Meduolio kvapas suaugusiems žmonėms dažnai primena vaikystę, todėl daugelis net nesudvejoja, ar tiekti jį ant šventinio stalo. Meduoliniai pyragai gali būti minkštesni ir kietesni, o juos iškepti nėra sudėtinga. Siūlome keletą kalėdinių sausainių idėjų. Skirtingų rūšių, šalių, skonių. Juos tikrai nesunkiai pasigaminsite namuose.
Meduolių Istorija ir Tradicijos
Meduolių istorija - gana sena. Žinoma, kad jų buvo rasta Egipte archeologinių kasinėjimų metu, o Lietuvoje amžininkų prisiminimuose paminėti 19 amžiaus pradžioje. Tuo laiku meduoliai jau buvo gana plačiai žinomi. Valdovų rūmuose eksponuojamos keramikinės šukės, spėjama, likusios nuo atspaudų, naudotų pyragams - greičiausiai, meduoliams kepti. Seniau kepant meduolius buvo naudojamos meistrų gražiai išpjaustinėtos lentelės su gyvūnų, malūnų, karietų, rūmų, įvairių scenų, didikų herbų ir kitokiais atspaudais. Tokie meduoliai buvo populiari prekė, taip pat tikdavo dovanoti, per puotas jais puošdavo stalus.
Aiškių šaltinių, kur būtų aprašyta, iš ko kepdavo senovinius meduolius, nėra. Kaip pastebi dr. Rasa Bertašiūtė, anglų kalbos žodis „ginger bread“ reiškia imbiero duoną, tad galima spėti, kad tai buvo labai panašu į duoną, tik skirtumas toks, kad į tešlą dėdavo medaus ir daug prieskonių. „Pats seniausias lietuviško meduolio receptas aptinkamas Liudvikos Didžiulienės-Žmonos išleistoje knygoje „Lietuvos gaspadinė, arba Pamokinimai, kaip priderančiai priguli maistui vartoti Dievo dovanas“, išleistoje Tilžėje 1895 metais. Recepte minimi keli ingredientai: ruginiai miltai, riebalai (taukai arba sviestas), medus, prieskoniai. Vietoj sodos tais laikais greičiausiai dėdavo raugą,“ - spėja kultūros paveldo specialistė. Jos vertinimu, seniausi meduoliai turėjo kitokią receptūrą ir išvaizdą nei šiandieniai. O kai 19 a. išpopuliarėjo ir atpigo cukrus - iki tol jis buvo vartojamas kaip prieskonis, tada iš esmės keitėsi ir meduolių puošyba - atsirado glaistai ir piešiniai.
Meduoliai Kaip Prieskoniai
„Meduoliai būdavo naudojami ne tik maistui, bet ir kaip prieskoniai. Mat prieš 300 metų išpopuliarėję prieskoniai buvo labai brangūs, eksportuojami daugiausia iš Rytų šalių, ir juos galėjo įsigyti tik pasiturintys žmonės. O kadangi į meduolius prieskonių būdavo dedama tikrai daug, šie kepiniai tarnaudavo kaip prieskoniai kitiems patiekalams ruošti. Iškepdavo tokius lakštus ir pardavinėdavo - sutrupinus jie tapdavo prieskoniais, kuriuos dėdavo ruošiant maistą“, - sako pašnekovė. Juolab kad meduolis pagal savo sudėtį, kaip pastebi dr. R. Bertašiūtė, yra ilgaamžis produktas, iškeptą jį galima laikyti metus ir gal net ilgiau. Jis negenda, nes tiek medus, tiek prieskoniai tarnauja kaip konservantai.
„Todėl meduolis būdavo labai universalus maistas - tikdavo ir kelionėse, ir vienuolynuose kepdavo, kad maldininkai galėtų įsigyti gero maisto, kuris yra ir puikus energijos šaltinis. Tuo pačiu meduolis galėjo būti ir kaip vaistas, vartojamas sveikatai pagerinti“, - pasakoja kultūros paveldo specialistė. Nors šie kepiniai buvo populiarūs visuose visuomenės sluoksniuose, dvarininkiškoje kultūroje - ypač. Dvaruose net būdavo įrengtos kepyklos, kur gamindavo įvairių rūšių meduolius, per Kalėdas jais apdovanodavo valstiečius.
