Liaudies medicinoje pelynas, arba kitaip žinomas kaip metėlis ar kartusis kietis, yra viena vertingiausių žolelių. Tačiau ar teko girdėti apie pelyno naudą mūsų organizmui? Apie pelyno naudą organizmui žmonės žino jau nuo seniausių laikų. Yra šaltinių teigiančių, kad pelynas jau buvo naudojamas net senovės Egipte.

Pelyno galia jau seniai žinoma dėl savo unikalių gydomųjų savybių. Šis augalas, dar vadinamas Artemisia absinthium, naudojamas tiek tradicinėje, tiek šiuolaikinėje medicinoje. Pelyno galia pasižymi unikaliomis gydomosiomis savybėmis, kurios gali būti naudingos įvairioms organizmo funkcijoms. Pelynas garsėja savo kartumu ir galingu poveikiu sveikatai.

Kas yra pelynas?

Pelynas (lot. Artemisia absinthium) - daugiametis žolinis augalas. Pelynas yra daugiametis žolinis augalas, kuris yra žinomas dėl puikių vaistinių savybių. Pelynas užauga 60-100 cm aukščio. Pelyno lapeliai yra pailgi, plunksniškai suskaldyti, iš viršaus pilkšvai žalios, o iš apačios pilkšvos spalvos. Pelyno žiedai renkami jiems pradėjus žydėti.

Visą galybę pavadinimų turintis kartusis kietis (pelynas, pelūnas, metėlis, kartėlis ir pan.), auga ne tik išmintingų močiučių darželiuose, bet ir griuvėsiuose, dykvietėse, šiukšlynuose, pakelėse. Kodėl? Nes jo yra daugybė rūšių (Artemisia genčiai priklauso virš 400 augalų rūšių), taip pat nėra reiklus nei priežiūrai, nei dirvožemiui. Pelynas dauginasi lengvai sėklomis, todėl dažnai pasisėja pats. Be to šią vaistažolę gali ir Tu užsiauginti namuose.

Būtent ši žydinti augalo viršūnė iki 25 cm ilgio, kartu su lapais bei nesumedėjusiu kotu ir yra vaistinė žaliava. Tik tinkamai paruošta žaliava, pasižyminti stipriu kvapu bei karčiu skoniu, bus veiksminga, kitu atveju - pelyno nauda organizmui bus mažai veiksminga.

Pelynas yra neišrankus dirvai, dėl to dažniausiai auga dykvietėse, šiukšlynuose ar skurdžioje žemėje.

Pelyno cheminė sudėtis

Žaliavoje gali būti iš viso apie 0,5-2 % eterinio aliejaus, kurio sudėtyje yra karčiųjų glikozidų (absintino, anabsintino ir artabsino), pineno, kadineno, felandreno, chamazuleno. Įdomu tai, kad aliejaus sudėtyje yra tujono ir tujolio, kurie yra priskiriami prie nuodingų medžiagų, todėl pelyno arbatos ir kitų preparatų rekomenduojama neperdozuoti.

Žaliavoje dar yra gausu ir kitų medžiagų: organinių rūgščių (gintaro ir obuolių), flavonoidų, vitaminų C, B6, K, beta karoteno, iki 8 % raugų, mineralinių medžiagų (kalio, kalcio), fitoncidų ir kt.

Pelynas pasižymi turtinga chemine sudėtimi, kuri lemia jo gydomąsias savybes:

