Trakų krašto tradicinių amatų centre galima išsirinkti iš daugiau nei trisdešimt skirtingų siūlomų edukacinių programų. Daug dėmesio skiriama virtuvės lobynui ir jo paslaptims.
Taigi norintiems susipažinti su dzūkų, totorių, karaimų bei gruzinų virtuvių ypatybėmis, tradicinių amatų centras ištisus metus siūlo įvairias kulinarinės praktikos pamokėles.
Duonos kepimo tradicijos
Duonos kepimas namuose visada buvo didžia tradicija. Sakoma, kad šviežiai kepamos duonos kvapas į namus pritraukia gerovę ir sėkmę, o netekėjusioms merginoms šis kvapas padeda pritraukti patį geriausią vyrą.
Dzūkiškos duonelės kepimo programos metu kiekvienas suformuos savo duonos kepalėlį, jį dekoruos. Kol duonelė keps, susipažinsite su duonos keliu, protėvių kasdieniniais darbais, senoviniais įrankiais, sužinosite, kodėl duonos kelias nėra lengvas ir už ką duoną reikia mylėti, gerbti ir saugoti.
Programą veda sertifikuota duonos kepėja, kurios amatas ne išmoktas, o paveldėtas: duonos raugas keliauja per šešias kartas, iš prosenelės, senelės ir mamos perimtos duonos kepimo paslaptys.
Pagarba duonai yra vienas iš senoviškų lietuvių kultūros bruožų. Nė vienas iš valgių nebuvo taip gerbiamas, kaip duona kasdienė. Ji laikoma šventa, ją numetus, buvo reikalaujama pabučiuoti.
Daugeliui lietuvių ji buvo ir yra ne tik maistas, bet ir išties ypatingas, vienas ryškiausių simbolių, primenančių gimtinę ir namus.
Lietuviška juoda ruginė duona yra apipinta daugybės įvairiausių mitų ir legendų. Duona minima smulkiojoje tautosakoje, dainose, sakmėse, pasakose, tikėjimuose, įvairiose apeigose.
Su jos kepimu, laikymu, raikymu (riekimu) ir valgymu yra susiję daugybę tikėjimų, rodančių, kad duonos šventumas turi motyvuotą sakralinį pagrindą.
Lietuvoje ruginė duona buvo kepama paprasta ir plikyta. Duonos kepimas grindžiamas tešlos rauginimo menu ir magija. Rūgimas - tai fermentavimosi procesas, kurio metu, veikiant šilumai, produktai įgyja naują kokybę.
Tradicinis ruginės duonos kepimas Lietuvoje pripažintas tautiniu paveldu. Pasak etnologės Nijolės Marcinkevičienės, duonai lietuvių gyvenime tekęs ypatingas vaidmuo ir iki šiol populiarios su duona susijusios tradicijos.
Grikinė babka
Dzūkijos nederlingose žemėse grikių babka buvo ir tebėra ypatingas patiekalas. Tai - grikinių miltų apvalus dzūkų šventinis pyragas, būdingas tik dzūkų regionui.
Edukacijos metu susipažinsite su babkos kepimo tradicijomis, kartu su šeimininke pasiruošite ir išsikepsite babką, pagal receptą, perimtą iš Tiltų kaimo senųjų pateikėjų. Kol ji keps, išgirsite pasakojimą apie grikių atsiradimą Lietuvoje, pasimokysite dzūkų krašto dainų, muzikinių žaidimų.
Edukaciją vedanti šeimininkė turi tautinio paveldo produkto A kategorijos sertifikatą.
Duonos diena
Vasario 5-ąją, minint Šv. Agotos arba Duonos dieną, yra puiki proga prisiminti duonos svarbą, jos sakralią vietą mūsų kultūroje, pažvelgti į šio gaminio istoriją ir reikšmę, jos vietą senojo lietuvio gyvenime ir kas ji žmogui yra dabar.
Duonos svarba Lietuvos istorijoje
Duoną, kaip pagrindinį lietuvių maistą, mini rašytiniai šaltiniai. Jau XV a. lenkų kronikininkas, istorikas ir diplomatas Janas Dlugošas rašo apie apeiginę lietuvių duoną, aukotą derliaus šventėse vėlėms ir pagrindinį žemaičių maistą - duoną ir mėsą.
Ruginė duona minima ir Vytauto Didžiojo laiške, rašytame 1409 m. Žemaitijos kryžiuočių vaitui. Dar vienas faktas yra aptiktos XIV-XV a. pirkios su duonos kepimo krosnimi liekanomis Aukštadvario piliakalnyje.
Nuo seniausių laikų rugys lietuviams buvo ypatingas augalas, o juoda ruginė duona iki šių dienų labiausiai vertinta ir vertinama.