Duonos ir pyrago gaminių gamyba šių metų pirmąjį pusmetį padidėjo 12 proc. Aptariamos duonos pardavimų statistikos Lietuvoje, įskaitant rinkos tendencijas, žinomų prekių ženklų pardavimus ir vartotojų pasirinkimus.

Pagrindiniai Rinkos Dalyviai

Suomijos kompanijos "Vaasan&Vaasan" valdoma didžiausia Lietuvos duonos bendrovė "Vilniaus duona plius" (VDP) šiemet išsaugojo pardavimų stabilumą - per pusmetį pardavė produkcijos už 41 mln. litų, arba tiek pat, kiek tuo pačiu laikotarpiu pernai. Dėl antrosios pozicijos rinkoje kovojantis "Fazer Gardėsis" šiemet tikisi pasiekti 32 mln. litų apyvartą - maždaug trečdaliu didesnę nei 2003 metais (24,4 mln. litų). Per pirmąjį šių metų pusmetį bendrovė pardavė produkcijos už 14,5 mln. litų - ketvirtadaliu daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Pardavimų Pokyčiai ir Tendencijos

Per pirmąjį pusmetį labiausiai augo kvietinės duonos pardavimai - jie padidėjo ketvirtadaliu iki 8,5 tūkst. tonų, bendri produkcijos pardavimai palyginamuoju laikotarpiu augo 2,3 proc. iki 22,4 tūkst. tonų (pernai buvo 21,9 tūkst. t). Bendrovės apyvarta šiemet turėtų sudaryti 81,6 mln. litų.

Vartotojų Pasirinkimai ir Sveikatingumo Tendencijos

Naujausiais duomenimis, net 3 iš 4 gyventojų yra linkę rinktis sveikatai palankesnius produktus, o daugiau kaip trečdaliui lietuvių sveikatingumo tendencija yra vienas pagrindinių rūpesčių, rodo „AC Nielsen“ atliktas tyrimas. Tačiau cukraus vartojimas išlieka viena pagrindinių visuomenės mitybos problemų.

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis lietuvis per dieną suvartoja per 90 g cukraus, kas sudaro net 19 arbatinių šaukštelių. Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems per dieną rekomenduoja suvartoti ne daugiau kaip 25 g, t. y. 5 arbatinius šaukštelius cukraus.

Šiais metais atlikta gyventoja apklausa rodo, kad renkantis produktus šis ženklinimas svarbus tik 19 proc. apklaustųjų, 40 proc. jis nesvarbus, o 41 proc. nurodė nežinantys šio ženklo reikšmės.

Įdomu tai, kad, palyginus su 2018 metais vykdyta tokio pat pobūdžio apklausa, pokyčių beveik nėra. Per metus nei daugiau gyventojų sužinojo apie šį ženklinimą, nei suprato jo reikšmę. 2018 m. „Rakto skylutės“ ženklą kaip svarbų nurodė 21 proc. apklaustųjų, 42 proc. jis buvo nesvarbus, o šio ženklo reikšmės nežinojo 37 proc.

Sveikatos apsaugos ministerijai su maisto produktų gamintojais pasirašius susitarimą mažinti pridėtinio cukraus kiekį produktuose, sveikatai palankesnių produktų pasiūla išsiplėtė. Gaminti produktus, turinčius mažiau pridėtinio cukraus, gamintojus skatina ir augantis tokių produktų poreikis iš gyventojų. Tą rodo ir specialiu „Rakto skylutės“ simboliu paženklintų produktų pardavimo rezultatai.

Štai juodą „Jorės“ ir „Bočių“ duoną be pridėtinio cukraus rinkai pasiūliusi „Fazer Lietuva“, atstovaujanti „Gardėsio“ prekės ženklui, skaičiuoja, kad vien „Rakto skylute“ paženklintos „Bočių“ duonos pernai gyventojai nupirko 66 proc. daugiau, lyginant su 2018 m.

