Tarp klasikinių desertų, tokių kaip vafliai, grybukai, spurgos, sausainiai suformuoti mėsmale, savo vietą užima ir forminiai žagarėliai. Kas nepamena tų keistų įrankių, kaitinamo aliejaus kvapo ir tų traškių lengvų sausainėlių, kurių paragavus neįmanoma sustoti?

Rytų šalyse panašiu principu skanėstai kepami nuo seniausių laikų. Itin mėgiami jie ir Skandinavijos šalyse bei Vidurio Europoje - forminiai žagarėliai ten žinomi rosečių pavadinimu (rosettes, rozetas, rozetki), o pas mus dažnai vadinti pagal turėtas formeles - gėlytės, drugeliai, voveraitės (“voveruškos“).

Receptas ir gaminimo eiga

Naudojama tešla labai paprasta, o pats kepimo būdas taip pat nėra sudėtingas, iškepus kelis sausainius įgundama ir tampa labai lengva.

Ingredientai:

• 2 kiaušiniai
• 2 šaukštai cukraus
• Žiupsnelis druskos
• 1 šaukštelis kepimo miltelių
• 50 g vanilinio cukraus
• 2 stiklinės miltų
• 1-2 stiklinės vandens
• Cukraus pudra
• Aliejus virti

Gaminimas:

1. Sumaišykite kiaušinius, cukrų, druską, kepimo miltelius, vanilinį cukrų ir viską išplakite.
2. Pilkite 2 stiklines miltų, 2 stiklines vandens ir išmaišykite.
3. Supilkite aliejų į keptuvę ar žemą puodą ir įkaitinkite. Jo reikia tiek, kad apsemtų žagarėlio formelę.
4. Į aliejų įdėkite ir formelę, kad ji įkaistų.
5. Aliejui ir formelei įkaitus iki reikiamos temperatūros, formelę maždaug iki 3/4 jos aukščio įmerkite į tešlą. Jei pamerksite visą, žagarėlis aliejuje nenusiims nuo formelės.
6. Formelę su tešla dėkite į karštą aliejų, jis turėtų pradėti smarkiai burbuliuoti. Maždaug po pusės minutės aliejus nustos burbuliuoti, o žagarėlis parus.
7. Švelniai sukiokite ir judinkite formelę, kol žagarėlis nuo jos nusimaus. Tuomet jį paimkite žnyplėmis ar šakute, nukratykite, kad išbėgtų aliejus, ir dėkite į popieriniu rankšluosčiu išklotą lėkštę.
8. Skrudiname tiek, kiek norisi.
9. Kai atvės, apibarstykite cukraus pudra.

Patarimai ir gudrybės

Svarbiausia kepant forminius žagarėlius yra tinkama formelės ir aliejaus temperatūra. Jei aliejus per karštas, žagarėlis ima degti, iškepęs lieka minkštas, o ne traškus. Jei per karšta formelė, jos neįmanoma pamirkyti į tešlą, tešla prie jos neprikimba, tešlos dubenyje atsiranda sukibusios tešlos gabalėlių. Jeigu žagarėliai kepa ilgai, prisigeria riebalų, o aliejus burbuliuoja mažai, reiškia aliejaus temperatūra per žema, reikia padidinti ugnį ir aliejų bei formelę labiau įkaitinti.

Teisingai iškepti, jie yra lengvi, neprisigėrę riebalų ir traškūs (ne minkšti).

Žagarėliai su prisiminimais

„Žagarėliai su prisiminimais“ - taip šį nostalgišką saldėsį praminė Pasvalio rajono gaspadinė Gražina Paliulienė, receptu pasidalijusi LRT TELEVIZIJOS laidos „Beatos virtuvė“ „Gaspadinių“ rubrikoje. Atgaivinusios šimtametį Gražinos močiutės žagarėlių receptą, ėmėsi jų kepti. Diliauskų žagarėliai išskirtinai skanūs dėl to, kad jų tešla užmaišyta su šaltu vandeniu. Įprastų žagarėlių tešla užmaišoma su kefyru.

Gražina pasakoja, kad žagarėlių tešla - įnoringas reikalas, ji turi būti grietinės konsistencijos. Laidos viešnia išduoda ir dar vieną paslaptį - milteliniu cukrumi žagarėlius barstyti pataria tik tada, kai jie atvėsta. „Jei žagarėliai bus karšti, pudra ištirps, tad žagarėlio grožis pradings. Žagarėliai išties žadina nostalgiją, o pagaminti gali stovėti iki savaitės, svarbu laikyti jų neuždarius.

---