Maisto pramonė nuolat stebina savo išradingumu, ypač kai kalbama apie falsifikuotų produktų kūrimą. Apie maisto klastojimą ir vartotojų apgaudinėjimą garsiausiai imta kalbėti po daugelį Europos šalių sukrėtusio tyrimo, per kurį nustatyta, kad įvairiuose mėsos gaminiuose jautiena buvo pakeista gerokai pigesne, galimai net nelegaliai pagaminta arkliena. Lietuvoje šiemet taip pat išaiškintas galimas kiaušinių klastojimo atvejis. Daugiau kaip 40 tūkst. vienetų kiaušinių buvo atgabenta į Lietuvą be privalomos ženklinimo informacijos, t. y.
Vien per šių metų pirmą ketvirtį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai, bendradarbiaudami su kitomis institucijomis, sulaikė 120 tonų neaiškios kilmės mėsos. Sandėlyje taip pat rasta perpakavimui paruoštų kartoninių dėžių ir įvairių ženklinimo etikečių. Taip pat išaiškinami atvejai, kai privataus namo garaže ar sodų bendrijose nelegaliai tvarkomos neaiškios kilmės šaldytos ir sūdytos žuvys, ikrai, gaminami mėsos gaminiai.
Maisto Produktų Klastojimo Rūšys
Kalbant apie maisto produktų klastojimą, apimamos labai įvairios klastojimo rūšys, ši sąvoka labai plati. Tai yra ir prekių ženklo klastotės (intelektinės nuosavybės pažeidimai), produkto sudėties ir kokybės klastojimas (primaišymas, skiedimas, pridėjimas, šiuos veiksmus atliekant neleistinai, pažeidžiant maisto produkto kokybinius standartus), neleistinas maisto priedų naudojimas (pvz., siekiant pailginti produkto galiojimo terminą), vartotojų apgaudinėjimas (pvz., klaidingai nurodant produkto kilmės šalį), tyčinis produktų užteršimas cheminėmis ar biologinėmis medžiagomis, siekiant pakenkti visuomenei, produkto lydinčių dokumentų (sertifikatų, kokybės deklaracijų) klastojimas.
Štai keletas pavyzdžių, kaip klastojami įvairūs maisto produktai:
- Lašiša: Tikroji lašišos spalva - blyškiai pilka. Kad šitokiai žuvienai būtų suteikta maloni rausva spalva, gamintojai prifarširuoja ją specialiais dažančiais preparatais.
- Medus: Dauguma medaus rinkos dalyvių visame pasaulyje perka abejotinos kokybės medų iš Kinijos. Kinų medus, kaip taisyklė, smarkiai filtruotas - tai daroma dėl to, kad galima būtų užmaskuoti jo kilmę.
- Sojų padažas: Sojų padažas irgi dažniausiai būna falsifikuotas, nors, atrodytų, pati soja yra pakankamai prieinama žaliava. Esmė čia slypi tame, kad tikro sojų padažo gamybos procesas pernelyg ilgai trunka ir reikalauja pernelyg daug darbo sąnaudų.
- Šafranas: Blogiausia situacija su šafranu. Tai anaiptol nepigus malonumas, ne veltui jis vadinamas prieskonių karaliumi. Už kilogramą tikro šafrano teks pakloti apie 20 000 dolerių. Įspūdinga suma, turint galvoje, kad dauguma gamintojų, tvirtinančių, kad parduoda išimtinai aukščiausios rūšies prieskonius, realybėje įdeda į kiekvieną pakuotę viso labo 10% tikro šafrano. Visa kita - nieko nekainuojantys susmulkinti augalai.
- Mėsa: Substancija, kuri suklijuoja mėsos gabalėlius, vadinama transglutaminoze, o paprasčiau - tiesiog mėsos klijais. Stambiuose mėsos fabrikuose visada lieka begalė gabalėlių ir atraižų, kurie tinka nebent gyvūnams šerti. O dėka klijų, taupūs verslininkai gali bet kokias atliekas suklijuoti į vieną gabalą ir išvengti finansinių nuostolių.
