Kvapiosios medžiagos arba eteriniai aliejai yra cheminiai junginiai, kurie suteikia augalams ypatingą aromatą ir skonį. Jie gali būti randami įvairiuose augaluose, tokiuose kaip žolės, vaisiai, gėlės ir lapai. Išgauti kvapų eterinį aliejų galima iš beveik visų augalų. Svarbu įvertinti kiek Lietuvos sąlygomis augalas gali sukaupti eterinių aliejų, ar sąnaudos išgauti aliejų Lietuvoje bus mažesnės nei kitose rinkose. Šaltos sąlygos ir sunkesni gruntai patinka mėtoms. Lietuvos sąlygos gerai tinka auginti vaistinį ir kvapųjį šalaviją. Ajerų eterinis aliejus labai tinka aromoterpijoje, teigiama, kad teigiamai veikia smegenų veiklą. Taip pat ajerų eteriniai aliejai naudojami gaivinti odai. Puiki kultūra nederlingoms šlapžemėms. Kadagių, eglių, pušų eteriniai aliejai išgaunami iš spyglių.

Eterinių aliejų distiliavimo procesas

Augalų distiliavimas - lakiųjų junginių, tokių kaip eteriniai aliejai, išskyrimas iš mišinio. Distiliavimas dažniausiai naudojamas iš augalų išgauti eterinius aliejus, naudojamus kvepalų, kosmetikos, maisto ir gėrimų gamyboje. Augalų distiliavimo metu gaunamas ir hidrolatas, naudojamas kaip vandeninis purškiklis veidui ar kūnui, naudojamas kremų, šampūnų ir kitų priemonių gamybai. Distiliavimas paprastai atliekamas naudojant distiliatorių arba alembiką, kuriame kartu su vandeniu arba virš vandens patalpinama augalinė medžiaga, talpa šildoma, kad susidarytų garai, o vėliau garai atvėsinami - taip gauname hidrolatus ir eterinius aliejus, kurie vėliau atskiriami dalijamojo piltuvo ar kitos priemonės pagalba.

Gautas eterinis aliejus yra labai koncentruota cheminė medžiaga ir jame yra daugybė lakiųjų junginių, kurie turi įtakos augalo kvapui, skoniui ir pasižymi įvairiomis savybėmis. Vieno eterinio aliejaus cheminių komponentų skaičius svyruoja nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų. Eterinio aliejaus, gauto distiliuojant, kokybė priklauso nuo kelių veiksnių, įskaitant distiliavimui naudoto augalo rūšį, rinkimo laiką, panaudotą augalo dalį, paruošimo būdą, proceso eigą bei distiliuotojo įgūdžius. Distiliavimui naudojami švieži augalai (rečiau ir džiovinti), bet itin svarbu gerai išmanyti distiliuojamo augalo rūšį ir numatyti komponentus, tam, kad distiliavimą atliktumėte tinkamai.

Distiliavimo įranga

Distiliavimo įrangą paprastai sudaro:

• Indas, kuriame laikoma, šildoma augalinė medžiaga. Tai dažniausiai būna alembiko varinis puodas/ kolona arba plieno distiliatoriaus talpykla.
• Šilumos šaltinis, naudojamas indui šildyti ir garams sukurti. Tai gali būti tiesioginis šilumos šaltinis, pvz., viryklė ar liepsna, arba netiesioginis šilumos šaltinis, pvz., garai.
• Kondensatorius/ aušintuvas, naudojamas garams atvėsinti ir kondensuoti atgal į skystą formą. Paprastai tai reiškia, kad garai praleidžiami per ritę arba vamzdelį, kuris yra apsuptas aušinimo terpės, pvz., vandens. Tokią konstrukciją ir matome alembiko aušintuve.
• Surinkimo indas, naudojamas išgautam eteriniam aliejui ir hidrolatui surinkti. Tai gali būti kolba, didesnės talpos stiklinė ar kita talpykla, skirta skysčiui laikyti.
• Aušinimo sistema reikalinga kondensatoriui vėsinti ir kondensacijos procesui reikalingai temperatūrai palaikyti.

Alembikas (distiliavimo aparatas)

Alembikas - tai varinis prietaisas, skirtas hidrolatų bei eterinių aliejų gavimui. Alembikas (distiliavimo aparatas), naudojamas hidrolatų gavybai, didesni aparatai ir eteriniams aliejams distiliuoti. Hidrolatai - natūralūs tonikai veidui, puikūs purškikliai vasaros metu, padedantys apsisaugoti nuo karščio ir kaitros, sudrėkinti odą. Taip pat, jie tinka kūno, patalpų bei drabužių kvėpinimui, plaukų priežiūrai ir naudojami natūraliose kosmetikos priemonėse kaip puiki žaliava, ypač tinkami kremų, losjonų gamyboje ir vaikų bei kūdikių odos priežiūrai. Hidrolatus saugu naudoti grynus ant odos, plaukų ar drabužių, jie maloniai kvepia, todėl gali būti naudojami ir kvėpinimuisi, kai kurie hidrolatai mėgiami maisto gamyboje, pvz., rožių, nerolio, melisų hidrolatai naudojami ruošiant daugelį patiekalų.

