Arbata neatsiejama nuo senosios Rytų kultūros, kurią įprasmina tradiciniai arbatos gėrimo ritualai.
Mažojoje Azijoje prieš 5000 metų pradėta gerti žalioji, kiek vėliau - juodoji arbata. Stimuliuojamasis gėrimas pirmą kartą minimas kinų metraščiuose 2700 m. pr. m. e.
Pasak legendos, pietaujant Kinijos imperatoriui Shen Nung, į jo puodelį su karštu vandeniu įkrito šalia augusio krūmo lapelis. Valdovas, paragavęs šio gėrimo, taip juo susižavėjo, kad įsakė savo tarnams ruošti arbatas iš šio augalo lapų.
Šiandien arbata auginama net 30-je pasaulio šalių. Didžiausi arbatkrūmių sodai plyti Indijoje, Šri Lankoje, Kenijoje, Taivane, Japonijoje, Argentinoje.
Taikant skirtingus gamybos būdus yra pagaminama baltoji, žalioji, ulongo, juodoji, aromatizuota ir presuota arbata. Šviežiai nuskinti lapeliai rūšiuojami, vytinami (jei reikia - vyniojami), fermentuojami ir kaitinami aukštoje temperatūroje, po to džiovinami - taip gaunama juodoji arbata.
Gaminant žaliąją arbatą, lapeliai nefermentuojami, todėl išlieka žali. Pasaulyje pati populiariausia yra juodoji arbata, kurios daug auginama Šri Lankoje, Kinijoje, Indijoje. Taivane, Kinijoje gaminama raudonoji arbata. Ji geriama be pieno ir po valgio.
Netiesa, kad arbata vienkartiniuose maišeliuose yra prastesnė nei biri - tai priklauso tik nuo arbatos kokybės, o ne nuo fasuotės. Kofeino juodojoje arbatoje yra 1,9-3,6 proc., o žaliojoje - 1,5-4,3 proc. Arbatžolės turi aminorūgščių, mikroelementų vitaminų. Beje, vitamino C žaliojoje arbatoje yra du kartus daugiau nei juodojoje.
Žalioji arbata laikoma jaunystės eliksyru, nes ji stimuliuoja prakaitavimą, valo odos poras, suteikia odai drėgmės ir elastingumo. Sergant skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa patariama nuolat gerti stiprios žalios arbatos.
Šalta juodąja ar žaliąja arbata galima plauti akis esant nuovargiui ar vokų uždegimui. Arbatžolės teigiamai veikia virškinimą, gerina apetitą, naikina bakterijas, detoksikuoja, atpalaiduoja kraujagyslių spazmus, mažina vitamino C trūkumą.
Norvegų mokslininkai nustatė, kad išgeriant per dieną vieną puodelį arbatos, cholesterolio kiekis sumažėja 6 proc., išgeriant du puodelius - 12 proc., išgeriant 3-7 puodelius - 19 proc., palyginti su visiškai negeriančiais arbatos. Atlikus tyrimus nustatyta, kad 2-3 puodeliai arbatos per dieną sumažina inkstų akmenligės riziką apie 30 procentų.
Šaltalankių Lapų Arbatos Nauda
Fermentuota šaltalankių lapų arbata - tai unikalus gėrimas, kuris apjungia naudingą fermentuotų sauralapio gauromečio lapų (Ivan-tea) ir šaltalankių vaisių poveikį. Šaltalankio lapai mažina kraujo spaudimą, praplečia galvos ir širdies kraujagysles, gerindami jų kraujotaką, neleidžia susidaryti trombams kraujagyslėse.
Šaltalankių lapai stimuliuoja virškinimą, susilpnina antibiotikų toksinį poveikį. Jie naudingi sergant hipertonija, plaučių uždegimu, dermatitu, cukralige, sąnarių patologijomis, reumatu, podagra, anemija ir diabetu. Šaltalankių lapai mažina cholesterolio kiekį ir turi gerą priešvirusinį poveikį.
Kaip paruošti šaltalankių arbatą:
- 5-6 valgomuosius šaukštus fermentuotų lapų 1 litrui vandens. Virinti 10-15 minučių, atšaldyti. Padeda esant išsekimui po ligos.
