Pastaruoju metu labai reklamuojamas rapsų aliejus, bet pamirštama, kad auginant šią kultūrą naudojama daug chemikalų. Rapsų auginimas tampa vis svarbesnis, nes šių augalų aliejus yra vienas sveikiausių maistinių aliejų, o rapsų perdirbimas vis plačiau naudojamas biodyzelinui gaminti. Perdirbus rapsus, lieka jų išspaudos, kuriose yra nemažai riebalų ir baltymų, o tai - geros kokybės gyvulių pašaras.
Omega-3 riebalų rūgščių svarba ir rapsų aliejus
Vis daugiau ir daugiau dėmesio sulaukia omega-3 riebalų rūgštys. Jos labai svarbios kūdikystės laikotarpiu, nes padeda palaikyti smegenų ir nervų sistemos vystymąsi. Kūdikio smegenys sparčiausiai auga kūdikystėje ir vaikystėje. Vienas iš geriausių omega-3 riebalų rūgščių šaltinių yra rapsų aliejus. Rapsų aliejus turi ypatingai daug omega-3 riebalų rūgščių - dešimt kartų daugiau nei alyvuogių aliejus, o rapsų aliejaus riebalų rūgščių struktūra yra labai palanki organizmui įsisavinti šias omega-3 riebalų rūgštis. Dar viena teigiama rapsų aliejaus, kurį naudojame kūdikių maiste, pusė - švelnus skonis. HiPP Daržovių ir mėsos patiekaluose kūdikiams nuo 4 mėn. naudojamas ekologiškas rapsų aliejus. HiPP ekologiško tolesnio maitinimo pieno mišinio sudėtyje taip pat yra vertingų ekologiškų omega-3 riebalų rūgščių.
*Omega-3 riebalų rūgštys padeda palaikyti smegenų ir nervinio audinio vystymąsi.
Pluoštinių kanapių auginimas Lietuvoje
Lietuvoje pluoštinių kanapių auginimas oficialiai įteisintas tik nuo 2014 metų įsigaliojus Pluoštinių kanapių įstatymui. Kaip numatyta įstatyme, šalyje galima auginti sėjamųjų kanapių (Cannabis sativa) veisles, kuriose tetrahidrokanabinolio (THC) kiekis ne didesnis kaip 0,2 proc. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje kasmet atliekami tyrimai rodo, kad iki šiol nė viename mėginyje, kuriuos iš kiekvieno sėjomainos lauko paėmė Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistai, nerasta viršyto THC kiekio.
J. Vaičiūnės pateiktais duomenimis, 2014 metais Lietuvoje šių augalų buvo auginama tik 1069,39 ha, o štai 2016 m. „Patvirtinus naują Pluoštinių kanapių auginimo priežiūros ir tiekimo rinkai kontrolės tvarkos aprašo redakciją, pasikeitę reikalavimai pluoštinių kanapių augintojams ir jų produktų tiekėjams atvėrė dar platesnes galimybes. Sušvelninti ne tik daug griežtesni nei kitose ES šalyse reikalavimai, bet ir suteikta galimybė auginti kanapes sodininkystei (agrotechniniais ar fitosanitariniais tikslais kanapės auginamos tarp kitų sodo ar daržo augalų arba šalia jų) ne didesniame kaip 0,1 ha plote, taip pat atverti keliai mūsų sąlygoms tinkamiausioms naujoms vietinėms veislėms kurti“, - aiškino Visuomenės informavimo skyriaus vyriausioji specialistė.
Taip pat ji pridūrė, jog auginantieji kanapes mažais plotais soduose ir daržuose taip pat gali būti ramūs - iš šių plotelių nebeimami mėginiai THC kiekiui tirti. Privaloma tik informuoti Augalininkystės tarnybos regiono skyriaus darbuotojus, kad kanapės pasėtos sodininkystės tikslais, pateikti įsigytos sertifikuotos sėklos originalią pakuotę, informuoti apie žydėjimą bei pildyti apskaitos žurnalą.
Žemės ūkio ministerijos atstovė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje galima auginti tik įteisintų pluoštinių kanapių veisles ir sėti tik sertifikuotą pluoštinių kanapių sėklą: „Visi besidomintieji turi žinoti, kad sėti nesertifikuotą, savo ūkyje išaugintą pluoštinių kanapių sėklą yra draudžiama. Pluoštinės kanapės Lietuvoje buvo auginamos jau nuo senų senovės. Tai mūsų tautinis paveldas, vertinamas visame pasaulyje - lietuviškos kanapės yra aukščiausios kokybės. Jos plačiai naudojamos tekstilės, statybinių medžiagų, maisto pramonės, biokuro gamybos srityse, taip prisidedant prie aplinkos tausojimo. Auginant pluoštines kanapes sumažėja pesticidų naudojimas, nes šie augalai atsparūs daugeliui kenkėjų, dažnai net auginami šalia kitų kultūrų kaip kenkėjus atbaidanti priemonė. Kadangi kanapės palieka laukus be piktžolių kitiems po jų auginamiems pasėliams, todėl yra itin svarbūs augalai sėjomainai.
