Lietuviai garsėja kaip savigyda užsiimanti tauta. Todėl nieko keista, kad grybeliui gydyti pasitelkiamos įvairios liaudiškos priemonės. Grybelį efektyviai galima išsigydyti namuose randamomis priemonėmis, pavyzdžiui, actu. Specialistams tenka išgirsti, kad vaistų sudėtyje vis tiek yra acto esencijos, todėl actas - tokia pat veiksminga gydymo priemonė.
Viena vertus, tiesios tokiame teiginyje yra, tačiau žmonės nepaskaičiuoja, kad paprastu actu gydomas grybelis bujos kur kas ilgiau, mat jame nėra specialių pernešančių medžiagų, kokių yra specialiuose vaistuose. Ilgiau bujojantis grybelis - didesnė komplikacijų tikimybė. O štai įsisenėjusį nagų grybelį papildomai gydyti reikia geriamais vaistais, o kartais ir lazerio procedūromis.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip ežiuolės arbata gali padėti kovojant su nagų grybeliu, taip pat apžvelgsime kitas naudingas šio augalo savybes ir vartojimo būdus.
Kas yra ežiuolė?
Jei reikėtų įvardyti vieną augalą, kuris vertinamas nuo šaknų iki žiedlapių - tai būtų rausvažiedė ežiuolė. Stiprinantis poveikis, ryškūs žiedai, tvirtas vardas tiek liaudies medicinoje, tiek šiuolaikiniuose tyrimuose. Šis augalas - tarsi gamtos vaistinėlė. Naudojami ne tik žiedai ar šaknys, bet ir lapai, net stiebai. Arbatos, tinktūros, sirupai ar net šviežios ištraukos - kiekviena dalis turi ką pasiūlyti. Rausvažiedės ežiuolės šaknis dažniausiai naudojama stipresnėms tinktūroms ar sirupams.
Ji turi ryškų, kartų skonį ir veikia kaip natūralus imuniteto aktyvatorius. Lapai ir stiebai dažnai naudojami arbatai ar garinimui. Jie švelnesnio poveikio nei šaknis, tačiau taip pat turi priešuždegiminių ir antiseptinių savybių. Rausvi žiedai turi šiek tiek mažiau veikliųjų medžiagų nei šaknys, tačiau jų poveikis labiau tonizuojantis ir raminantis.
Ežiuolė (Echinacea) yra daugiametis, maždaug 20 cm aukščio žolinis augalas, priklausantis astrinių (Asteraceae) šeimai. Lietuvoje auginamos dvi ežiuolių rūšys: siauralapė (Echinacea angustifolia) ir rausvažiedė (Echinacea purpurea). Vaistažolių papilduose ir arbatoms naudojama rausvažiedė ežiuolė. Tiek antžeminės augalo dalys, tiek šaknys naudojamos tablečių, tinktūrų, ekstraktų ir arbatų gamyboje.
Ežiuolės arbatos nauda
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad ežiuolė yra labai efektyvi priemonė nuo peršalimo ligų. Be to, ežiuolės arbata gerina kraujo kokybę, praturtina organizmą naudingais mikroelementais. Ją rekomenduoja ir kosmetologai, kurie teigia, kad ežiuolė stiprina plaukus ir nagų plokšteles.
Ežiuolė - stiprus imunitetą skatinantis augalas. Ežiuolės antžeminių dalių sudėtyje yra: eterinių aliejų, flavonoidų, polisacharidų, oksicinaminių rūgščių, saponinų, taninų, organinių rūgščių, fitosterolių, dervų, echinacino, echinakozido ir poliaminų.
- Imuniteto stiprinimas: Imuninę sistemą stiprina ežiuolės arbata. Ežiuolės šaknų arbatą gerkite bent tris kartus per dieną (2 arbatiniai šaukšteliai susmulkintų ežiuolės šaknų įžeriami į pusę litro verdančio vandens ir lėtai pavirinama ant silpnos ugnies 10 minučių). Tinka ir ežiuolės kapsulės (geriama tiek, kiek nurodyta informaciniame lapelyje).