Alembiko naudojimas

Alembikas (distiliavimo aparatas) gaminamas iš vario, varis turi antibakterinių ir antikorozinių savybių, todėl puikiai tinka tokiame aparate, kur būtina švara. Alembikas gali būti skirtingų išmatavimų, pats optimaliausias ir tinkamas distiliuoti augalus namuose bei neužimantis daug vietos yra 5L alembikas. Geriausia, jei alembiko komplektacijoje yra varinis sietelis. Ant varinio sietelio alembike yra dedama žaliava, norint išvengti prisvilimo. Taigi, į alembiką pirmiausiai įdedamas sietelis, ant jo dedama šviežia arba džiovinta žaliava ir užpilama šaltu vandeniu. Alembikas sandariai uždaromas, paruošiamas indas, kuriame bus renkamas hidrolatas ir įjungiamas kaitinimas. Tikras džiaugsmas išvysti pirmuosius hidrolato lašelius! Kartais ant hidrolato viršaus galime pastebėti eterinio aliejaus sluoksnį, kuris gali būti atskirtas dalijamojo piltuvo pagalba.

Ką galima distiliuoti su alembiku?

Norėdami distiliuoti aplink augančius augalus pirmiausiai turite suvokti gamtos gyvenimo ritmą ir žinoti kokie augalai gali būti renkami arbatoms ar distiliavimui, kada juos geriausia rinkti, kokios augalų dalys renkamos (lapai, stiebai, šaknys, žiedai, o gal visa antžeminė dalis?). Augalų pažinimas labai svarbus, nes vietoje vaistinio augalo, kurio panaudojimo galimybės labai plačios, galima prisirinkti nenaudotinų, nuodingų augalų, supainioti skirtingas augalų rūšis. O juk kiekvienas augalas turi skirtingas savybes! Lietuvoje auga daugybė naudingųjų augalų, kuriuos galite distiliuoti ir eksperimentuoti, pvz., pipirmėtės, šeivamedžiai, rugiagėlės, erškėtrožės, šlamučiai, čiobreliai, liepos ir kiti. Patikėkite, distiliavimas yra džiugus, atpalaiduojantis, įtraukiantis procesas. Juk pirmiausiai reikia surinkti pasirinktą augalą, tinkamai paruošti alembiką, užpilti žaliavą vandeniu arba distiliuoti garais ir laukti pirmųjų kvapnių lašelių. Tikslinga paminėti, kad augalų vandenys (hidrolatai) turi “nusistovėti”, kad įgautų jiems būdingą kvapą.

Hidrolatų galiojimas skirtingas, priklauso nuo augalo, iš kurio dalių distiliuojama, tačiau dažniausiai hidrolatai galioja iki metų. Svarbu tinkamai laikyti hidrolatus: išpilstyti juos tik į sterilią tarą, švarioje aplinkoje, kur į hidrolatą ar alembiką nepatektų taršą galinčių paskatinti medžiagų ar dalelių; būtina laikyti hidrolatus vėsioje, tamsioje vietoje, tamsaus stiklo buteliukuose ar taroje, vengiant tiesioginių saulės spindulių ir karščio.

Distiliuoti galima tiek šviežiai rinktą žaliavą, tiek ir džiovintą žaliavą. Augalai turėtų būti džiovinami natūraliai, vengiant tiesioginių saulės spindulių, gerai vėdinamoje patalpoje arba tam skirtose džiovyklėse. Lamiaceae šeimai priklausančius augalus, tokius kaip pipirmėtės, levandos, raudonėliai, čiobreliai ir kt., distiliuoti dažniausiai yra gana nesudėtinga. Šiai augalų šeimai priklausančios rūšys skinamos iškart po žydėjimo arba prieš pat jį. Eksperimentuokite su derliaus nuėmimo laiku, tyrinėkite ir stebėkite rezultatus - tokiu būdu pamažu sukaupsite sėkmingam distiliavimui reikiamą patirtį. Kitus augalus, ypač tuos, kurie turi storus lapus, o taip pat distiliuojant spygliuočius, patartina prieš distiliavimą supjaustyti 2 - 3 cm ilgio gabalėliais. Jei distiliavimo rezultatai netenkina, galima prieš prieš distiliavimą maceruoti, t.y. mirkyti žaliavą vandenyje ar specialiame tirpiklyje iki 48 valandų.

