Ramiajame vandenyne 2023 m. pavasarį prasidėjo galingiausias gamtos reiškinys Žemės klimato sistemoje - El Niño. Prasidėjęs Ramiajame vandenyne, reiškinys greičiausiai dar labiau įkaitins planetą, kuri jau ir taip sparčiai šyla dėl klimato kaitos. Ramiajame vandenyne prasidėjęs klimato reiškinys, pavadinimu El Nino. Prognozuojama, kad dėl jo ir klimato kaitos šie metai greičiausiai bus šilčiausi per visą istoriją. Ekspertai teigia, kad dėl jo 2024 m. greičiausiai taps karščiausiais metais pasaulyje. Dėl to gali būti peržengta pasauliui svarbi 1,5 C atšilimo riba.
Kas yra El Niño?
„El Niño yra klimato reiškinys (laikomas globalaus masto, ne regioninio), apibūdinantis staigų paviršinio vandens sluoksnio atšilimą Ramiojo vandenyno rytinėje atogrąžų dalyje“, - anksčiau pasakojo Vilniaus universiteto mokslininkas doc. dr. Gintautas Stankūnavičius. El Niño (isp. „berniukas” arba „vaikas”) susidaro dėl vandenyno viršutinio sluoksnio didelio pašiltėjimo tropinėse Ramiojo vandenyno rytinės dalies srityse. Tai pasireiškia kaip atmosferos slėgio svyravimas tarp vakarinio ir centrinio Ramiojo vandenyno regionų. El Nino susidaro dėl vandenyno viršutinio sluoksnio didelio pašiltėjimo tropinėse Ramiojo vandenyno rytinės dalies srityse (La Nina susidaro vandenyno temperatūrai nukritus). El Niño yra didesnio reiškinio, vadinamo El Niño-Pietų osciliacijos (ENSO) šiltoji fazė ir susidaro dėl vandenyno viršutinio sluoksnio didelio pašiltėjimo tropinėse Ramiojo vandenyno rytinės dalies srityse.
Priešingas El Niño yra La Niña reiškinys - tai ENSO vėsioji fazė, kai jau minėtame regione vyksta gana staigus paviršinio vandens sluoksnio atvėsimas. ENSO reiškiniai tropinėse Ramiojo vandenyno platumose gali būti vienoje iš trijų būsenų: El Niño, neutrali ir La Niña. Kartu jie vadinami ENSO (tariama „en-so“), tai yra El Niño-Southern Oscillation trumpinys (liet. El Niño-Pietų osciliacija).
Neutralios sąlygos reiškia, kad oro ir vandens temperatūra, atmosferos slėgis, vėjai, konvekcija (kylantis oras) ir kritulių kiekis Ramiojo vandenyno tropinėje zonoje yra artimi ilgalaikiams vidurkiams. El Niño fazės metu centrinėje ir rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje abipus pusiaujo vandens paviršiaus temperatūra cikliškai didėja, kinta atmosferos cirkuliacija. Pasibaigus El Niña reiškiniui, orų sąlygos vėl tampa įprastos. Pasibaigus El Niña fazei orų sąlygos vėl tampa įprastos, tačiau kai kuriais metais Ramiojo vandenyno tropinių platumų centrinėje ir rytinėje dalyje atmosferos slėgis ima kilti, vakarinėje - kristi, labai sustiprėja šiaurės rytiniai ir pietrytiniai pasatiniai vėjai - prasideda La Niña fazė.
El Niño Istorija ir Svarba
Apie El Niño reiškinį dėl jo poveikio vandenyno biologiniam produktyvumui Pietų Amerikos vakarinės pakrantės žvejai žinojo dar ikikolumbiniu laikotarpiu, tačiau pavadinimų istoriniuose šaltiniuose neišliko. Pirmą kartą terminas „El Niño“, klimatiniame kontekste, buvo paminėtas 1892 m., kai Peru Jūrų laivyno kapitonas Camilo Nicanoras Carrillo Martínezas (1830-1901 m.) Limoje vykusiame Geografų draugijos kongrese pranešė, kad ispanakalbiai Peru jūreiviai kas kelerius metus pasirodančią šiltą vandens srovę pavadino „El Niño“ (ispaniškai „kūdikėlis berniukas“), nes ji dažniausiai prasidėdavo Kalėdų laikotarpiu. ENSO reiškinių mokslinio paaiškinimo pagrindų kūrėjais laikomi anglų fizikas Gilbertas Thomas Walkeris (1868-1958 m.) ir norvegų kilmės amerikiečių meteorologas Jacobas Bjerknesas (1897-1975 m.).