Linų sėmenų aliejus
Linų sėmenų aliejus spaudžiamas iš linų (Linum usitatissimum), kurie auginami vidutinio ir šalto klimato juostose. Jau nuo labai senų laikų puikiai džiūstantis linų sėmenų aliejus buvo naudojamas kaip oro pokyčiams atsparus gražinamasis lakas auksuotiems paviršiams, nedažytam metalui ir medienai. Spėjama, kad linų sėmenų aliejus buvo pradėtas naudoti XII a. pabaigoje. Dažymas džiūstančiu aliejumi pirmą kartą aprašytas dar V a. pabaigoje. Atliktos cheminės analizės rodo, kad Norvegijoje XIII a. Puikiai džiūstantis, atsparus nusidėvėjimui ir oro poveikiui linų sėmenų aliejus naudojamas tiek pramonėje, tiek šiuolaikinėje statyboje.
Grynas sėmenų aliejus naudojamas nedažyto medžio gaminių: fasadų, panelių, grindų, namo vidaus ir išorės detalių, baldų, valčių gruntavimui, impregnavimui, galutiniam apdirbimui. Linų sėmenų aliejaus pagrindu pagaminti natūralūs ekologiški medžio impregnantai naudojami medinių namų vidaus ir išorės apdailos darbams, atliekant tokius vidaus apdailos darbus kaip dailylenčių, grindų, baldų, pirčių, saunų, medinių interjero detalių, namų apyvokos daiktų impregnavimui. Linų sėmenų impregnantai, priklausomai nuo sudėties, leidžia ne tik sustiprinti medienos apsaugą, bet ir pabrėžti medžio tekstūrą, išgauti norimą atspalvį. Šiam tikslui linų sėmenų aliejus yra maišomas su natūraliais priedais, mišiniais iš medienos sakų dervų, ekologiškais rišikliais, specialiais pigmentais. Pastarųjų geografinė kilmė - labai plati. Pavyzdžiui, natūralus mėlynos spalvos pigmentas, bazinis vario karbonatas, yra išgaunamas iš azurito mineralo, randamo retai ir atvežamo iš Vengrijos. Vario rezinatas - dirbtinis žalios spalvos skaidrus pigmentas, gaunamas iš verdigrio ir Venecijos terpentino. Gumigutas (gambodžas) - geltonos spalvos dažai, gaunami iš kai kurių Pietryčių Azijoje augančių medžių (Garcinia) rūšių. Indigas - mėlynos spalvos organiniai dažai, gaunami iš augalų, kurie auga Indijoje, Kinijoje ir Artimuosiuose Rytuose. Kraplakas - labai populiarus raudonos spalvos pigmentas, kuris gaunamas iš dažinės raudės (Rubia tinctorium), augančios Pietų Europoje, šaknų.
Impregnantų naudojimas - itin paprastas. Apdorojamos medienos paviršius labai gerai nusausinamas, nuvalomas, pašalinami nešvarumai, tuomet impregnuojama įmirkant arba tepant teptuku. Natūralaus linų sėmenų aliejaus beicai naudojami vidaus ir lauko darbams. Labiausiai tinkami rąstiniams namams, mediniams fasadams, sodo baldams, grindims apdoroti. Sėmenų aliejaus beicas giliai įsiskverbia į medį ir pabrėžia jo struktūrą. Jis nenusitrina, gerai apsaugo medieną nuo saulės UV spindulių ir ilgai išlieka.
Ekologiški linų sėmenų aliejaus dažai taip naudojami tiek vidaus, tiek ir lauko darbams. Ypač tinka ręstiniams pastatams, mediniams fasadams, sodo baldams, grindims ir metaliniams dirbiniams dažyti. Šie dažai pasižymi dideliu atsparumu dilimui, gerai apsaugo medžio paviršius nuo UV saulės spindulių ir yra ilgaamžiai.
Linų sėmenų muilas naudojamas ypatingai nešvariems paviršiams plauti. Nuplauna beveik viską nuo įvairių medinių, metalinių, akmeninių ir kitų paviršių. Taip pat naikina grybą, pelėsį. Ypač tinkamas mediniams paviršiams švariai nuplauti ir impregnuoti. Galima impregnuoti net molį - jis tampa visiškai nelaidus vandeniui.