Tik pradedant naudotis distiliatoriumi, gali kilti klausimų, kiek žaliavos reikėtų dėti į aparatą, kaip stipriai suspausta ji turėtų būti ir pan. Svarbu augalų nesuslėgti per daug stipriai, kadangi turi likti nedideli tarpai, ertmės bei plyšiai garui praeiti. Bet kuriuo atveju yra būtina laikytis konkretaus įrenginio saugumo ir darbo su juo instrukcijų. Pažangesni įrenginiai turi įrengtus apsauginius vožtuvus, kurie, esant reikalui, greitai sumažina slėgį įrenginio viduje. Distiliatorių tinkamai užpildžius, jį sandariai uždarykite ir pradėkite kaitinti. Bendras principas - visada pradėkite nuo vidutinio dydžio ugnies ir, esant reikalui, ją sumažinkite. Kaip žinoti, kad temperatūra yra per aukšta ir ją reikia sumažinti? Srautas turėtų tekėti mažais purslais ir lašeliais. Jei jis teka stipria, vientisa srove, tada šiluma yra per didelė ir turėtų būti sumažinta. Temperatūra įtakoja distiliavimo greitį. Taigi, patartina distiliuoti palaikant žemesnę temperatūrą bei slėgį distiliavimo aparate. Labai naudinga įsigyti distiliatorių su jau įtaisytu termometru. Tai leis gerokai tiksliau kontroliuoti proceso temperatūrą. Distiliatas pradeda išsiskirti kai temperatūra pasiekia maždaug 100 laipsnių. Galima pakartoti dar kartą, kad distiliavimas turėtų būti lėtas ir ilgas. Tai yra vienas iš kriterijų, darančių esminę įtaką galutinio produkto kokybei. Norint surinkti visą lakiųjų aromatinių molekulių “gamą”, distiliuoti būtina lėtai, t.y.

Distiliavimo proceso trukmė priklauso nuo distiliuojamos žaliavos rūšies bei galimos maksimalios produkto išeigos. Tačiau tai tik gairės. Kiekvienas distiliavimas yra skirtingas, net naudojant tą patį augalą. Kada distiliavimą nutraukti, remdamasis kruopščiu stebėjimu ir patirtimi, nusprendžia distiliuotojas. Tam reikia praktikos. Jei distiliacija bus sustabdyta per vėlai, hidrolatas bus per daug praskiestas ir vėlgi, dėl to nukentės jo aromatas. Hidrolatas laša iš kondensatoriaus ir turi būti surenkamas į tam tikslui skirtas švarias stiklines talpas. Jei vieno distiliavimo metu surinksite keletą talpų hidrolato, nepamirškite, kad prieš išpilstant į butelius jas reikia vėl sumaišyti tam, kad galutinis produktas turėtų visas, t.y. Hidrolatų kvapas po distiliavimo paprastai išryškėja ne iš karto. Tam gali prireikti ir keleto dienų ar net savaičių. Todėl po distiliavimo produktui turėtų būti leidžiama „pailsėti“ nuo savaitės, o kai kur rekomenduojama net iki mėnesio.

Hidrolatai turėtų būti išpilstomi į sandarius, tamsius stiklinius butelius ir laikomi atokiai nuo saulės šviesos, vėsioje, tamsioje vietoje, idealiausia 14 - 17 laipsnių temperatūroje. Nesant tokios galimybės, natūralų hidrolatą galima laikyti šaldytuve. Kvapų distiliavimo verslą verčiau atskirti nuo kvapiųjų augalų auginimo. Nors tai priklauso nuo situacijos. Kvapiuosius augalus auginti dideliais kiekiais reikės dirvožemio tvarkymo, augalų priežiūros ir derliaus nuėmimo technikos. Reikės patalpų technikai laikyti. Perspektyvesnis variantas kai keli kvapiųjų augalų augintojai kooperuojasi su eterinių aliejų distilerija.

Ekologiški eteriniai aliejai

Ekologiški eteriniai aliejai - tai koncentruoti augaliniai ekstraktai, išgaunami iš žiedų, lapų, vaisių ar kitų augalų dalių. Jie pasižymi ne tik intensyviu kvapu, bet ir daugybe sveikatai naudingų savybių. Skirtingai nei įprasti eteriniai aliejai, ekologiški yra gaminami laikantis griežtų standartų, nenaudojant sintetinių trąšų, pesticidų ar cheminių medžiagų auginimo bei distiliavimo metu.

