Priklausomybės sindromo gydymo principai šiuo metu tapatinami su kitų lėtinių ligų, tokių kaip hipertenzija, bronchinė astma, cukrinis diabetas, gydymu.
Kaip visoms lėtinėms ligoms, taip ir priklausomybėms būdingi atkryčiai. Jie gana dėsningi.
Pirmasis žingsnis - gydytojo psichiatro konsultacija, kurios metu įvertinama paciento būklė ir nustatoma diagnozė.
Kitas žingsnis prieš pradedant tikrąjį priklausomybės ligų gydymą - psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo nutraukimas.
Todėl ūmiems reiškiniams slopinti reikalingi medikamentai.
Abstinencijos gydymas dar kartais vadinamas detoksikacija.
Atsižvelgiant į abstinencijos simptomų ryškumą ir esamą aplinkinių paramą namie, abstinenciją galima gydyti ambulatoriškai (psichikos sveikatos centruose) arba stacionariniuose skyriuose (psichiatrijos ligoninėse, priklausomybės ligų centruose).
Paprastai abstinencijos gydymas užtrunka 5-20 dienų, todėl tai tinkamiausia proga su pacientu suderinti tolimesnio tęstinio gydymo planą.
Vien abstinencijos gydymas nėra veiksmingas.
Kaip ir esant kitoms lėtinėms ligoms (pvz., cukriniam diabetui, bronchinei astmai ar hipertenzijai), nėra „stebuklingo“ vaisto priklausomybėms išgydyti.
Šiais atvejais svarbu tartis su specialistais, kaip keisti elgesį, įpročius, aplinką siekiant susilaikyti nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, kokios imtis taktikos įvykus atkryčiui.
Tuo tikslu, net jei ir skiriami vaistai, reikalingas psichologinės ir/ar socialinės pagalbos planas, kurį pacientui su specialistais nuolat reikia peržiūrėti ir įvertinti jo vykdymo sėkmę.
Sėkmingo gydymo tikimybė didėja, jei pacientas pradeda geriau suvokti savo priklausomybės simptomus ir susirgimo eigos dėsningumus, jei jis dalyvauja grupiniuose psichiatro (psichologo, socialinio darbuotojo) susitikimuose, jei į gydymą įtraukiami šeimos nariai, jei pakankamai ilgai išlaikomas nuolatinis kontaktas su specialistais.
Minimali gydymo trukmė - ne mažiau kaip 3 mėnesiai, nes tokio laiko reikia, kad būtų pasiekti elgsenos pokyčiai.
Vieniems priklausomiems asmenims pavyksta išsiugdyti ir įtvirtinti naujus įpročius per keletą mėnesių ar metus, tačiau daugeliui reikalingas nuolatinis kontaktas su paramos šaltiniu, kartais visą gyvenimą.
Medicinos pagalbą šalyje teikia savivaldybių psichikos sveikatos centruose dirbantys gydytojai psichiatrai, psichologai, socialiniai darbuotojai, priklausomybės ligų centrų specialistai didžiuosiuose miestuose.
Atkryčių tikimybė mažėja įsitraukus į savipagalbos grupių veiklą (pvz., „anoniminių alkoholikų“, „anoniminių narkomanų“), kurios yra nemokamos, padeda išlaikyti elgesio pokyčius ir suteikia saugią aplinką.
Priklausomybės nuo alkoholio gydymas
Priklausomybė nuo alkoholio. Šiai priklausomybei gydyti gydytojas gali skirti naltreksono ar disulfiramo tabletes.
Disulfiramas įjautrina organizmą alkoholiui, todėl vartojant disulfiramą, kai išgeriama alkoholio, įvyksta organizmo reakcija: parausta veidas, mažėja kraujospūdis, pykina ir kt.
Disulfiramas tiesiogiai neveikia potraukio alkoholiui, tačiau jį nuolat vartojantiems sumažėja atkryčio tikimybė.
Naltreksonas padidina alkoholio vartojimo kontrolę asmenims, kurie vartoja alkoholinius gėrimus.
Levanda kaip psichoaktyvi medžiaga
Psichoaktyvus augalas - levanda auga Viduržemio jūros regiono vakarinės Europos dalies šalių kalnuotose vietovėse.
Kai pirmieji keliautojai ją parsivežė, levanda gana greitai paplito kitose pasaulio dalyse, o XVI a. Levanda naudojama daugiau kaip 2500 metų, seniau - daugiausiai medicinoje.
Biblinės nuorodos į levandas randamos Luko evangelijoje.
Senovės Egipte ją naudodavo mumifikacijai, o romėnai kvepindavo viešąsias pirtis.