- Kova su infekcijomis: Natūralūs antibiotikai gali būti itin veiksmingi pradinėse peršalimo, gerklės skausmo ar šlapimo takų infekcijų stadijose, kai imuninė sistema dar pajėgi kovoti pati.
Kaip pasigaminti ežiuolės arbatą?
Vienas iš paprasčiausių būdų įtraukti ežiuolę į kasdienybę - gerti arbatą. Tam galima naudoti tiek džiovintus lapus, žiedus, tiek smulkintas šaknis. Užplikykite šaukštelį mišinio karštu (bet ne verdančiu) vandeniu ir palikite 10-15 minučių.
Arbatos GAMYBOS PROCESAS: Mūsų paprastas gamybos procesas garantuoja aukštą produkto kokybę ir maksimalią naudą. Arbatžoles natūraliai užauginame savo ūkyje, rankomis surenkame ir atrenkame, džioviname žemoje temperatūroje išlaikant kone visus vitaminus ir mineralus.
Kaip vartoti ežiuolę?
Tiems, kam reikia greitesnio ir stipresnio poveikio - ypač pajutus pirmuosius peršalimo simptomus - tinka ežiuolės tinktūra. Ji gaminama užpilant susmulkintą šaknį spiritu (paprastai santykiu 1:5) ir palaikant 2-3 savaites tamsioje vietoje.
Norint dar daugiau naudos, galima ruošti vadinamąjį „eliksyrą“ - tai ežiuolės, medaus, imbiero ir citrinos derinys. Šaknys arba lapai užpilami karštu vandeniu, nukošiama ir atvėsus sumaišoma su medumi bei šlakeliu šviežiai spaustų sulčių.
Svarbu žinoti
Nors visos rausvažiedės ežiuolės vartojimas atrodo kaip puiki imuniteto palaikymo priemonė, svarbu nepersistengti. Ežiuolė stimuliuoja imuninę sistemą, tad vartojant ją per ilgai ar per dažnai, organizmas gali išbalansuoti savo natūralų ritmą.
Žmonėms, turintiems autoimuninių ligų (pvz., išsėtinė sklerozė, vilkligė, reumatoidinis artritas), ežiuolės poveikis gali būti netinkamas - ji gali dar labiau skatinti jau per aktyvią imuninę sistemą. Jei vartojate vaistus nuo lėtinių ligų - ypač imunitetą slopinančius arba hormoninius preparatus - būtina pasitarti su gydytoju.
Ežiuolės arbatos nepatartina gerti nėščiosioms ir maitinančioms krūtimi. Kūdikiams taip pat nerekomenduojama duoti jokių arbatų ir preparatų, kurių sudėtyje yra ežiuolės. Šių vaistažolių arbatą gali vartoti 2 metų ir vyresni vaikai, tačiau taip pat labai saikingai. Jiems didžiausia paros dozė yra 1 puodelis silpno gėrimo.
Svarbu suvokti, kad natūralūs antibiotikai nėra „silpnesnis variantas“, o tiesiog kitoks - jie reikalauja šiek tiek daugiau laiko, kantrybės ir pastovumo. Natūralūs antibiotikai ne tik padeda įveikti infekcijas, bet ir stiprina organizmą, todėl jų vartojimas gali tapti puikia prevencijos dalimi.
Pasitarkite su gydytoju. Natūralūs sprendimai tampa vis svarbesne sveikatos dalimi - jie ne tik veikia, bet ir moko mus gyventi harmoningiau su gamta. Natūralūs antibiotikai - tai tarsi tiltas tarp senųjų žinių ir šiuolaikinio požiūrio į sveikatą. Geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai šios priemonės vartojamos sąmoningai - stebint savo organizmo reakciją ir neperžengiant ribų.