Kauno rajone, Pyplių apylinkėse, duonos kepimas visada buvo svarbi tradicija, perduodama iš kartos į kartą. Ši tradicija ne tik maitino žmones, bet ir turėjo gilią kultūrinę bei socialinę reikšmę.
Pyplių Istorija ir Tradicijos
Akademijos miestelis visada buvo ypatingas - nuo seno tai buvo nedidelė, gerai sutvarkyta, pavyzdingai apželdinta žemės ūkio srities mokslininkų ir studentų gyvenvietė.
Šios vietos akademinės, gamtamokslinės tradicijos siekia tarpukario laikus.
Seniūnija yra buvusio Marvos dvaro valdose. Anuomet gavę žemės, čia kūrėsi Lietuvos nepriklausomybės kovų savanoriai, klestinčius ūkius ir sodus puoselėjo šalies inteligentai.
Lėšos už atgautas buvusio Karvelių dvaro žemes pasitarnavo dar vienam kultūros ir švietimo židiniui - Akademijos gimnazijai - stiprinti: toks buvo iš šio krašto kilusios literatūros kritikės, vertėjos, Lietuvos ambasadorės prie UNESCO Ugnės Karvelis palikimas jaunajai kartai.
1999 m., į dvi dalis padalijus nuo senų laikų šioje vietoje buvusią Noreikiškių seniūniją, Akademija tapo atskira seniūnija su 290 ha ploto teritorija.
Duonos Kepimo Edukacijos
Į stovyklos programą įtrauktos pažintys su Kaunu, Vilniumi, Trakais, Rumšiškėmis.
Suplanuotos edukacijos ir kitos veiklos, pradedant ryto mankšta ir šokiais, baigiant papuošalų gamyba, muilo ir lietuviškos duonos kepimo edukacijomis.
Ūkininkavimas ir Tradicijos Puoselėjimas
Nuo senų laikų Čekiškė ir jos apylinkės laikomos žemdirbių kraštu.
Čia nėra pramonės įmonių, visiškai neliko ir laisvos, nedirbamos žemės - gilias šaknis įleido ūkininkai R. Majeras, E. Brazauskas, R. Laurinavičienė, V. Bubliauskas ir kiti darbštūs žmonės.
Didelius žemės ūkius šioje seniūnijoje valdo 13 ūkininkų.
Didžiausia įstaiga seniūnijoje daro įtaką ir gyventojų verslui.
Nemažai jų verčiasi daržovių ir sodinukų auginimu, puoselėja gražias sodybas.
Babtų Apylinkės: Istorijos Židinys
Svarbus šio krašto istorijos židinys - Kauno rajono muziejaus filialas - Babtų krašto muziejus.
„Babtai - nuostabaus grožio kampelis, mūsų istorijos ir kultūros lašas, kuriame spindi, žėri žmonių darbai, jų kančios ir likimai.
Dar 1792 m. Babtai gavo laisvo miesto teises (deja, tais pačiais metais jos buvo panaikintos).
Tais pačiais metais buvo patvirtintas ir pirmasis miesto herbas - jame pavaizduota popiežiaus kepurė (tiara) ir šv.
Babtų seniūnijos teritorijoje - 39 kaimai.
Babtų apylinkėse rasti akmeniniai darbo įrankiai ir ginklai byloja, kad čia žmonių gyventa labai seniai - naujajame akmens amžiuje.
Babtų apylinkėse yra du padavimais apipinti piliakalniai.
Vienas jų - Piepalių piliakalnis.
Apie 2,5 km į šiaurę nuo Panevėžiuko kaimo, Aluonos dešiniajame krante, yra Vikūnų piliakalnis.
Tai - vienas mažiausių piliakalnių Lietuvoje.
Alšėnų Apylinkės
Tačiau Alšėnų apylinkės jau nuo seno garsėja puikiais žmonėmis.
Kadaise daug narsių šio krašto vyrų paguldė galvas kovose už laisvę.
Alšėnų seniūnijoje nėra nei upių, nei ežerų, tačiau gausu miškų: Alšėngirės, Digrių, Laibutės, Navynos ir Žalgirės, kurių plotas siekia 500 ha.
Didžiausias kaimas - Mastaičiai, jame - per 1,2 tūkst. gyventojų.