Tų pačių prekeivių levandos pilulėmis - Dr.
Dar viename tyrime įkvėptas levandų aliejus labai sumažino kraujospūdį, širdies ritmą ir odos temperatūrą, o tai rodo, kad sumažėjo autonominis susijaudinimas.
Levanda - psichoaktyvi.
Kitos priklausomybės
Tabakas yra medžiaga, daranti daugiausia žalos sveikatai dėl plataus vartojimo paplitimo ir didžiulio vaidmens sukeliant plaučių, onkologines ligas ir kraujagyslių aterosklerozę.
Tabake esantis nikotinas - psichiką veikianti medžiaga.
Jo vartojimas sukelia stiprią priklausomybę.
Veiklioji medžiaga į organizmą patenka pro gleivinę, kvėpavimo takus ir greitai rezorbuojasi į kraują.
Iš pradžių nikotinas skatina centrinės nervų sistemos veiklą, vėliau ją slopina.
Nikotinas nuodingas, todėl juo galima apsinuodyti.
Nikotinas dirgina burnos, kvėpavimo takų gleivines, sutraukia kraujagysles, didina kraujospūdį, greitina pulsą.
Labai kenkia organizmui rūkant išsiskiriančios dervos.
Kenksmingas rūkymo poveikis daugeliui organizmo sistemų seniai įrodytas.
Daugybė žmonių miršta nuo ilgalaikio rūkymo, kuris sukelia išeminę širdies ligą, aterosklerozę, susiaurina širdies vainikines kraujagysles, pagreitina infarktą, keičia galūnių kraujagysles, skatina galūnių gangreną.
Pažeidžiami ir kvėpavimo organai.
Susergama bronchitu, plaučių emfizema, įsimeta kosulys.
Nuryti dūmai sukelia virškinimo sistemos uždegimų.
Rūkalių burnos gleivinė paraudusi, dantys pageltę.
Silpnėja odos elastingumas, ji raukšlėjasi.
Rūkymas sukelia įvairių organų, ypač burnos gleivinės, plaučių vėžį.
Tabako rūkymas sukelia psichinę ir fizinę priklausomybę.
Priklausomybės sindromas gana stiprus - dažnai žmogus, net ir jausdamas žalingą poveikį sveikatai bei rūkymo teikiamus nepatogumus, negali šio įpročio atsikratyti.
Nutraukus rūkymą, pasireiškia abstinencijos sindromas, jaučiamas psichinis ir fizinis diskomfortas, kuris gali trukti apie mėnesį ir ilgiau.
Nutraukus rūkymą gali tekti keisti dozę. Metusiems rūkyti cukrinio diabeto ligoniams gali reikėti mažesnės insulino dozės.
Gydytojas, pasitaręs su pacientu, gali skirti pakaitinę terapiją nikotino vaistiniais preparatais (pleistrais, kramtomąja guma, aerozoliu) arba potraukį mažinančias bupropiono tabletes.
Alkoholio vartojimas
Alkoholis - paplitusi svaigioji medžiaga.
Skirtinga jos koncentracija yra aluje, vyne ir stipriuosiuose (distiliuotuose) gėrimuose.
Alkoholio įsisavinimas prasideda burnoje, paskui vyksta skrandyje, žarnyne, jis prasiskverbia į visus organus ir ląsteles.
Alkoholio vartojimas labai keičia žmogaus elgesį: sumažėja elgesio kontrolė, sprendimai priimami neįvertinus galimų padarinių ir rizikos.
Išryškėja agresyvus kai kurių žmonių elgesys.
Net ir nedidelės alkoholio dozės sutrikdo koordinaciją, vairavimo įgūdžius.
Didesnių alkoholio dozių kenksmingumas kepenims, širdžiai, kasai, smegenims nuodugniai įrodytas moksliniais tyrimais.
Rizika pažeisti kepenis ir kitus vidaus organus didėja, jeigu vyrai išgeria daugiau kaip 14 „standartinių alkoholio vienetų“ per savaitę, o moterys dėl skirtingos kūno sandaros - 7.
Nelaimingų atsitikimų rizika labai padidėja, jeigu išgeriama vienu kartu daugiau nei 3-4 standartiniai alkoholio vienetai arba išgeriamas bet koks kiekis vairuojant, dirbant su mechanizmais.
Ilgalaikis ir gausus alkoholio vartojimas sukelia priklausomybę.