"Gamintojų ir Sveikatos apsaugos ministerijos susitarimu siekta pirkėjams pasiūlyti pasirinkimo laisvę. Todėl mes, kaip gamintojas, investavome į naujas pačių populiariausių duonos produktų receptūras, kad pasiūlytume atitikmenį be pridėtinio cukraus. Kepyklos duomenimis, „Jorės“ duona be pridėtinio cukraus ypač populiari tarp perkančiųjų duonos puseles - beveik kas antra įsigyta šios duonos pakuotė (44 proc.) paženklinta „Rakto skylutės“ ženklu, t. y. be pridėtinio cukraus.

Cukraus Vartojimo Mažinimas ir Švietimas

Prof. dr. R. Stukas sako, kad gyventojų mitybos ir sveikatos raštingumas dar nėra pakankamai aukštas. Nors sveikatai palankesnės mitybos tendencijos teigiamos, bendras suvartojamo cukraus kiekis išlieka itin aukštas. „Dalis žmonių, suprasdami, kad vis dėlto reikia mažinti cukraus vartojimą, jo atsisako, ir grynu pavidalu saldinti kavai, arbatai jau nevartoja ar vartoja labai mažai. Bet produktuose pridėtinis cukrus yra tarsi nematomas - jį gali pamatyti tik pastudijavęs etiketę.

Sveikatos apsaugos ministerijos ir gamintojų susitarimu siekiama mažinti produktuose ne tik cukraus, bet ir druskos bei riebalų kiekį. Susitarimas suteikė gamintojams aiškią kryptį, kaip gerinti produktų sudėtį, todėl parduotuvių lentynose sveikatai palankesnių produktų asortimentas nuolat auga.

„Fazer Lietuva“, atstovaujanti „Gardėsio“ prekės ženklui, 2018 m. „Suprantame, kad susitarimas svarbus, siekiant užtikrinti sveikatai palankių maisto produktų gamybą. Mes nuolat peržiūrime savo produktų receptūras, mažiname pridėtinio cukraus kiekį, taip pat pirkėjams pasiūlome produktų alternatyvų visai be cukraus. Tačiau vien gamintojų pastangų neužtenka. Ne mažiau svarbi ir gyventojų edukacija, kad jie gebėtų atsirinkti sveikatai palankesnius produktus, suprastų jų naudą sveikatai ir atpažintų pagrindinį ženklinimą - žalią „Rakto skylutę“.

Prof. dr. R. Stukas pabrėžia, kad dalis gyventojų neteisingai supranta „Rakto skylutės“ ženklinimą, o kita dalis - apskritai nežino, kad toks yra. „Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje galima rasti apie „Rakto skylutę“ informacijos ir net šiuo simboliu paženklintų produktų sąrašą, tačiau dauguma gyventojų specialiai juk šios informacijos neieško.

"Rakto skylutės“ simboliu Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus kriterijus atitinkantys maisto produktai Lietuvoje ženklinami nuo 2014 m. Šio ženklo tikslas - padėti lengviau išsirinkti sveikatai palankius maisto produktus tarp kitų tos pačios grupės maisto produktų.

Duonos Rinkos Kainų Pokyčiai

UAB „Fazer kepyklos”, prekiaujanti duona, pažymėta „Gardėsio” ženklu, teigė, jog jų vidutinė duonos kaina 2010 m. sausio - rugsėjo mėn. yra 9% mažesnė, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Pasak „Fazer kepyklos” prekybos direktoriaus Mindaugo Snarskio, net ir sunkiu ekonominiu laikotarpiu kokybiški ir išskirtiniai „Gardėsio” gaminiai yra paklausūs.

Pagrindiniai Duonos Rinkos Dalyviai Lietuvoje

• Vilniaus Duona
• Fazer Gardėsis
• Javinė

Šiuo metu Lietuvoje duona ir miltų gaminių gamyba verčiasi 198 įmonių.

---