Ūkio veiklos optimizavimas
Ūkiams, didinantiems konkurencingumą ir siekiantiems geresnių gamybos ir ekonominių rodiklių, svarbu pasirinkti pelningiausią žemės ūkio veiklos kryptį ir gamybos struktūrą, kurios atitiktų vietovės situaciją ir ūkio narių poreikius. Veiklos rezultatams didelės įtakos turi ūkio veiklos administravimas, ūkio gamybos struktūra, darbo išteklių racionalus panaudojimas, kokybės gerinimas ir kt. Optimalus vidinių rezervų paskirstymas yra itin aktualus žemės ūkiui, nes jis lemia darbo našumą, pelningumą ir efektyvumą.
Vykstant pasaulinių rinkų integracijos procesams ir pasaulinio masto ekonomikos svyravimams, Lietuvos ūkininkams ypač svarbu efektyviai valdyti ūkio gamybinius ir ekonominius išteklius ir atlikti ūkio veiklos ekonominę analizę, leidžiančią ūkio savininkui įvertinti veiklos efektyvumą. Javų-rapsų tipo ūkių pelnas 2011 metais buvo mažesnis už vidutinį šalies bendrąjį pelną, o šio tipo ūkių finansinė padėtis yra palyginti blogesnė nei kitų ūkių, užsiimančių augalininkyste.
Pritaikius gamybos optimizavimo modelį javų-rapsų tipo ūkyje, rapsų plotą galima didinti 3, o kviečių - 7 procentais. Optimizuoto javų-rapsų tipo ūkio ekonominiai rodikliai, palyginti su faktinių javų-rapsų tipo ūkių ekonominiais rodikliais, vidutiniškai padidėja 8, darbo našumo - 5 procentais. Optimizavimas - tai veikla, susijusi su kurios nors sistemos geriausios būsenos pasiekimu, atsižvelgiant į esamus sistemos apribojimus.
Ūkių apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) duomenimis, 2011 metais šalyje didžiausią dalį ūkių sudarė javų-rapsų tipo ūkiai (26,7 proc.). Jie disponavo didžiausiomis žemės ūkio naudmenomis. Palyginti su kitų tipų ūkiais, javų-rapsų ūkiai gali savo produkciją parduoti aukštesnėmis kainomis ir gauti didesnę paramą. Tačiau šių ūkių ekonominiai ir finansiniai rodikliai, palyginti su kitų tipų ūkiais, buvo prastesni: 2011 m. šalies javų-rapsų tipo ūkiai gavo 891 Lt/ha bendrojo pelno su subsidijomis, o vidutiniškai Lietuvoje šis rodiklis sudarė 1 119 Lt/ha, arba ketvirtadaliu daugiau.
Kompleksinis vertinimas rodo, kad didžiausią įtaką ūkio finansinio stabilumo įverčiui turi pelno iki apmokestinimo, grynojo pelno ir pardavimo pajamų su turtu santykiniai rodikliai (jų svoriai didžiausi). Nuolat augančioje Lietuvos ir ES grūdų rinkoje rapsai yra gana pelningas ir labai gerai realizuojamas produktas. Tačiau atliktas javų-rapsų tipo ūkių gamybos modeliavimas rodo, kad tokie ūkiai rapsų plotus turėtų didinti racionaliai - 3-5 proc., kadangi kiekvienam ūkiui, diversifikuojančiam savo veiklą, reikėtų atsižvelgti į ūkio sėjomainos reikalavimus ir apsaugoti dirvą nuo nualinimo (ekologinio ūkininkavimo atveju). Kviečių plotas galėtų padidėti vidutiniškai 7 proc., nes rinkos tendencijos rodo, kad kviečių paklausa ES ir tarptautinėje rinkoje tik didės, o kviečių pelningumas yra vienas iš didžiausių.
Ūkio gamybos optimizavimo modelis rodo, kad nežymūs javų-rapsų tipo ūkių pasėlių struktūros svyravimai lemia didesnius ūkio ekonominių rodiklių pokyčius: optimizuota javų-rapsų tipo ūkio bendroji žemės ūkio produkcija vienam žemės ūkio naudmenų hektarui, palyginti su faktine, padidėjo 5,7 proc., pardavimų pajamos su parama - 6,3 proc., bendrasis pelnas su parama - 8,5 proc. Gamybos išlaidos optimizuotame javų-rapsų tipo ūkio gamybos variante skiriasi nuo faktinių gamybos išlaidų labai nežymiai - vos 1 proc. Toks nedidelis gamybos išlaidų padidėjimas lemia 13 proc. padidėjusį ūkio grynąjį pelną. Atitinkamai optimizuotame ūkio gamybos variante padidėja grynasis pardavimų pelningumas (2,6 proc. punkto) ir gamybos rentabilumas (6,4 proc.
Optimizavus javų-rapsų tipo ūkių gamybą, socialiniai rodikliai (išskyrus 2 proc. Pritaikius ūkio gamybos optimizavimo modelį javų-rapsų tipo ūkiuose, pagerėtų veiklos rodikliai.