„XX amžiuje meduoliai buvo labai populiarūs visoje Europoje, skirtumas gal toks, kad pas mus meduolis liko kaip visų metų valgis, nes kepdavo šventėms, sekmadieniams, į keliones ir dovanoms. O Europoje vis tik cukrus nugalėjo ir ten pereita prie kepinių be medaus. O lietuviai laikė daug bičių, ir medus visąlaik buvo labiau naudojamas nei cukrus, tad ir meduoliai buvo populiarūs. Ypač turguose, per atlaidus jie būdavo perkamiausia prekė - lauktuvėms vaikams“, - sako m. daktarė. Amžininkų pasakojimuose rašoma, kad meduolių pasiimdavo eidami į svečius ar nunešdavo ligoniui jį lankydami. Tai tik liudija, kad jie buvo dažnai kepami.
Aukštaitiški ir Žemaitiški Meduoliai
Tai kad mūsuose meduoliai ypač populiarūs kalėdiniu laikotarpiu, dr. Bertašiūtės vertinimu, yra daugiau papratimas. Juk prieš šventes kepami įvairūs pyragai, o meduolį gali iškepti ypatingą, ypač atsiradus glaistui - taip gaunamas kažkas tokio tarp kepinio ir meninio kūrinio. Jis gražus ir dovanoti, ir ant eglutės pakabinti.
„Receptas priklauso nuo kiekvienos šeimininkės. Aš kepu pagal prieškarinį, kurį kadaise užrašiau išgirdusi iš geros mamos draugės, o ji buvo labai gera konditerė. Aišku, laikui bėgant receptai gerėjo, kiekvienas stengėsi iškepti kuo skaniau. Ir Lietuvoje yra minimas skirtumas tarp aukštaitiško ir suvalkietiško arba žemaitiško recepto - kur aukštaitiški meduoliai yra be grietinės, o suvalkietiški ar žemaitiški - su ja, todėl minkštesni, trapesni, skanesni. Aukštaitiški yra kietesni, tačiau jie labiau išlaiko formą, galima įdomesnių sukurti“, - sako dr. Bertašiūtė. Jos turimas prieškarinis receptas - senas, specialistė tokį naudoja po šiai dienai, nekeitė jo. Pastebi, kad masinei gamybai skirtų meduolių receptūroje keičiami riebalai, galbūt vietoj medaus dedamas jo pakaitalas, o tada - ir skonis nebe tas, ir meduolis nebėra tikras. Dr. Bertašiūtės turimas receptas - iš Suvalkijos. Sako, šiandien pagal jį suvalkiečiai kepa grybukus.
Kaip Gimsta Ypatingi Meduoliai
Kaip pabrėžia pašnekovė, meduoliai yra ypatingi, todėl juos reikia gaminti neskubant, su geromis mintimis, linkėjimais, ypač, jei kažkam bus dovanojami. „Aš labai tikiu tuo, kad linkėjimus galima sudėti į maistą ir tokiu būdu juos perduoti. Ir savo praktikoje ne kartą įsitikinau, kad emocija, kurią įdedi gamindamas maistą, persiduoda kitam žmogui. Todėl kepant meduolius, šeimoje susėdus ratu, vyraujant bendrystės atmosferai, yra labai svarbu sukurti gerą emocija, kuri paskui sklinda visiems kitiems per dovanojamus kepinius, kabinant juos ant eglutės. Taip skleidžiama gerumo dvasia. Kiekvienas meduolis yra mažas meno kūrinys, į kurį žmogus įdeda dalį sielos, vilčių, svajonių - tai ir yra stebuklinga meduolio pusė“, - nebejoja dr. R. Bertašiūtė.
