmezgusi prekybinius ryšius su Europos valstybėmis, pradėjo eksportuoti žaliąją produkciją. Taip susidarė didysis arbatos kelias (kaip ir šilko, cinamono ar kiti, turėję didelės įtakos žmonijos raidai, tautų kultūriniams ryšiams).
Iš pradžių, vos pasirodžiusi Europoje arbata buvo išskirtinai aristokratiškųjų visuomenės sluoksnių prerogatyva, nes kainavo labai brangiai.