Ji gali pasireikšti ir kasdieniniu gausiu alkoholio vartojimu, trunkančiu kelis ar keliolika mėnesių, ir ribotą laiką (kelias dienas ar savaites) trunkančiais „užgėrimais“, kuriuos lydi „sausi“ laikotarpiai.
Priklausomybė nuo alkoholio gali progresuoti, sukelti ir pasunkinti depresiją, sąlygoti savižudybę arba mirtį dėl nelaimingo atsitikimo.
Dėl to, kad asmuo nesuvaldo alkoholio vartojimo, jį ilgainiui palieka artimieji, draugai, netenkama darbo, t. y. Išgėrus didesnį alkoholio kiekį galimos atminties spragos ir amnezijos, padidėja rizika patirti nelaimingą atsitikimą, pakliūti į smurtines situacijas.
Nuo didesnio kiekio galima mirtis dėl kvėpavimo centro slopinimo.
Priklausomybės nuo alkoholio požymiai dažniausiai yra būdingi.
Dažnai vartojantiems alkoholinius gėrimus padidėja tolerancija - asmuo gali išgerti daugiau alkoholinių gėrimų, nors išoriškai aplinkiniai gali nepastebėti elgesio pakitimų.
Abstinencijos sindromas pasireiškia nemiga, nerimu, depresija, prakaitavimu, pykinimu ir vėmimu, dažnu širdies plakimu, padidėjusiu kraujospūdžiu, rankų pirštų ir viso kūno drebuliu.
Opioidai
Opioidai yra natūralios kilmės (morfinas, kodeinas gaunami iš aguonų galvučių sulčių).
Sintetiniai opioidai gaminami vaistų pramonėje (įvairūs skausmą malšinantys vaistai).
Iš pusiau sintetinių, t. y. chemiškai apdorotų natūralių opioidų populiariausias yra heroinas.
Šis, jei yra gana grynas - vartojamas įkvepiant garus (pakaitinus žiupsnelį ant folijos).
Mažos koncentracijos heroinas ir aguonų nuoviras švirkščiami į veną.
Opioidai veikia galvos ir nugaros smegenis, o per nervų grandinėles - visą organizmą.
Jie malšina skausmą ir sukelia euforiją.
Lietuvoje opioidai dažniau švirkščiami.
Esant priklausomybei, heroinas švirkščiamas 2-3 kartus per dieną.
Dėl nesterilios švirkštimo įrangos (adatų, švirkštų, šaukštelių, vatos filtrų) naudojimo yra didelė rizika užsikrėsti ŽIV, hepatitu B ir C.
Kadangi opioidai slopina kvėpavimo centrą, perdozavimas ir mirtis nuo perdozavimo pasitaiko gana dažnai.
Perdozavus gali ištikti koma, susitraukti vyzdžiai (pasidaro taškelio formos), apsunkti kvėpavimas, oda tapti išblyškusi („pamėlusi“).
Priklausomybės nuo opioidų. Šios priklausomybės tęstiniam palaikomajam gydymui skiriami buprenorfino, buprenorfino/naloksono arba metadono opioidiniai vaistiniai preparatai.
Kadangi šie medikamentai priklauso narkotinių medžiagų grupei, jie skiriami medicinos specialistams prižiūrint ir esant griežtai kontrolei.
Atsižvelgiant į itin didelę atkryčių tikimybę, rekomenduojama minimali pakaitinės terapijos trukmė 12- 24 mėn., per kurią stabilizuojama paciento darbinė, šeiminė situacija ir sveikatos būklė.
Be šių medikamentų, gydytojas atkryčių prevencijai gali pasiūlyti skirti naltreksono tablečių, kurios blokuoja centrinės nervų sistemos opioidinius receptorius.
Rekomenduojama vaisto vartojimo trukmė 6-12 mėn.
Kanapės
Kanapės, arba marihuana, - labiausiai paplitusi uždrausta psichoaktyvioji medžiaga Lietuvoje ir Europoje.
Tai džiovintos viršutinės augalo dalys, primenančios sausą žolę (dažnai ir vadinamos „žole“).
Spalva gali būti nuo žalios, gelsvai žalios iki pilkai rausvos.
Marihuana rūkoma suktinėmis cigaretėmis.
Hašišas - kanapių derva, gaunama iš viršutinių augalo dalių: lapų ir žiedynų.
Ji supresuojama į gumulėlius, kurių spalva gali būti nuo šviesiai rudos iki juodos.
Gabalėliai primena gumą, odą ar kamštį.
Labai retai hašišas vartojamas milteliais.
50 proc. surūkyto preparato absorbuoja plaučiai.
Pro plaučių audinį jis greitai patenka į kraują, todėl išvengiama skaidymosi kepenyse.