Pašnekovė šia patirtimi dalijasi ir rengdama edukacinius užsiėmimus, kurių metu ir istoriją papasakoja, ir meduolius naudojant senovines skaptuotas lenteles gamina. „Užminkius tešlą niekada nežinai, kokia ji bus. Tai įdomus procesas, kurio metu netrūksta netikėtumų. Svarbiausia - negalima skubėti. Gaminant meduolių tešlą siūlau naudoti tik kokybiškus produktus - nuo to priklauso ir rezultatas. Tiesa, vieni renkasi speltų miltus, kiti - ruginius, aš esu kepusi ir iš grikių miltų. Tik patarimas toks - tešlą užminkyti porą dienų iki kepimo, kad miltai spėtų išbrinkti“, - negaili patarimų. Ir kepti meduolius patariama nelaukiant švenčių, nes tikrą kvapą jie įgauna po savaitės dviejų.
„Man iš vaikystės likęs prisiminimas: kai teta atveždavo grybukų iš meduolinės tešlos, o mama juos padėdavo į spintą. Atsidarius spintą pasklisdavo toks malonus aromatas...“, - dalijasi prisiminimais.
Glaistas - Dekoravimui ir Klijavimui
Kai iškepti meduoliai atvėsta, jie dekoruojami glaistu. Rengdama mokymus dr. Bertašiūtė jo pasiruošia keturių spalvų, kurioms išgauti naudoja tik natūralias medžiagas: kavą, kakavą, uogų sirupą, šafraną, kuris suteikia labai gražią geltoną, ir kt. Glajus tarnauja ir kaip klijai, taigi, galima prisikepti įvairių detalių ir statyti miestą, bažnyčią, pilį, lipdyti eglutę ir pan. Tai labai smagus kūrybinis procesas, sako dr. Bertašiūtė, nes kaskart galima sugalvoti kažką naujo ir pagaminti vis kitaip. Beje, meduolius galima puošti ir vaisiais bei riešutais.
Meduolių Receptas
Reikės:
- 1 st. medaus
- 7 kiaušinių
- 3 st. cukraus
- 0,5 l grietinės
- 300 g sviesto
- 1 pakelis sodos (kepimo miltelių)
- 2 v. š. prieskonių
- Apie 600 g miltų
Glajui:
- 0,5 kg cukraus pudros
- Citrinos rūgšties
Gaminimas:
- Medų pavirti iki rudumo ir sudėti pusę kiekio cukraus bei trečdalį sviesto.
- Trynius išsukti su likusiu cukrumi ir sviestu. Supilti greitinę ir gerai išsukus palengva pilti į karštą medaus masę vis maišant. Išmaišyti, atvėsinti.
- Kepimo miltelius sumaišyti su miltais, kuriuos sumaišyti su medaus mase. „Miltų reikia dėti „iš akies“ pagal tirštumą, nes kiekis priklauso nuo pačių miltų. Pradžioje įdėti tiek kad tešla nebūtų tiršta, na, kaip tiršta grietinė, o paskui kai išbrinks dar pridėti kiek reikia kad kočiotųsi. Išminkyti. Kočioti, spausti formelėmis meduolius ir kepti vidutinio karštumo orkaitėje“, - sako dr. Rasa Bertašiūtė.
- Glajui kiaušinių baltymus išsukti su 0,5 kg cukraus pudros, įdėti truputį citrinos ir spalvą suteikiančios sudėtinės dalies. Jei glajus gaunamas per skystas, dėti daugiau cukraus pudros.
Kiti Receptai ir Patarimai
Šiuos meduolius iš visų kitų išskiria jų pažadas būti minkštais. Todėl receptas puikiai tiks tiems, kas jau išbandė begalę šventinių meduolių variantų, bet vis negali pasiekti tobulo jų minkštumo. Šie gražuoliai savo skoniu primena medaus tortą. Tai tradiciniai Lenkijos miesto Torūnės meduoliai, apie kurių atsiradimą sklando legendos... Likote suintriguoti? Turime gerą žinią: mūsų laikais šių meduolių receptas yra žinomas ne tik Katarzynai.