Privalumai

• Grynumas ir kokybė: Ekologiški eteriniai aliejai yra 100% natūralūs ir neturi cheminių priedų, kurie galėtų dirginti odą ar pakenkti sveikatai. Jie gaminami iš augalų, kurie auginami natūraliose, neteršiančiose aplinkos sąlygose.
• Aromaterapijos privalumai: Naudojant ekologiškus eterinius aliejus, galite mėgautis tikruoju aromaterapijos poveikiu. Jie padeda mažinti stresą, gerina miego kokybę, stiprina imunitetą ir netgi skatina susikaupimą.
• Draugiškumas aplinkai: Ekologiški eteriniai aliejai gaminami neteršiant dirvožemio ir vandens, todėl jų gamybos procesas nekenkia gamtai.
• Sveikatai palaikyti: Ekologiški eteriniai aliejai naudojami tiek kaip pagalbinės priemonės nuo streso, nemigos ar peršalimo, tiek kaip natūralūs imuniteto stiprintojai.
• Namų jaukumui kurti: Ekologiški eteriniai aliejai puikiai tinka namų atmosferai gerinti. Naudodami difuzorių, galite pripildyti namus malonaus aromato, kuris ne tik atgaivins orą, bet ir turės teigiamą poveikį jūsų emocinei būsenai.
• Grožio puoselėjimui: Natūralios priemonės odos ir plaukų priežiūrai vis labiau vertinamos, ir čia ekologiški eteriniai aliejai tampa nepakeičiami. Jie naudojami praskiedžiant baziniuose aliejuose, siekiant sumažinti raukšles, drėkinti odą ar kovoti su odos uždegimais.
• Valymo priemonėms: Ekologiškų eterinių aliejų naudojimas buityje leidžia atsisakyti cheminių valiklių. Arbatmedžio aliejus ar citrinų aliejus puikiai tinka natūralioms valymo priemonėms gaminti, nes turi antibakterinių ir dezinfekcinių savybių.

Naudojimo būdai

• Odos priežiūrai: Praskieskite aliejų su baziniu aliejumi (pavyzdžiui, migdolų ar kokosų) ir naudokite kaip veido ar kūno priežiūros priemonę.
• Kvėpavimo takams: Kelis lašus eukaliptų aliejaus įlašinkite į karštą vandenį ir įkvėpkite garų.
• Raumenų atsipalaidavimui: Pipirmėčių aliejus, praskiestas baziniu aliejumi, gali būti naudojamas masažui.

Rinkdamiesi eterinius aliejus, atkreipkite dėmesį į sertifikatus, tokius kaip „Organic“ ar „EcoCert“, kurie užtikrina, kad produktas atitinka ekologiškumo standartus. Patikimi gamintojai taip pat pateikia informaciją apie augalų kilmę ir gamybos būdą.

Ekologiški eteriniai aliejai - tai investicija į jūsų sveikatą, gerą savijautą ir švaresnę aplinką. Jie tinka tiek kasdieniam naudojimui, tiek ypatingoms progoms, kai norisi natūralių ir efektyvių sprendimų. Pradėję juos naudoti, ne tik pajusite aromaterapijos naudą, bet ir prisidėsite prie tvaraus gyvenimo būdo.

Frakcinis distiliavimas

Kai atskiriamų medžiagų virimo temperatūros skiriasi nedaug (5-10 °C), prie distiliatoriaus prijungiama refrakcinė kolona, pripildyta stiklinių rutuliukų arba kitaip padidinto paviršiaus ploto, tada ir menkas garavimo greičio skirtumas per didelį garams reikalingą įveikti kelią duoda efektą, ir taip panašių virimo temperatūrų skysčiai atskiriami.

Vakuuminis distiliavimas

Kai distiliuojamos medžiagos verda labai sunkiai, ar yra labai nestabilios ir skyla (kad ir sprogsta) prieš užvirdamos tuomet tenka naudoti vakuuminį distiliavimą. Šis metodas pagrįstas tuo kad kuo žemesnis slėgis tuo lengviau verda skysčiai. Visas distiliavimo aparatas yra hermetizuojamas ir prijungiamas prie vakuuminio siurblio iš įrangos pašalinus didesnę dalį oro siurblys išjungiamas ir pradedamas kaitinimas. Tuomet stebimi du svarbūs parametrai: slėgis ir temperatūra.

Rotacinio garintuvo naudojimas

Norint, kad distiliacija vyktų greičiau ir esant galimybei tikslinga naudoti rotacinį garintuvą. Šio prietaiso esmė ta, kad pirminis indas yra nuolat sukamas dalinai panardintas į karšto skysčio vonią. Distiliuojamas mišinys nuolat „tepa” indo sieneles ir taip garuoja daug greičiau.

Alkoholio distiliavimas

Pvz., grynas etilo alkoholis verda +78,4 °C temperatūroje, o vanduo - +100 °C temperatūroje, atitinkamai - jų mišinį įkaitinus iki 80 °C laipsnių, vandens garavimas vis dar bus gana silpnas, tuo tarpu spiritas tuomet jau verda. Tokiu būdu gautame spirito ir vandens garų mišinyje spirito garų dalis bus nepalyginamai didesnė, nei pirminiame mišinyje.

---