• Kartumynas (absintinas) - stimuliuoja virškinimo sistemą, valo organizmą nuo parazitų, gerina apetitą, naikina bakterijas, saugo nuo uždegimų, skaistina odą, gerina protinę veiklą ir padeda atsikratyti nereikalingais kilogramais.
• Flavonoidai - pasižymi priešuždegiminėmis ir priešalerginėmis savybėmis, skatina kolageno sintezę, stiprina kraujagyslių sieneles ir jungiamuosius audinius.
• Artemizininas - padeda kovoti prieš parazitus, skatina parazitų šalinimą iš organizmo, mažina riziką susirgti krūties vėžiu.
• Gintaro rūgštys - atitolina organizmo senėjimą, skatina ląstelių atsinaujinimą, atstato odos stangrumą, drėgmės balansą bei išlygina raukšles.
• Obuolių rūgštys - gerina kraujotaką, apsaugo raudonuosius kraujo kūnelius nuo kenksmingų cheminių medžiagų poveikio, palaiko žarnyno rūgšties ir bazės pusiausvyrą, pagerina virškinimą, subalansuoja medžiagų apykaitą bei pasižymi priešuždegiminiu poveikiu.
• Karotinoidai - saugo ląsteles nuo žalingų laisvųjų radikalų poveikio, palaiko sveiką imuninę sistemą, mažina riziką susirgti tam tikromis vėžio rūšimis, širdies ir kraujagyslių ligomis bei gerina atmintį.
• Kapilinas - pasižymi baktericidinėmis savybėmis, kovoja su grybeliu, veikia kaip natūralus antibiotikas, turi skausmą mažinančių savybių, sumažina kraujo krešulių susidarymo tikimybę bei pagerina vitaminų A, B ir C įsisavinimą.
• Chamazulenogenas - padeda slopinti organizme uždegimus.
• Kalis - užtikrina skysčių pusiausvyros palaikymą organizme ir raumenų veiklą, palaiko sklandų nervų sistemos ir širdies darbą.
• Kalcis - gerina kaulų ir dantų būklę, širdies veiklą bei kraujo krešumą.
• Vitaminas C - padeda geriau pasisavinti geležį, kuri stiprina organizmo atsparumą infekcijoms, dalyvauja kolageno gamyboje.
• Vitaminas B6 - dalyvauja baltymų ir aminorūgščių, riebalų apykaitoje, reikalingas hormonų, raudonųjų kraujo kūnelių gamyboje, stiprina imuninę sistemą, užtikrina nervų sistemos funkcionalumą, palaiko hormonų balansą moters organizme.
• Vitaminas K - palaiko normalų kraujo krešėjimą bei skatina žaizdų gijimą, didina atsparumą infekcijoms.

Pagrindinės pelyno savybės ir nauda

• Pelynas ypač naudingas, kai organizmas jaučia stresą ar susilpnėjusį atsparumą infekcijoms.
• Be to, šis augalas nuo seno žinomas kaip natūrali priemonė parazitams šalinti. Jo kartus skonis rodo veikliųjų medžiagų koncentraciją, kurios naikina parazitus ir valo žarnyną.
• Pelyno arbata yra natūralus vaistažolių gėrimas, kuris nuo senų laikų naudojamas įvairiems sveikatos negalavimams gydyti. Jis dažnai naudojamas virškinimui gerinti, kepenų veiklai palaikyti ir organizmui valyti nuo parazitų.

Kada ir kaip rinkti pelyną?

Pelynai renkami žydint ar prieš žydėjimą, dažniausiai - rugpjūtį. Kerpamos apie 30 cm šakelės, jos paskleidžiamos gerai ventiliuojamoje tamsioje vietoje. Išdžiūvę pelynai bus tuomet, kai lengvai lūš kotelis, trupės lapeliai. Juos smulkinti užpilui ar milteliams geriausia prieš pat vartojimą. Žinoma, kol turime šviežio pelyno, vartojame jį, o kai atsargos baigiasi - renkamės džiovintą.

Pelyno panaudojimas

Pelynas gali būti naudojamas įvairiomis formomis: kaip eterinis aliejus, tabletės, ekstraktas ar tiesiog džiovintas. Pelynas vartojamas arbatoje, ekstraktuose, tepaluose, papilduose ar tiesiog kaip prieskonis.

Pelyno arbata

Pelyno arbatos galima profilaktiškai išpurkšti augintiniams kailius. Taip pat pelyno galima profilaktiškai pabarstyti ir augintiniams ant ėdalo.

Pelyno arbatai paruošti reikia 0,5-1 arbatinio šaukštelio džiovinto pelyno miltelių. Pelyno miltelius užpilk verdančiu vandeniu ir palik 10-15 minučių atvėsti. Pelyno arbatą gali gerti tiek karštą, tiek šaltą. Geriausia arbatą gerti likus 1 valandai iki valgio arba 1-2 valandos po valgio.

Pelyno arbata su medumi

Kitas pelyno vartojimo būdas yra su medumi. Šaukštelį džiovinto pelyno miltelių sumaišyk su medumi.

Pelyno eterinis aliejus

Pelyno eterinis aliejus aromaterapijoje padeda sumažinti stresą ir gerina miego kokybę.

Pelyno naudojimas sode

Jei augalus užpuolė amarai - apšlakstykite juos pelyno arbata. Taip pat pelynas darže yra puiki priemonė nuo piktžolių.