Tai vokiški tradiciniai meduoliai, įprastai kepami su džiovintais vaisiais. Šie skanumynai pasižymi savo minkštumu ir nepakartojamu aromatu. Norite, kad namai kvepėtų vokiškomis Kalėdomis? Šie įdegę gražuoliai tikrai pelnys simpatijas tų, kurie dievina šokoladą. Priešingai nei įprasti meduoliai, jie yra kietesnės konsistencijos, tačiau nepaprastai traškūs. Norite minkštesnių šokoladinių meduolių? Tiesiog sudėkite juos į dėžutę, o kartu pridėkite ir nulupto obuolio gabaliuką. Dėžutę uždenkite, o obuoliuką kas kelias dienas keiskite nauju. Pamatysite - sausainukai suminkštės. Šie sausainukai nėra tradiciniai šventiniai meduoliai, bet Kalėdoms jie tinka nuostabiai. Ploni it popierius ir supertraškūs... Kupini žiemos prieskonių aromato ir skonio. Švediški imbieriniai sausainiai „Pepparkakor“ - lengvumo džiaugsmas visos šeimos Kalėdoms!
Na, kokie gi kalėdiniai sausainiai be specialaus papuošimo? Juk kur kas smagiau, kai šventiniai gardėsiai spalvingi, linksmi arba... balti, kaip snaigės... Glajus yra linkęs greitai džiūti. Todėl negaminkite jo daugiau, nei reikės tam kartui. Glajus per skystas?
Meduoliai iš Tinklaraščio Kolekcijos
Saldumas nepatiko, bet tie kalėdiniai prieskoniai ir meduolių plonumas tiesiog sužavėjo. Tuomet ir pradėjau ieškoti geriausios receptūros, mažesnio saldiklių kiekio, įvairesnių puošybos elementų ir kasmet kepti vis skanesnius meduolius.
Receptas:
- 400 g miltų
- 150 g medaus
- 100 g sviesto
- 100 g rudo nerafinuoto cukraus (galima naudoti ir baltąjį, bet rudasis meduoliams suteikia gero poskonio)
- 1 kiaušinio
- 1 šaukšto kalėdinių prieskonių mišinio (cinamonas, imbieras, gvazdikėliai)
- žiupsnelio druskos
Kaip gaminti:
Ilgiausias yra kepimo laikas, bet tik dėl to, kad nenaudoju kepimo popieriaus, skardą iškloju silikoniniu kilimėliu, kurį prieš kepant naują partiją reikia atvėsinti.Tešlai pirmiausiai prikaistuvyje ištirpinu sviestą, sukrečiu medų, beriu druską ir cukrų, maišydama kaitinu, kol masė užverda, tuomet išjungiu kaitrą, maišau, kol visiškai ištirpsta cukrus ir palieku atvėsti.Miltus persijoju į gilesnį dubenį, įmušu kiaušinį, beriu prieskonius ir supilu atvėsusią ir sutirštėjusią medaus ir sviesto masę. Maišau didesniu šaukštu ir, kai produktai susijungia, imuosi minkymo. Minkau visai neilgai, tik kol gaunu malonią prie rankų nelimpančią masę.Dubenį pridengiu medvilniniu rankšluosčiu ir dedu į šaldytuvą, lukteliu bent valandą. Per tą laiką pasiruošiu sausainių formeles, silikoninius kilimėlius ir pasigaminu glajų.
