Lietuviškos virtuvės patiekalus yra ragavęs kiekvienas. Gražios tradicijos ir kiek skirtingi receptai mūsų nacionalinę virtuvę daro turtingą ir įdomią. Matyt, kiekvienas yra susidūręs su mintimis „senai valgėme cepelinus, gal cepelinų?“ Bet ar dažnai susimąstėme, kaip tokia įprasta šiandien bulvė atsirado Lietuvoje arba kodėl didžkukuliai vadinami „cepelinais“? O kaip bulviniai patiekalai atkeliavo į mūsų virtuvę?
Bulvių kelionė į Lietuvą
Bulvė - gana plačiai auginama kultūra, kuri Pietų Amerikoje buvo sukultūrinta prieš keletą tūkstančių metų. Žinoma labai daug jos veislių. Apie 1565 m. bulvių gumbai pasiekė Europą. Pirmasis juos pamatė Ispanijos karalius Pilypas II (1527-1598). 1616 m. bulves, kaip retą ir rafinuotą patiekalą, pateikdavo Paryžiuje karaliaus stalui. Branderburgo burmistras Frydrichas Vilhelmas (1620-1688) bulvių auginimą paskelbė nacionaline pareiga.
Apie 1770 m. Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas II (1744-1797) net su kariuomenės pagalba vertė kaimo žmones auginti bulves. Tad tikėtina, jog lietuvių žemėse bulvės atsirado XVIII a. valdant Augustui III. Tad bulvės kelionė per istoriją yra labai įdomi, šios kultūros derlingi ar nederlingi metai turėdavo didžiulę įtaką šalių populiacijai ir ekonomikai.
Po bulvių maro Airijoje 1845 m., katastrofiškai trūko maisto ir vyko masinė migracija į JAV. Bulvės užkariavo daugelio šalių nacionalines virtuves ir išliko populiarios iki šių dienų.
Lietuvoje ypač nuo XIX a. paplito bulviniai valgiai: didžkukuliai - cepelinai, bulviniai vėdarai, švilpikai, bulviniai blynai, žemaitiški blynai, virtos bulvės su pagardais ir daugelis kitų patiekalų. Virtuvės įvairovė ir jos istorija smarkiai susijusi su pačios valstybės ir geopolitiniais procesais.
„Receptų migracija” ir naujų produktų atsiradimas, ekonominės ir gamtinės sąlygos leido bulvei tapti „virtuvės karaliene”.
Cepelinų pavadinimo kilmė ir paplitimas
„Cepelinai“ - dar vadinami didžkukuliais. Pavadinimas cepelinai Lietuvoje prigijo nuo dirižablių gamintojo pavadinimo iš vokiečiu kalbos Zeppelin. Panašus patiekalas gaminamas Danijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje.
1900 m. Ferdinandas Cepelinas (Vokietija) sukonstravo standųjį dirižablį, pavadintą jo vardu, nors pirmąjį dirižablį 1852 m. pastatė A. Žifardas (Prancūzija). O jeigu cepelinus vadintume “žifardais”? Dabar cepelinai gaminami įvairiausių dydžių ir su skirtingais įdarais, o padažuose dominuoja grietinė ir spirgučiai.
Kugelis: nuo sviedinio iki plokštainio
Visiems mums puikiai atpažįstamas literatūrinis herojus- melagis, baronas Miunhauzenas skrendantis ant patrankos sviedinio. Vokiškai “kugel” reiškia sviedinys, kamuolys, kulka. Bulvių plokštainis - kugelis kepamas įvairiuose induose, bet pradžioje tam labiausiai tiko apvalus puodas, kuris buvo kišamas į krosnį vokiečių namuose.
Lietuvoje XIX a. toks plokštainis plito per pakelės užeigas, kurias dažnai laikė žydai. Žodis „kugelis, kugolas, kuglas“ idiš kalboje reiškia apvalus. Dabar šio gardaus patiekalo turime daugybę receptų ir kažin ar pavyks sužinoti, kuris iš jų yra gardžiausias.
Bulviniai patiekalai - lyderiai
Jei kalbėsime apie bulvinius patiekalus, čia tikrai lyderiauja cepelinai, bulviniai blynai ir kugelis. Tada šiuos patiekalus dar padauginkite iš mažiausiai penkių - kiek yra populiarių receptų, juk skiriasi sudėtis, paruošimo būdai ir pagardai.
Maisto kainų apžvalga Palangoje
Apsilankėme poilsiautojų taip pamėgtoje J. Basanavičiaus gatvėje ir apžvelgėme maisto kainas. Išties, pasitaiko atvejų, kai nusipirkti vaflį kainuoja tiek pat, kiek balandėlius, sriubą ir gėrimą.