- 1 stiklinę vandens ir 1 valgomąjį šaukštą susmulkintų šaltalankio fermentuotų lapų pavirinti 10 minučių, nukošti ir atskiesti viena stikline virinto vandens. Patariama gerti po puse stiklinės ryte ir vakare.
Fermentavimo procesas
Viena tokia idėja Renata dalinasi šiandien. Tai fermentuota lapų, žiedlapių ir žolelių arbata, kurią moteris vadina triskart arbata: paprastos arbatos kvapą ir skonį pakelkite kubu - tokio sodrumo yra fermentuotų lapų arbata.
Kuo arbatos fermentavimas skiriasi nuo, tarkim, daržovių fermentavimo?
Fermentacijos sąvoka yra labai plati, tai ir sūrio, ir jogurto, ir duonos raugo, ir vyno, ir alaus gamybos proceso dalis. Ir net raugintos (fermentuotos) daržovės gaminamos keliais būdais, pvz. agurkus raugiame sūryme, o štai kopūstus - savo sultyse. Pastarasis variantas yra artimiausias arbatos gamybos būdui, nes lapus taipogi fermentuojame sumaigytus.
Kuo ypatinga fermentuotų lapų arbata?
Fermentuotoji arbata atsiskleidžia žymiai lakesniais aromatais ir gardesniu skoniu, dažnai sakau, kad ji yra triskart arbata. Ir netgi spalva yra žymiai intensyvesnė, sodresnė. Svarbu išdžiūvus lapams neišsigąsti beveik juodos jų spalvos, nes kaip tik taip atrodo teisingai fermentuoti ir išdžiovinti lapai.
Kokių augalų lapelius renkate ir mėgstate labiausiai, o kurie nepasiteisino, nepateisino lūkesčių?
Labiausiai mėgstame mėtas - klasikines, šokoladines, žemuogines, taip pat melisos, juodųjų serbentų, obelų, žemuogių lapų arbatas. Esu bandžiusi fermentuoti ir lazdynų, ąžuolo lapus, tačiau jų aromatai nesužavėjo. Taip pat mūsų namuose ne itin mėgstama rožių žiedlapių arbata, bet pažįstu žmonių, geriančių ją kone kasdien. Galima fermentuoti visas vaistažoles, tik derėtų prisiminti, kad jų arbatomis nereikėtų piktnaudžiauti, gerti jas tik tuomet, kai reikia slopinti ligų simptomus ar vartoti profilaktiniais sumetimais. Ir ne su sausainiu.
Ar tinka kvapniausių vasaros gėlių žiedlapiai, pavyzdžiui, bijūnų?
O taip, bijūnų žiedlapiai, kaip ir rožių ar jazminų žiedai, pilni aromatų, aš juos vadinu fragransais, nes gėlių žiedai pilni intensyvių aromatų, tad netgi nefermentuojant, o tiesiog džiovinant, išgaunami labai intensyvūs aromatai. Mėgstu tokius lapus sudėti į atvirus indus ir tokiu būdu kvepinti namus. Aromatui pradėjus silpti, kartais purkšteliu lapus vandeniu.
Kokių lapų mišiniai jums skaniausi, o gal geriau nemaišyti?
Esu mono mitybos šalininkė, tad ta pati taisyklė galioja ir arbatose, ypač vartojant vaistinius augalus, nes vienų veikliosios medžiagos pvz. mažinau kraujospūdį, o kitos didina, tad vartojant dvi tokias žoleles galime pasidaryti sau meškos paslaugą. Kvapiąsias žoleles kaip mėtą ar čiobrelį irgi siūlyčiau vartoti atskirai, nemaišant. Bet jei visgi norisi gausybės aromatų, pabandykite kadaise labai gardžiai pavykusį miškinių raktažolių, eglių ūglių ir miško žemuogių lapų mišinį (maišoma lygiomis dalimis), puikiai dera ir kelių rūšių mėtos, miško aviečių ir juodųjų serbentų lapai.
Kur ir kaip laikyti fermentuotus lapelius ir kaip ilgai? Jūs laikote šaldytuve - nedažnas sprendimas. Bet labai efektyvus dėl kelių priežasčių.