Glajui reikia:
- 1 kiaušinio baltymo
- miltelinio cukraus (niekada nežinia kiek jo reikės, geriausia turėti bent 100 g)
- 0,5 šaukšto apelsinų (jei mėgstate saldžiau ir spalvingiau) arba citrinų sulčių
Baltymą plaku nedaug, tik kol pasirodo putos, supilu sultis ir tuomet po truputį beriu miltelinį cukrų, maišau, kol gaunasi pakankamai tirštas glajus. Atvėsusią tešlą labai plonai iškočioju ir formelėmis pjaustau sausainius, juos dedu į skardą. Kažkur skaičiau, kad žmonės, kurie iš anksto pradeda ruoštis Kalėdoms, jų laukti, puošti namus, yra laimingesni. Dar prie pilnos Kalėdų laukimo laimės pridėčiau kalėdinius kvapus, kurie man pirmiausia asocijuojasi su cinamonu, kardamonu, imbieru, gvazdikėliais, ir atkeliauja jie dažniausiai iš orkaitės!
Nė neabejoju, kad tikri Kalėdų gerbėjai kvapių kalėdinių sausainių išsikepa ne skardą ir ne dvi. Tad jei šiais metais norisi įdomesnio recepto - išbandykite šiuos drėgnus, sodraus skonio pasipūtusius meduolius. Juolab kad ir ingredientai, ir gamyba - reikalas nesudėtingas, o meduolių prieskoniai „Santa Maria“ dar labiau palengvina darbą, nes viskas, ko reikia, laukia vienoje pakuotėje. Šį prieskonių mišinį sukūrė švedai, o skandinavai juk tikri imbierinių kepinių žinovai. Svarbiausia - nepadauginkite ir pritaikykite pagal savo skonį, nes kokybiški prieskoniai „Santa Maria“ pasižymi ryškesniu aromatu ir skoniu. Aš šių prieskonių beriu ir į obuolių ar morkų pyragus, nesaugau iki kitų Kalėdų.
Gaminimo Eiga:
- Prikaistuvyje ant nedidelės ugnies ištirpinkite sviestą. Sudėkite medų ir išsukite iki vientisumo.
- Įmuškite kiaušinį ir gerai išmaišykite.
- Kitame inde sumaišykite visus sausus ingredientus: miltus, kakavą, migdolų miltus, kepimo miltelius, kepimo sodą ir visus prieskonius.
- Berkite sausus ingredientus į medaus mišinį ir maišykite iki vientisumo. Tešla turi būti ne sausa ir kieta, bet pakankamai minkšta ir lipni.
- Uždenkite indą maistine plėvele ir palikite tešlą šaldytuve mažiausiai 4 valandoms, geriausia - per naktį. Taip tešla išbrinks ir sukietės - bus galima formuoti meduoliukus.
- Išklokite kepimo skardą kepimo popieriumi ir įjunkite orkaitę kaisti iki 180 °C temperatūros.
- Imkite tešlą iš šaldytuvo ir drėgnomis rankomis formuokite vienodo dydžio (3-4 cm skersmens) rutuliukus. Nesijaudinkite, jei tešla šiek tiek limpa prie delnų, taip ir turi būti. Išdėliokite rutuliukus skardoje palikdami kiekvienam pakankamai vietos - kepdami jie šiek tiek išsileis.
- Kepkite meduolius 12-15 minučių, kol išsikels ir truputį paruduos. Ištraukę iš orkaitės, perkelkite meduolius ant grotelių ir palikite vėsti.
- Inde virš šilto vandens vonelės neskubėdami ištirpinkite šokoladą. Pilnai atvėsusius meduolius dažykite į karštą šokoladą ir dėkite atgal ant grotelių.
Suskaičiavau, kad kepu juos jau aštuonerius metus iš eilės. Tai kaip tuomet kitaip galėčiau vadinti? Turime tradiciją pirmąją meduolių partiją iškepti dar gerokai prieš šventes, pavyzdžiui, lapkričio viduryje; pavyzdžiui, praėjusį savaitgalį. Visi namai būna apversti aukštyn kojom (pabarstukai turi savybę „pabėgti“ visur, kur jiems patinka, o glajų randu net plaukuose), bet kaip kvepia Kalėdom! Tuos pirmuosius meduolius dažniausiai suvalgom tiesiog šiaip - su arbata ar kava, ar su šokoladu kvepiančia kakava. Todėl likus mėnesiui ar trims savaitėms iki švenčių, aš kepu juos vėl, ir šįkart paslepiu kur nors iki Kalėdų ryto. Sudedu juos į švarią kartoninę dėželę, šalia padedu ir porą obuolių iš sodo, sandariai uždengiu; obuoliai per tą laiką pamažu vysta ir džiūsta, išskirdami drėgmę, kurią su malonumu sugeria meduoliai.