Dienos pietų kainos
Pasivaikščiojus J. Basanavičiaus gatve matyti nemažai dienos pietų pasiūlymų. Jų čia galima rasti nuo 4 iki maždaug 10 eurų. Pigiausi dienos pietūs - valgyklose. Čia pavalgyti galima už 4-5 eurus. Viena valgykla yra įsikūrusi maždaug gatvės viduryje. Čia dienos pietums galima rinktis iš įvairių patiekalų, taip pat gausite sriubą ir gėrimą.
Dienos pietų kaina - 4,5 euro. Valgyklos darbuotojai teigė, kad kiekvieną dieną sriubos pasiūlymai yra keičiami. Antrą patiekalą pasirinkome guliašą, taip pat gavome ir vandens su citrina. Valgykloje galima atsiskaityti kortele, kainos - vienos mažiausių J. Basanavičiaus gatvėje.
Tiesa, čia apsitarnauti turėsite patys, maistą prie staliuko atsinešti ir pavalgius indus nusinešti reikės patiems. Dienos pietų pasiūlymų valgykla turi ir savaitgaliais, jų kaina ir šeštadienį, ir sekmadienį, išlieka tokia pati.
Paėjus kiek arčiau Palangos tilto, „Armėniškoje virtuvėje“ pavalgyti pietus siūloma už 6 eurus. Už juos gausite sriubą ir karštą patiekalą. Sriuboje buvo vištienos. Į dienos pietų pasiūlymą nebuvo įskaičiuotas gėrimas, tad jį pirkti teko atskirai.
Kavinė išsiskiria ir tuo, kad už aptarnavimą nuo bendros už maistą mokamos sumos dar reikės sumokėti 5 proc. vadinamąjį aptarnavimo mokestį. Apie tai informuoja kiekviename meniu puslapyje apačioje išspausdinta žinutė. Užsisakius dienos pietus ir girą, už aptarnavimą teko sumokėti papildomus 50 centų.
Paklausus padavėjų, ar aptarnavimo mokestis keliauja joms prie atlyginimo, merginos patikino, kad mokestį pasiima kavinė. Čia taip pat galima atsiskaityti kortele, dienos pietų pasiūlymų kavinė turi ir savaitgaliais.
Netoli Palangos tilto esantis restoranas „Žuvinė“ dienos pietus pavalgyti siūlo už 9,9 euro. Į kainą įskaičiuota sriuba, žuvies patiekalas ir vanduo. Tada, kai valgėme mes, buvo siūloma pievagrybių dienos sriuba ir žuvies kotletai. Čia irgi galima atsiskaityti kortele. Dienos pietų savaitgaliais restoranas nesiūlo.
Kitų patiekalų kainos J. Basanavičiaus gatvėje
Kebabai J. Basanavičiaus gatvėje kainuoja maždaug 4-7 eurus, dešrainiai apie 4-5 eurus, gruzdintų koldūnų galima nusipirkti maždaug už 4 eurus, bulvyčių fri kaina - maždaug 3 eurai. Picų kaina nuo 6-7 eurų, už burgerius reikėtų mokėti apie 5-7 eurus.
Šaltibarščių kaina svyruoja nuo 3 iki 4 eurų, vienas cepelinas kainuoja apie 2,5-2,7 euro. Dienos sriubos galima nusipirkti nuo 1,5 euro. Vištienos kepsnys kainuoja apie 6-10 eurų, kiaulienos karbonadas nuo 5 iki 8 eurų, yra pasiūlymų pirkti kiaulienos kepsnį su alumi už 7,5 euro.
Užsinorėjus silkės su bulvėmis tektų sumokėti 3-5 eurus. Bulvinių blynų kaina - 4-5 eurai. Šašlykai kai kur kainuoja 14-19 eurų, steiko kaina - maždaug 19 eurų. Salotų kaina - apie 4-5 eurai, kai kur gali būti ir didesnė - apie 12 eurų.
Žuvies patiekalų pasirinkimas taip pat gana didelis. Menkės galima pavalgyti nuo 5 eurų, oto kaina - apie 8 eurus už 100 gramų. Keptas aštuonkojis gali kainuoti maždaug 26 eurus. Sušių kaina maždaug nuo 3 eurų. Tiesa, daugmaž tiek kainuoja sušis su agurkais. Renkantis sušį su lašiša, gali tekti mokėti ir apie 10 eurų.