- Alyvų aliejus: Skamba, žinoma, keistokai, tačiau alyvų aliejaus falsifikavimas - vienas iš pelningiausių italų mafijos užsiėmimų. Pajamas iš aliejaus galima sulyginti su pelnais, gautais už prekybą narkotikais. Tas aliejus, kuris šiandien parduodamas kaip aukštos kokybės alyvų aliejus, mažiausiai 80 procentų atvejų yra mišinys iš pigių augalinių aliejų iš Tuniso, Maroko, Graikijos ir Ispanijos.
Maisto Produktų Klastojimo Žala
„Klastodami produktus nesąžiningi verslininkai pelnosi ne tik parduodami prastos kokybės maistą už aukščiausią kainą, bet ir mūsų visų sveikatos sąskaita. Klastodami produktus nesąžiningi verslininkai pelnosi parduodami prastos kokybės maistą už aukščiausią kainą, parduodant neaiškios kilmės produktus rizikuojama žmonių sveikata, o valstybė patiria finansinių nuostolių.
Pasaulio prekybos organizacija skelbia, kad maisto produktų klastojimas kasmet pasaulio ekonomikai padaro 49 mln. Eur žalos. Globali rinka verčia gamintojus mažinti produktų kainas, kad išliktų konkurencingi, kartais nesąžiningi gamintojai, susigundę greitu pelnu, pablogina maisto produkto kokybę, siekdami greito pasipelnymo.
Kova Su Maisto Produktų Klastojimu
Europolas ir Interpolas kasmet inicijuoja operacijas „Opson“, kurių metu daugiau kaip 50-ties valstybių maisto ir veterinarijos tarnybų, policijos ir muitinės pareigūnai tikrina oro ir jūrų uostus, turgavietes, parduotuves, pasienio sandėlius. Nuo 2011 m. Europolo ir Interpolo tarnybos kasmet inicijuoja operaciją „OPSON“, kurios metu įvairios institucijos (muitinė, policija ir maisto saugos tarnybos) visame pasaulyje atlieka jungtinius patikrinimus, siekiant nustatyti suklastotus, saugos ir kokybės teisės aktų neatitinkančius maisto produktus.
VMVT artimiausiu laiku pateiks teisės aktų pakeitimo projektus, kuriais dėl maisto klastočių ir nelegalios prekybos būtų numatyta baudžiamoji atsakomybė. VMVT direktoriaus Jono Miliaus teigimu, šiandien už neteisėtą veiklą skiriamos sąlyginai nedidelės administracinės baudos, atimamas ir sunaikinamas krovinys. „Turėtų būti keliamos baudžiamosios bylos, nes parduodant neaiškios kilmės produktus rizikuojama žmonių sveikata, valstybė patiria finansinių nuostolių. Siekiame, kad maisto produktų klastojimas būtų pripažintas kriminaliniu nusikaltimu. Tokia praktika jau taikoma Italijoje, Ispanijoje, kitose šalyse“, - pabrėžia J. Milius.
Kad ES vis dar svarbus klastojimo klausimas, įrodo 2018 m. kovą paskelbta žinia, kad įkuriamas „Žinių centras“ prie JRC, kuris padės gerinant maisto kokybę ir kovojant su maisto klastotėmis. Šis centras teiks pagalbą ir valstybėms narėms, ypač dėl mokslinės nuomonės ir laboratorinių tyrimų rezultatų vertinimo, t. y.: maisto sudėtis - dviguba kokybė; skubus informacijos teikimas, žiniasklaidos valdymas; nacionalinių duomenų bazių (statistinės informacijos) valdymas; šaliai specifinės žinios, pvz., kompetencijų priskyrimas pagal laboratorijų pajėgumus ir taikomas metodikas.
Taip pat visos ES šalys yra prisijungusios prie bendros Maisto klastojimo informacinės sistemos (FFN), kurios sukūrimą inicijavo Europos Komisija kaip atsaką į kilusį arklienos skandalą. Maisto klastojimas neturi sienų, todėl naudojantis bendra informacine sistema, galima efektyviau atlikti tyrimus, greičiau dalintis informacija su kolegomis. Šią sistemą administruoja EK, kuri ne tik brėžia gaires kaip tirti sudėtingas tarpvalstybines bylas, bet ir teikia metodinę pagalbą, pavyzdžiui, vertinant suklastoto produkto riziką vartotojo sveikatai.