Myliu pasiruošimą Kalėdoms, o meduolių kepimą - ne mažiau. Myliu ir meduolių dekoravimą, bet čia jau truputį kita kalba. Jei minkydama tešlą jaučiuosi stipri ir žinau, kad viskas bus gerai (skanu!), tai dekoruodama meduolius dažniausiai pasijaučiu ne tokia ir gabi; tai viena tų sričių, kai savo įgimtą perfekcionizmą užleidžiu kažkam kitam, o pati, nesiekdama rezultato, mėgaujuosi procesu. Šiemet saldžias meduolines pasakas, kaip ir beveik kasmet, kūriau su Dr. Oetker Lietuva pabarstukais.
Tuo tarpu, kai visur, kur tik pažvelgi, tiek daug spalvų ir ryškių blizgučių, man pasirodė labai žavu meduolius puošti mažiau spalvotai, bet labai elegantiškai - auksine ir sidabrine spalvomis . Tiesa, žodis „elegantiškai“ čia gal ir nelabai tinka, - aš ir vėl gavau progą įsitikinti, kad kepti man sekasi bent šimtąkart geriau nei puošti. Bet gal nėra taip blogai, ką? O kad jau užsiminiau apie valgomas kalėdines dovanas, turiu įspėti - gali būti, kad tinklaraštyje artimiausiu metu rasite ne vieną jų idėją. Mat visus kitus reikalus iš mano galvos pamažu išstumia vienintelis žodis - KALĖDOS.
Jos ateis greičiau nei dabar galvojame, o paskutinę minutę net nuostabiausi dalykai praranda savo smagumą, todėl ruoštis anksčiau yra tiesiog geriau, ramiau ir laimės daugiau. Ir tada, tą stebuklingą Kalėdų rytą, belieka vienintelis darbas - džiaugtis. Man prireikė eilės metų, kad tą išmokčiau, ką jau čia… man rodos, vis dar to mokausi. Bet juk laimė ir niekur neskubanti meilė, kuria apgaubiame savo artimuosius, yra pati geriausia dovana, kurią galime įteikti ar gauti patys.
Drėgnų ir Sodrių Meduolių Receptas
Paruošimo laikas: 3 val. (įskaitant 2 val. šaldymo)
Ingredientai:
- ¼ stiklinės sviesto
- ¼ stiklinės medaus
- ¼ stiklinės cukraus
- 1 kiaušinis
- ½ arb. š. cinamono
- ½ arb. š. imbiero
- ½ arb. š. gvazdikėlių
- ¼ arb. š. kardamono
- ¼ arb. š. muskato riešuto
- 2 valg. š. kakavos
- ¾ stiklinės miltų
- Dr. Oetker kepimo miltelių
- Dr. Oetker kepimo sodos
Gaminimo Eiga:
- Nedideliame puode ištirpinkite medų, sviestą ir cukrų nuolat maišant. Leiskite masei užvirti ir kaitinkite, kol visi cukraus kristalai visiškai ištirps. Nukelkite nuo ugnies ir vėsinkite mažiausiai pusę valandos.
- Dideliame dubenyje išsijokite miltus su kepimo milteliais, prieskoniais ir druska. Miltų viduryje suformuokite nedidelę duobelę, į ją įmuškite kiaušinį, supilkite paruoštą sirupą ir suminkykite tešlą. Jei tešla pernelyg lipni, pridėkite šiek tiek daugiau miltų, kad būtų įmanoma išminkyti ir suformuoti rutulį.