Kaip teisingai vartoti pelyno arbatą?

Pelyno arbata yra stipri vaistažolė, todėl ją reikia vartoti atsakingai. Pelyno arbatos nerekomenduojama vartoti kasdien ilgą laiką.

Ji dažniausiai geriama trumpais kursais:

• Profilaktikai - 1-2 kartus per savaitę.
• Virškinimo gerinimui - 2-3 kartus per savaitę ne ilgiau kaip 2 savaites.
• Parazitų valymui - 7-10 dienų kursas, po kurio daroma bent 2-3 savaičių pertrauka.

Kadangi pelynas yra stiprus augalas, jo nerekomenduojama gerti ilgiau nei 2 savaites iš eilės. Po to būtina padaryti bent mėnesio pertrauką. Kasdienis vartojimas nerekomenduojamas, nes gali neigiamai paveikti kepenis ir sukelti šalutinį poveikį. Geriausia laikytis periodinio vartojimo principo.

Jei siekiate pagerinti virškinimą, geriausia gerti 15-30 minučių prieš valgį. Jei naudojate kaip raminančią arbatą, galima gerti po valgio ar prieš miegą.

Alternatyvūs pelyno vartojimo būdai

Nors pelyno arbata yra vienas populiariausių būdų vartoti šį augalą, yra ir kitų alternatyvų. Priklausomai nuo sveikatos būklės ir asmeninių poreikių, pelynas gali būti naudojamas įvairiomis formomis, kurios gali turėti stipresnį arba švelnesnį poveikį nei arbata.

• Tinktūros - alkoholiu užpiltos pelyno ištraukos, kurios pasižymi stipresniu poveikiu.
• Pelyno kapsulės ar milteliai - naudojamos kaip papildas organizmo detoksikacijai ir virškinimo gerinimui.
• Eterinis aliejus - naudojamas aromaterapijoje ar išoriniam naudojimui.

Pelyno arbatos šalutinis poveikis ir atsargumo priemonės

Nors pelyno arbata turi daug naudingų savybių, neteisingas jos vartojimas gali sukelti nepageidaujamų poveikių. Kai kurie žmonės gali būti jautresni šios vaistažolės sudėtyje esantiems junginiams, todėl svarbu žinoti, kada jos reikėtų vengti ir kokios yra galimos rizikos.

Pelyno arbatos reikėtų vengti šiais atvejais:

• Nėštumo ir žindymo laikotarpiu - pelynas gali skatinti gimdos susitraukimus ir būti pavojingas nėščiosioms.
• Alergijos atveju - žmonės, alergiški astrinių šeimos augalams (ramunėlėms, medetkoms, kiaulpienėms), gali patirti alergines reakcijas.
• Esant skrandžio opoms ar gastritui - pelyno arbata didina skrandžio rūgštingumą, todėl gali pabloginti būklę.
• Jei sergama kepenų ar inkstų ligomis - pelyno veikliosios medžiagos gali per daug apkrauti kepenis ir inkstus.

Nors pelyno arbata paprastai vartojama saugiai, per didelės dozės gali sukelti šiuos simptomus:

• Pykinimą ir vėmimą - per didelis pelyno kiekis gali sukelti virškinimo sutrikimus.
• Galvos svaigimą ir nuovargį - kai kurie žmonės gali jausti mieguistumą ar energijos trūkumą.
• Raumenų spazmus - per didelis kiekis gali turėti neurotokinį poveikį ir sukelti spazmus.
• Kepenų pažeidimus - ilgas vartojimas be pertraukų gali neigiamai veikti kepenų veiklą.

Pelynas turi stiprių cheminių junginių, tokių kaip tujonas, kuris dideliais kiekiais gali būti toksiškas. Ilgalaikis ir nekontroliuojamas vartojimas gali sukelti nervų sistemos sudirgimą, todėl svarbu laikytis rekomenduojamų dozių.

Pelyno galia pripažinta tiek tradicinėje, tiek šiuolaikinėje medicinoje. Moksliniai tyrimai patvirtina daugelį tradicinių pelyno naudojimo būdų. Be to, pelyno ekstraktai įtraukti į daugelį augalinių preparatų, skirtų virškinimo sistemai ir imunitetui stiprinti. Šio augalo gebėjimas derinti senas tradicijas su šiuolaikiniais poreikiais daro jį išskirtiniu gamtos lobiu.

---