Kava Palangos centre kainuoja apie 1,5-3 eurus. Gaivieji gėrimai kavinėse kainuoja apie porą eurų. Porcija ledų kainuoja nuo 1,5 euro.
Kainų kilimo priežastys
Gatvėje kalbinti žmonės tv3.lt teigė pastebintys išaugusias maisto kainas J. Basanavičiaus gatvėje. Buvo tokių, kurie teigė užfiksavę, staigų dienos pietų pasiūlymų kainų šuolį. Esą jei anksčiau pavalgyti pietus galėjai už penkis eurus, dabar kaina pakilo euru.
Maitinimo įstaigų atstovai sako kainų specialiai nekėlę. Jas laiko panašias, kaip ir konkurentai, o nežymūs kainų pokyčiai esą jei ir atsiranda, tai maisto produktų tiekėjams pakėlus kainas. Anot verslininkų, kainos priklauso nuo tiekiamos produkcijos kainų, aišku, lygiai taip pat nuo elektros, dujų kaštų ir atlyginimų, kurie taip pat koreliuoja su kainomis.
Pasaulinė cepelinų diena
Pirmąjį vasario sekmadienį - Pasaulinė cepelinų diena. Ši diena pradėta švęsti nuo 2014-ųjų vasario Amerikos lietuvio Jono Vaičiūno iniciatyva. Laikantis tradicijų, tądien kavinėse švenčiamas tikras „cepelinų balius“ ir siekiama pagerinti pernykštį pagamintų cepelinų rekordą.
Kavinės „Pas Katiną“ vadovė sako pastebėjusi, kad nors lietuviai itin mėgsta cepelinus, namuose juos verda vis rečiau, ypač jaunoji karta.
Cepelinų gaminimo edukacijos
Kavinėje „Pas Katiną“ vyksta didelio populiarumo sulaukusi edukacija „Katino cepelinai“. Edukacijos tinka tiek svečiams, tiek pavienėms šeimoms, draugų būriams ar įmonių kolektyvams. Tai unikali veikla ir iš užsienio atvykusiems klientams. Edukacijų metu svečiai dirba pasiraitoję rankoves. Virėjos parodo, kaip taisyklingai suformuoti kukulius, kaip juos išvirti, kad neištežtų, kad būtų skanūs. O kol cepelinai verda, jaukioje aplinkoje, rusenant krosnelei ir gurkšnojant žolelių arbatą, visi klausosi edukatorės pasakojimų apie šio patiekalo istoriją. Ir ne tik“, - beveik dviejų valandų edukaciją pristatė S. Katinaitė-Kavaliūnienė.
Cepelinų kainos ir savikainos palyginimas
Vienas skaitytojas pasidalino savo patirtimi, kaip restorane sumokėjo 11 eurų už keturis nedidelius cepelinus ir nusprendė pasitikrinti, kiek toks patiekalas kainuotų gaminant namuose.
Pirkau: bulves (6kg) be akcijos po 12 ct, o didesnes ir brangesnes, nes žinojau, kad man pačiam reikės jas skusti - po 25 ct, sumokėjau 1.5 Eur, grietinės 2 dėžutes po 1.18 euro, kiaulienos faršo 2 kg po 2.57 Eur kilogramus, lašinukų spirgams už 1.49 Eur.
Atlikus visas cepelinų virimo technologijos manipuliacijas, cepelinų išeiga sudarė 22 vienetai. Išskyriau dar 0.5 Eur cepelinų virimui sunaudotai elektros energijai apmokėti. Taigi, paskaičiuosime išlaidas cepelinams:
- Bulvės- 1.5 Eur
- Kiaulienos faršas - 1 kg 2.57 Eur
- Grietinė - 2.36 Eur
- Lašinukai spirgams - 1.49 Eur
- Elektros energija - 0.5 Eur
- Iš viso: 8.42 Eur
Paskaičiuokime vieno cepelino savikainą: 8,42 euro : 22 = 0.38 Eur. Vienos porcijos (2 cepelinai su spirgais ir grietine) kaina 0.76 Eur. Už 11 eurų, kuriuos sumokėjau toje smuklėje, už dvi porcijas galima išsivirti 15 porcijų cepelinų.
Štai lentelė, apibendrinanti skaitytojo išlaidas gaminant cepelinus namuose:
| Produktas | Kaina |
|---|---|
| Bulvės | 1.5 Eur |
| Kiaulienos faršas | 2.57 Eur |
| Grietinė | 2.36 Eur |
| Lašinukai spirgams | 1.49 Eur |
| Elektros energija | 0.5 Eur |
| Viso | 8.42 Eur |