- Įkaitinkite orkaitę iki 175 °C temperatūros. Tešlą padalinkite į mažesnes dalis ir kiekvieną iškočiokite (kuo ploniau - tuo geriau) ant miltais pabarstyto paviršiaus.
- Kepimo skardas išklokite kepimo popieriumi. Meduolius perkelkite ant šių kepimo popieriaus lakštų ir kepkite orkaitėje apie 8 - 10 minučių arba kol gražiai parus.
- Cukraus glajui dubenyje šakute išplakite kiaušinio baltymą iki lengvų putų. Pamažu berkite miltelinį cukrų, ir toliau plakdami, kol gausite tirštą glotnų glajų. Įmaišykite citrinų sultis ir, jei glajus atrodo per skystas, įberkite dar šiek tiek miltelinio cukraus. Glajus turi būti glotnus ir lygus, tirštas, bet ne per daug - kad vis dar galėtumėte juo piešti ant meduolių.
Svarbūs Patarimai Kepant Meduolius
Šiuos meduolius verta kepti kiek storesnius ir svarbu neperkepti. Tuomet jų išorė bus traški, o vidus kiek minkštas. Šie meduoliai gerai išlaiko formą, yra tvirti, tad tinkami puošti eglutę ar vainiką, o jų rinkinys gali tapti gera dovana. Šie meduoliai patiks mėgstantiems minkštesnius kepinius. Tokių meduolių receptas atkeliavo iš Vokietijos, kur jie pagražinami riešutais, šokolado glajumi. Šie meduoliai nebus tinkami kabinti ant eglutės, o ir jų galiojimo laikas kiek trumpesnis nei įprastų kietesnių kepinių.
Tešlos Paruošimas
Į didelį dubenį sudėkite cukrų, medų, pieną, gabaliukais pjaustytą sviestą ir iki vientisos masės tirpinkite ant karštų garų. Gautą masę šiek tiek pravėsinkite ir įplakite kiaušinius. Miltus sumaišykite su druska, kakavos ir kepimo milteliais. Sviestą išsukite su cukrumi, vanile, citrinos žievele, likusiais prieskoniais ir medumi. Po vieną įplakite kiaušinius.
Pagrindo Formavimas
Meduolius arba mėgstamus sausainius sulaužykite nedideliais gabalėliais. Tirštą graikišką jogurtą (arba tirštą grietinę) sumaišykite su milteliniu cukrumi ir citrinos sultimis. Meduolius sutrinkite blenderiu iki miltinės masės ir sumaišykite su rududu. Kai viskas gerai sukibę ir susimaišę, dėkite į tortinę nuimamu dugnu (recepto autorė naudojo 18cm skersmens) ir suformuokite pagrindą. Orkaitę įkaitinkite iki 180 ˚C temperatūros.
Karamelės Ruošimas
Į nedidelį prikaistuvį sudėkite medų, sviestą ir rudąjį cukrų. Maišydamos kaitinkite ant vidutinio dydžio ugnies, kol masė užvirs ir visi cukraus kristalai ištirps. Į dubenį įmuškite kiaušinius, supilkite cukrų, tirpintą sviestą ir medų, viską gerai išmaišykite. Prikaistuvyje sumaišykite plakamąją grietinėlę, sviestą, cukraus miltelius, šviesųjį sirupą ir prieskonius. Užvirinkite. Susmulkinkite šokoladą ir sudėkite į grietinėlės mišinį. Maišykite, kol šokoladas ištirps. Įmuškite kiaušinius į dubenį, supilkite cukrų, medų, tirpintą margariną ir viską sumaišykite. Dubenį dėkite ant puodo su verdančiu vandeniu ir maišykite. Medų, sviestą ir miltelinį cukrų ištirpinkite garų vonelėje. Atvėsinkite ir sumaišykite su išplaktais kiaušiniais, suberkite sodą ir persijotus sausus produktus.
