Geriausia aplinką pažinti stebint, tyrinėjant, bandant, kuriant ir atrandant pačiam. Įvairūs bandymai ir eksperimentai - ne tik puikus būdas, užtikrinantis aktyvią mokinių veiklą, bet ir galimybė pažinti aplinką, išsiaiškinti įdomių dalykų apie įvairius daiktus ir medžiagas, kaip jos veikia viena kitą.
Krakmolo Pažinimas
Visą spalio mėnesį, popamokinės veiklos metu, 3-4 grupių mokiniai atliko eilę bandymų ir tyrinėjimų. Veiklų metu ugdytiniai aiškinosi, kas yra krakmolas ir kur jis randamas. Vaikai ant juodo popieriaus lapo piešė su bulve ir morka. Piešiant bulvę išryškėjo baltas piešinys.
Eksperimentas su Jodu
O kodėl taip nutiko, vaikai aiškinosi atlikdami eksperimentą su bulve, morka, obuoliu, kopūstu ir jodo tirpalu. Pipete užlašinę jodo tirpalo ant vaisių ir daržovių stebėjo, ar jie keičia spalvą. Palauke kelias minutes pamatė, kad bulvė spalvą pakeitė labiausiai, nusidažė tamsiai violetine, beveik juoda spalva, o kitų daržovių ir obuolio spalva nesikeitė. Taip atsitiko todėl, kad krakmolas yra ta medžiaga, kurią labai veikia jodas, keičia jo spalvą.
Atlikę eksperimentą, vaikai išsiaiškino, kad krakmolo yra būtent bulvėje, todėl jos gabaliuku nupiešus ant juodo popieriaus ir liko baltas piešinys. Tai išdžiūvusio krakmolo „pėdsakas“.
Bandymas su Jodu ir Krakmolu
Atliksime bandymą su jodu, kad nustatytume, ar produktuose yra krakmolo. Pavyzdžiui, perpjausime obuolį ir bulvę, tada užlašinsime jodo ant abiejų.
Išvada: Jodas nuspalvina krakmolą mėlyna spalva, ir taip galime sužinoti, ar produktas turi daug krakmolo ar ne. Šiuo atveju, obuolys yra pernokęs, kadangi jo visas vaisiaus plotas nusidažė.
Krakmolo Tirpalo Paruošimas ir Reakcija su Jodu
Šaltame vandenyje sumaišomas krakmolas, tada šaltas vanduo sumaišomas su verdančiu vandeniu ir šiek tiek palaukiama, kol atšals - gaunamas kleisteris. Įlašinus kelis lašus jodo, iš pradžių mišinys pasikeitė į tamsiai žalią spalvą, vėliau viską išmaišius su šaukšteliu, mišinys tapo tamsiai mėlynas.
Išvada: Su jodu galime sužinoti, ar produkte yra krakmolo, ar ne.
Krakmolas ir Jo Savybės
Krakmolas - organinė medžiaga, sudaryta iš dviejų dalių: amilopektino ir amilozės, kurios yra tris kartus mažiau nei prieš tai minėto amilopektino. Visų šių junginių skilimo - ar amilopektino, ar amilozės, rezultatas yra gliukozė. Kitaip sakant, gliukozės polimeras.
Jeigu mūsų virškinamajame trakte yra virškinamas krakmolas, galų gale turime gliukozę. O kas ji yra, visi žinome. Tai cukrus, kuris patenka į mūsų kraują. Žmonės, kurie turi sveikatos problemų, pavyzdžiui, serga diabetu, negali gliukozės greitai metabolizuoti, todėl krakmolą turintys vaisiai ir daržovės iškart pakelia gliukozės kiekį kraujyje.
Kaip Patikrinti Krakmolo Kiekį Namuose?
Yra labai geras testas - tai jodo testas, kurį galbūt daugelis žino dar iš mokyklos. Turėtume perpjauti bulvę per pusę ir ant jos užlašinti jodo, tuomet stebėti, kaip keičiasi bulvės spalva. Labai aiškiai išryškės melsvos dėmės, žinoma, po ilgesnio laiko ji visa pamėlynuos.
Tai labai geras testas, kuris, be to, dar labai tinka sodininkams renkant obuolius. Obuolį reikia perpjauti per sėklidę ir, užlašinus jodo, stebėti, kiek krakmolo yra. Jeigu obuolys prinokęs ar pernokęs, jodas pasklinda per visą paviršių, jeigu jis neprinokęs, krakmolo bus tik aplink sėklidę ir tai reiškia, kad jau metas obuolius skinti: tokie jie ilgiausiai išsilaikys saugyklose.
Krakmolo kiekio patikrinimas kitose daržovėse
Reikėtų sumalti vieną iš tų produktų ir pasigaminti kleisterį. Krakmolas nėra tirpus šaltame vandenyje, jis sudaro tokį mišinį, kuris pasižymi labai įdomiomis savybėmis, nes keičia klampumą dėl mechaninio poveikio. Tikriausiai tie, kurie gamino cepelinus žino, kad išsunkus tarkius, ant dubens dugno lieka krakmolas, kurį bandant paimti jis tiesiog ištyžta. Jeigu išmaišote krakmolą su vandeniu ir jį kaitinate, pasidaro tikrinis tirpalas kleisteris. Juo apipilkite sumaltą produktą. Jeigu bus mėlyna spalva, reiškia, krakmolo nedaug. Jeigu juoda daug.