El Niño reiškinio suaktyvėjimas pastebimas kad 3-4 metai (kai kada kas 2-7) ir trunka apie tris mėnesius. El Niño reiškinio suaktyvėjimas pastebimas kad 3-4 metai (kai kada kas 2-7 metai) ir trunka nuo 9 iki 12 mėnesių. Nuo 1900 m. užregistruota 30 El Niño įvykių, o stipriausi iš jų buvo 1982-1983, 1997-1998 ir 2014-2016 m. Prognozuojama, kad jis tęsis iki 2024 m. vasaros, sukeldamas sausrą Australijoje ir liūtis Pietų Amerikos vakarinėje pakrantėje bei daugybę kitų stambaus masto orų anomalijų visame. 2020-2022 m. vyko priešingas El Niño reiškinys - La Niña. Šiuo metu vykstantis „El Niño“ pasireiškia praėjus mažiau nei metams po paskutinio „La Niña“ epizodo, taigi daug greičiau nei istoriniu laikotarpiu. Tai leidžia manyti, kad tokio pobūdžio orų reiškiniai dažnėja, o tai ilgainiui gali turėti žalingų pasekmių.
Poveikis Pasaulio Klimatui ir Orams
El Niño ir La Niña veikia viso pasaulio klimatą. Jų poveikis kai kuriose pasaulio dalyse gali būti toks stiprus, kad padidėja net ekstremalių orų reiškinių, tokių kaip intensyvios liūtys, sausros, karščio bangos, šalčiai ir kt., pasikartojimas. El Niño metu pagrindinė drėgno ir šilto kylančio oro vieta yra virš labiausiai įšilusių centrinės arba rytinės Ramiojo vandenyno dalių, o La Niña metu - virš Indonezijos bei vakarinės Ramiojo vandenyno dalies. El Niño ir La Niña metu pakaitomis įšyla ir atvėsta didžiulės Ramiojo vandenyno tropinės juostos sritys, kurios paveikia atmosferos slėgio, oro temperatūros ir kritulių laukus.
Reiškinys turės įtakos pasaulio orams, todėl Australijoje gali kilti sausra, JAV pietuose - daugiau lietaus, o Indijoje - susilpnėti musonai. „El Niño kartu su žmogaus sukelta klimato kaita paskatins pasaulinę temperatūrą pakilti į iki šiol nepažintą teritoriją. Tai turės toli siekiančių pasekmių sveikatai, aprūpinimui maistu, vandentvarkai ir aplinkai. Turime būti pasiruošę“, - pareiškime sakė Pasaulio meteorologijos organizacijos generalinis sekretorius Petteri Taalas. Tikėtina, kad šis reiškinys tęsis iki kitų metų pavasario, o vėliau jo poveikis atslūgs. Todėl labai tikėtina, kad 2024-ieji gali tapti pačiais šilčiausiais Žemėje metais nuo instrumentinių meteorologinių matavimų pradžios.
Per bet kurį dešimtmetį šilčiausi metai paprastai sutampa su El Niño, o šalčiausi - su La Niña. Ramiojo vandenyno didžiulių akvatorijų įšilimas arba atvėsimas dėl El Niño ir La Niña reiškinių gali paveikti viso pasaulio vidutinę oro temperatūrą, t. y. ji gali pakilti arba pažemėti apie 0,1-0,3 °C. Pavyzdžiui, tai, kad 1998, 2005, 2015-2016 m. pasaulyje buvo neįprastai šilti, siejama su tuo metu vykusiu El Niño.
Poveikis Baltijos Regiono ir Lietuvos Klimatui
El Niño ir La Niña poveikis Europai yra prieštaringas, sudėtingas ir sunkiai analizuojamas, nes tai tik vienas iš daugelio veiksnių, turinčių įtakos orams žemyne. El Niño ir La Niña poveikis Europai yra sudėtingas ir sunkiai analizuojamas, nes tai tik vienas iš daugelio orus Europos žemyne įtakojančių veiksnių. Remiantis statistiniais duomenimis, El Niño metais Baltijos-Skandinavijos regione žiemą (sausio-kovo mėnesį) padaugėja anticikloninių procesų (dažniausiai nedidelių vakarų pernašą blokuojančių Skandinavijos anticiklonų), todėl žiemos būna vidutiniškai 1-2 °C šaltesnės nei La Niña metais. Tiesioginio ENSO (El Nino ir La Nino reiškinių) poveikio Lietuvai nėra, tačiau per globalią atmosferos cirkuliaciją netiesiogiai gali būti paveikiami ir Lietuvos orai.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos svetainėje nurodoma, kad tiesioginio poveikio Lietuvai nėra, tačiau per globalią atmosferos cirkuliaciją netiesiogiai gali būti paveikiami ir Lietuvos orai. Kita vertus, net ir esamas poveikis gali būti užgožiamas svarbesnių veiksnių, kaip regioninės cikloninės ir anticikloninės veiklos bei vietinių žemės paviršiaus sąlygų (reljefas, įšilimas ir pan.) poveikio. Šie veiksniai dažniausiai turi lemiamą poveikį Lietuvos orams. Atliekant Ramiojo vandenyno tropinės dalies monitoringą yra skaičiuojami keli indeksai, įvertinantys vandenyno paviršiaus temperatūros anomalijas.