Pirmiausia dėl to, kad šaldytuve laikomų arbatų nepasiekia įkyriosios maistinės kandys, o ir šaltyje brendusi arbata įgyja dar intensyvesnį skonį ir kvapą. Fermentuotos arbatos laikymo sąlygos yra tokios pačios, kaip ir kitų arbatų: svarbu tamsa, hermetiškas indas, mažai drėgmės. Šį pavasarį aptikau pasislėpusį stiklainį su 2019m. (ant stiklainių visad pažymiu gamybos metus) fermentuotomis klasikinėmis mėtomis, užplikius arbatą nepajutau jokio skirtumo, taigi teisingai laikant, arbatos džiugina net 3 metus. Dėl įdomumo dalį vėl paslėpiau, gal skonis liks nepakitęs ir dar 5 metus?
Kaip Fermentuoti Arbatą
Koks tas arbatos lapelių fermentavimo procesas? Kodėl lapelius reikia patrinti ir susukti?
Procesas gan ilgas, bet vertas, oi, vertas. Pirmiausia, reikėtų žinoti, kad visi lapai arbatoms, išskyrus kultūrinius augalus (mėtas, melisas ir pan.), renkami iki Joninių. Pavyzdžiui juodųjų serbentų lapai yra ypač aromatingi tik iki birželio galo, vėliau rinktų ir fermentuotų lapų arbatos kvapas primena... šieną. Dar vienas svarbus momentas: surinktus lapus reikia paskleisti lauke ant stalo ar pledo, patiesto pievoje ir palikti bent valandai. Tokiu būdu iš lapų pasišalina visi gyventojai: vabalai, skruzdėlės, vorai, kurių renkant lapus dažnai nepastebime. Parsinešus lapus namo, pasiruošiu ir tarą, kurioje fermentuosis arbata. Aš naudoju stiklainį, užsukamą hermetiniu dangteliu.
Į delną dedu 5-6 lapus, juos stipriai sugniaužau, susuku į volelį ir jį dedu į stiklainio dugną. Dedant sekančius, vis paspaudžiu, kad liktų mažiau oro tarpų, pilnai užpildžius stiklainį užsuku ir dedu į šilčiausią namų vietą. Fermentacijai optimali +20-24C. Po fermentacijos lapai ištraukiami iš stiklainio, supjaustomi juostelėmis ir išdžiovinami iki +50C įkaitintoje orkaitėje ar elektrinėje džiovyklėje. Mažesnėje ar didesnėje temperatūroje reikalingi procesai nevyksta.
Kaip paruošti gerti fermentuotą arbatą?
Plikykite karštu, bet ne verdančiu vandeniu dosnų žiupsnį žolelių ar lapų, arba, kitaip sakant, mažinkite įprastą arbatos lapų dozę perpus. Reikėtų duoti laiko aromatų ir skonių atsiskleidimui, tad gaminant verta puodelį ar arbatinį uždengti ir palikti ramybėje bent 10 minučių.
Beje, arbatas galima gerti ne tik karštas, vasarą gaminu šaltąsias arbatas. Užplikius jas atvėsinu, pilu į ąsotį, dedu šviežių prieskoninių žolelių, citrusinių be žievės, agurkų griežinėlių, medaus ar stevijos, ledo kubelių. Dar įpilu gazuoto vandens ir taip gaunu nuostabiai gaivinantį gėrimą, jį su malonumu geria ir mažieji. Skanaus!
Išbandžiusi savo pagamintos fermentinės arbatos skonį ir efektyvumą J. Ivanauskienė ją pristato edukaciniuose užsiėmimuose.
Atradusi, jog galima fermentuoti ir mūsų laukų žoleles, J. Ivanauskienė veda edukacinius užsiėmimus ir dalijasi savo patirtimi. Pelkinė vingiorykštė - pirmasis jos eksperimentas.
„Ši arbata malšina troškulį - vasarą užtenka puodelio“, - patikino ji. J. Ivanauskienės arbatų asortimente - aštuonios, kurias pristato edukacijose.
„Daugelis mėgsta arbatą, tai kodėl pirkti parvežtą iš Rytų šalių žaliąją ar kitokią? Pasak J. Ivanauskienės, fermentuoti tinka kriaušių, obelų, aviečių lapai. Jai labai patinka fermentuota vyšnių lapų arbata, taip pat obelų. Surinkus mėgstamų augalų lapus, juos sutrinti, kad išsiskirtų sultys. Lapus tampriai sukimšti į stiklainį ir palaikyti parą, kad fermentuotųsi.