Arbata - tai nuostabus dalykas, ypač šaltuoju metų laiku. Tai gėrimas, pasižymintis įvairiausiais skoniais, spalvomis ir poveikiais.
Arbata Poezijoje
Žmonės kuria tekstus, kuriuose minima arbata. Štai vienas pavyzdys:
Jonažolių arbata
Jonažoles virė to sargo žmona.
Pripylė puodelį arbatos ir: - Na, Vaišinkis! -
Pastatė ant lango prieš nosį.
Garavo, kvepėjo žolių arbata.
O Šaltis už lango - ū ta, ū ta ta! -
Per naktį ją uostė, kilnodamas nosį.
Žiemos Eilėraščiai
Šaltis dažnai minimas poezijoje, ypač kalbant apie žiemą. Štai keletas eilėraščių apie žiemą ir šaltį:
Šalčio gitara
Baigės lapų sonata,
Rudenėlio burtai baigės.
Tupi varna kaip nata,
O ant varnos krinta snaigės.
Gaudžia stulpas ties paštu,
Skamba vielos apšarmoję.
Iš mokyklos sugrįžtu,
Nuo kalnelio Šaltis moja.
- Va, bičiuli, iš laidų
Padariau ore gitarą.
Groja vėjas - ū dū dū -
Šoka snaigės gyvatarą!
Žiemos karūna
Ar gerai, ar negerai,
Vėl pasikeitė orai.
Plūkias Šaltis prie pusnyno.
- Seni Šalti, ką darai?
- Žiemą sostan sodinu,
Sodinu ir dabinu
Baltabokštę jos karūną
Sniegenėlių rubinu!
Karalienė žiema
Pažįstame Šalčio gerumą, -
Pasišaukė vėjus kelis,
Pastatė kalnelyje rūmą.
Ne rūmas - tribokštė pilis.
Išbarstė pusnelėmis kiemą
Penkis ar devynis kartus
Ir parvežė seserį Žiemą
Pro balto sidabro vartus.
- Čia nieko tau, sese, nestinga -
Nei ledo, nei šerkšno gėlės...
Nebūk atšiauri ir klastinga, -
Vaikai kaip senelę mylės!
Pakilo Žiemužė į sostą,
Sužvilgo snieguolės šalia.
Ir niekam kol kas nepabosta
Baltosios valdovės galia.
Pirmoji pūga
Retai saulutė pasirodo,
Retai išsipina kasas.
Balta pūga už balto sodo
Suvėlė pakeles visas.
Sumaišė pusnį, atsiduso,
Nurūko pagiriu ūma.
Senam sode ant kiškio ūso
Iš džiaugsmo virpa tyluma.
Nedrįsta keltis šaltas vėjas, -
Gulės, atrodo ir gulės...
Sustingo sniegas palengvėjęs
Ant viršūnėlės obelies.
Ramiai susigūžė po langu
Karvelis margu snapeliu.
Ilgai žiūriu į tylų dangų,
Į tylią žemę ir tyliu.
Ledo žvangučiai
Pūgos užpustė
Lauką ir kelią,
Mėlyną ežero bangą...
Virpina vėjas
Klevo šakelę, -
Ledo žvangučiai žvanga.
Ledo žvangučiai -
Ak, žvangesėlis! -
Lengvas, švelnutis, grynas.
-Kelia pusnelę
Rugio pasėlis,
Pienė, rūta, vėdrynas...
Kelia pusnelę,
Baltąją kelia...
Va, pažiūrėk pro langą, -
Virpina vėjas
Klevo šakelę, -
Ledo žvangučiai žvanga.
Sninga
Ant lauko, ant bėgančio kelio,
Ant žalio zylutės pūkelio,
Ant sodų, miškelių šėmų,
Ant mano ir tavo namų
Nuo ryto lig vakaro sninga.
Nuo ryto lig vakaro sninga.
Atrodo, šiaurys aveles
Į žydras dangaus pieveles
Atvarė ir vilnas jų purto.
Ir va - iš buriuko užburto
Nuo ryto lig vakaro sninga.
Šalčio natos
Kartais, eidamas per sniegą,
Šaltis ima ir užmiega.
Šaltis miega - oras šyla.
Pūgos atlekia per šilą.
Ant ledinio šalčio maišo
Žemę naršo, dangų maišo.
Sumaišytų mus visus,
Bet senelis - krust ūsus.
Leduku užkloja balą,
Ir lauke smagiai pašąla.
Šalčio miegas
Šaltis mokė šaltukus,
Kaip statyti tiltukus,
Kaip žodelį skiemenuoti
Ir dainelę padainuoti.
- Va, žvirbliukai ant laidų, -
Mūsų natos be klaidų,
O laidai nuo elektrinės -
Mūsų penklinės varinės.
- Prašom, do... Ak, puiku!..
Prašom, re... Kalnelis.
Pusnynais iš slėnių anų
Ateina Kalėdų Senelis
Su pilnu maišu dovanų.
Žiūrėk, jau Senelis pasuko
Pro tuopą ir mūsų kieman.
Atneš tau iš guolio barsuko
Spalvotą ragaišį. O man?..
O man ką?.. Mašiną ar dūdą?..
Ir vieną, ir kitą turiu.
Atneški, Seneli, man rudą
Šuniuką - vadinsiu Gauriu.
O jeigu rudų nebeliko,
Atneški man juodą. O gal -
Geltoną ar baltą kaip Miko...
Ne ne, negrąžinsiu atgal.
Ne ne, neištremsiu į girią,
Kaip ištrėmė Sargį teta,
Kur niūkso eglynai pastirę
Ir virkauja vėjo tūta.
Globosiu šuniuką - teauga,
Teamsi žvalus prie būdos.
Turėsiu, Seneli, aš draugą,
Kuris neišduos niekados.
Bėgiosime, žaisim skiniuką,
Miškely grybausim abu...
Atnešk man, Seneli, šuniuką!
Koks plaukas - visai nesvarbu.
Baltas vakaras
Jau vakaras. Atėjęs
Dienelę užgesino.
Palinko baltas vėjas
Prie balto klavesino.
Nubėgo baltos gaidos
Per baltą baltą sniegą.
Ir, saulei nusileidus,
Baltam pusnyne miega.
Balti sapnai sušlamo,
Išgirdę baltą tylą.
Naujieji metai
Atjos ant vilko raišo
Skambėdama delčia,
Pabers iš balto maišo
Sidabrą ten ir čia.
Suvels šiaurys pusnelę.
Sublykčios Venera.
Papuošim eglę žalią
Vaivorykščių skara.
Arbata, ypač su aviečių uogiene, gali priminti mamą ir šildyti sugrubusias rankas.