Pastaruoju metu intensyviai diskutuojama, kaip globalinis klimato atšilimas ir apskritai klimato kaita paveiks El Niño ir La Niña formavimąsi, tačiau vieningos nuomonės ir patikimų duomenų mokslininkai dar neturi. Naujausi tyrimai rodo, kad šylantis klimatas gali sudaryti palankias sąlygas vis dažnesniam stiprių El Niño įvykių pasikartojimui. El Niño ir La Niña poveikis Europai yra sudėtingas ir sunkiai analizuojamas, nes tai tik vienas iš daugelio orus Europos žemyne įtakojančių veiksnių.
El Nino Poveikis Ekonomikai ir Žemės Ūkiui
2023 m. antrąjį pusmetį sugrįžtantis „El Niño“ orų reiškinys sustiprins klimato kaitos poveikį. „Coface“ prognozės rodo, kad vidutinės trukmės laikotarpiu tam tikrų žemės ūkio produktų (grūdų, cukraus, palmių aliejaus, citrusinių vaisių) rinka bus labai neapibrėžta, o tam tikruose pasaulio regionuose kils didelė rizika apsirūpinimo maistu saugumui. Brazilija (didžiausia pasaulyje cukranendrių, sojos, kavos ir apelsinų augintoja), Indija (antroji pasaulyje ryžių, kviečių, cukranendrių ir bulvių augintoja), Indonezija (pirmoji palmių aliejaus augintoja, trečioji ryžių augintoja) ir Australija (ketvirtoji pasaulyje miežių ir rapsų augintoja) gali būti ypač pažeidžiamos ir jų žemės ūkio derlius sumažės. Taigi „El Niño“ sustiprina neigiamą klimato kaitos poveikį Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, Pietų ir Rytų Afrikoje bei Amerikoje.
Prastesnis derlius darys spaudimą visoms žemės ūkio ir maisto produktų vertės grandinėms, o 2024 m. gali būti itin įtempti pasiūlos ir paklausos šiame sektoriuje metai. Nenuostabu, kad 2024 m. maisto kainos turėtų didėti. Tai puikiai iliustruoja Pietryčių Azijos pavyzdys. Įvairūs pastarųjų 20 metų „El Niño“ epizodai paprastai sukėlė infliacinį spaudimą maisto kainoms šiame regione.
Reiškinys turės įtakos pasaulio orams, todėl Australijoje gali kilti sausra, JAV pietuose - daugiau lietaus, o Indijoje - susilpnėti musonai. El Nino reiškinys veikia orus daugelyje regionų, kur būdingos tam tikrų ligų epidemijos: maliarija - Pakistane, ŠV Indijoje, Šri Lankoje, Venesueloje, Kolumbijoje.
Galimos El Nino pasekmės pasauliui
El Nino gali pakeisti temperatūros ir kritulių pasiskirstymą šiame regione. Pavyzdžiui, JAV pietvakariuose gali padidėti sausros rizika, o tai gali neigiamai paveikti grūdų, ypač kviečių ir kukurūzų, gamybą. Australijoje, kai kuriose dalyse gali pasireikšti sausra, kuri gali turėti įtakos kviečių ir kitų kultūrų auginimui.El Nino poveikis žemės ūkiui ir grūdų gamybai yra sudėtingas ir priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant vietos klimato sąlygas, infrastruktūros prieinamumą, technologijas ir žemės ūkio praktiką.
Galimos El Nino pasekmės pagal regionus:
- Peru ir Ekvadoras: Kritulių kiekio padidėjimas, liūtys ir potvyniai, neigiama įtaka žemės ūkiui.
- Pietų Amerika: Sausros kai kuriose šalyse (Argentina, Brazilija, Čilė), įtaka grūdų pasėliams.
- Pietryčių Azija: Kritulių sumažėjimas, sausros, neigiamas poveikis ryžiams ir kitiems augalams.
- Šiaurės Amerika: Temperatūros ir kritulių pasiskirstymo pokyčiai, sausros rizika JAV pietvakariuose.
- Australija: Sausra kai kuriose dalyse, įtaka kviečiams ir kitoms kultūroms.
El Nino gali neigiamai paveikti kviečių gamybą Kanadoje ir Australijoje. Kita vertus, šis reiškinys turėtų padidinti Argentinos kviečių gamybą po praeitų metų atsigavimo.
El Nino gali sukelti ekstremalias oro sąlygas, dėl kurių pasaulinėje grūdų rinkoje gali atsirasti nepastovumo. Pavyzdžiui, pasikeitus sausringumui ar kritulių kiekiui, gali sumažėti grūdų produkcijos nuspėjamumas ir atsirasti rinkos kainų svyravimų. El Nino kai kuriuose regionuose gali sumažinti kritulių kiekį ir sukelti sausras. Tai gali neigiamai paveikti grūdinių kultūrų, tokių kaip kviečiai, kukurūzai, sojos pupelės ir kt., auginimą. Dėl sausros sumažėjusi pasiūla pasaulinėje grūdų rinkoje gali sukelti kainas.