Kanapės gerai tirpsta riebaluose ir greitai kraujo išnešiojamos į organus, turinčius riebalinio audinio: kepenis, smegenis, kiaušides, sėklides, antinksčius, riebalinį plaučių audinį.
Tetrahidrokanabinolis (THK) patenka į placentą, motinos pieną, paveikia kepenų fermentus.
Nuolat vartojantys kanapes asmenys užsisklendžia savyje ir būna mieguisti.
Ilgainiui silpsta dėmesys, atmintis, galimybė įsisąmoninti naują informaciją.
Nuolat vartojant pasitaiko ir psichikos sutrikimų.
Stipriau apsvaigusiems asmenims didelės dozės gali sukelti galvos svaigimą, silpnumą ir nemalonių emocijų ar haliucinacijų.
Reguliarus kanapių vartojimas, kaip ir kitų priklausomybių progresavimas, stumia į apatiją, mažina interesų, skatina fantazijas, vaikišką mąstymą, slopina norą tobulėti, trikdo gyvenimo ritmą.
Kanapėms gali formuotis psichologinė priklausomybė, kuri pasireiškia įpročiu/poreikiu kasdien surūkyti kelias kanapės suktines, nublanksta kiti interesai.
Abstinencijos sindromas pasireiškia psichologiniu diskomfortu, dirglumu, nekantrumu, apetito praradimu, nemiga.
Kai kuriuos asmenis kanapių rūkymas paskatina vartoti kitus narkotikus.
Gretutiniai psichikos sutrikimai
Tokie sutrikimai, pvz., depresija, gali būti viena iš priklausomybės atsiradimo ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo priežasčių.
Sąveika su vaistais
Turbūt pastebėjai, kad daugumos vaistų informaciniuose lapeliuose nurodoma, jog jų negalima vartoti kartu su alkoholiu?
Nepaisant įspėjimų bei rekomendacijų nepiktnaudžiauti svaigiaisiais gėrimais ir nemaišyti jų su vaistais, gyventojai ne visuomet į tai atsižvelgia.
Svaigiųjų gėrimų ir medikamentų derinio poveikis gali būti įvairus.
Alkoholis vienų vaistų poveikį silpnina ir gydymo efektyvumą mažina, kitų - stiprina ir didina perdozavimo tikimybę.
Skaičiuojama, kad daugiau nei 900 vaistų rūšių nedera su alkoholiu.
Akivaizdu, kad jų visų atsiminti negali.
Tačiau verta atsiminti kelias vaistų grupes, kurių preparatus vartojant su alkoholiu žala sveikatai yra neišvengiama.
Vaistai nuo skausmo
Skausmą malšinantys vaistai ir alkoholis - vienas populiariausių kokteilių.
Iš tiesų, be recepto parduodamus vadinamuosius analgetikus vartoti reikėtų itin atsakingai, niekada neviršyti rekomenduojamos paros normos ir, žinoma, nemaišyti su svaigalais.
Antibiotikai
Jeigu tau paskirstas antibiotikų kursas, nuo alkoholio reikėtų susilaikyti.
Su dalimi antibiotikų vartojamas alkoholis daro santykinai mažą neigiamą poveikį.
Tačiau stiprų šalutinį poveikių alkoholis sukelia vartojant metronidazolio ir tinidazolio turinčius vaistus.
Net pabaigus jų kursą, dar 3 paras alkoholį gerti draudžiama.
Raminamieji, migdomieji ir antidepresantai
Maišyti šias vaistų grupes su alkoholiu yra itin pavojinga.
Alkoholis stiprina vaistų poveikį ir jis tampa sunkiai prognozuojamas.
Apsinuodijimas, pykinimas, pakitęs elgesys ar net koma - tik keletas neatsakingo šių vaistų vartojimo pasekmių.
Deja, žmonės, kuriems tenka gerti tokius vaistus, dažnai turi didesnį polinkį vartoti svaigiuosius gėrimus.
Antihistaminiai vaistai
Nuolat alergijų kankinami gyventojai įpranta vartoti šiuos vaistus ir apie alkoholio sukeliamas reakcijas nepagalvoja.
Alkoholį pamiršk, jeigu tenka vartoti vaistus su nitroimidazolio veikliąja medžiaga, kurios yra vaistuose, skirtuose gydyti makšties disbakteriozę ir lytiniu būdu plintančias ligas.
Vyresni žmonės ypač turėtų vengti vaistų ir alkoholio kokteilių: jų organizmas tokias medžiagas skaido lėčiau, todėl pavojus sutrikdyti sveikatą auga.