Lietuvos miesteliai yra unikalūs savo turtinga praeitimi, garsiais ten gimusių ar gyvenusių žmonių vardais, etnokultūra. Jie džiugina savo ramiu jaukumu, paprasta bet tvarkinga infrastruktūra ir tam tikra tos vietovės dvasia (genius loci). Nepaisant globalėjimo iššūkių, maži miesteliai gali išlikti ir sėkmingai funkcionuoti kaip santykinai savarankiški sociokultūriniai organizmai, teikiantys gyvybingumą susietoms teritorijoms.
Siekiant išsaugoti tradicijas ir amatus, svarbu atkreipti dėmesį į sėkmingus pavyzdžius Lietuvoje. Vienas tokių pavyzdžių - duonos kepimo tradicijų puoselėjimas. Klaipėdos rajono amatų centre pristatomi šie amatai: audimas, mezgimas, pynimas iš vytelių, keramika, medžio raižiniai, lėlių gamyba, odos apdirbimas, duonos kepimo ir...
Duonos kepimas kaip bendruomenės tradicija
2024 m. vasario 13 d. Degėsių bendruomenė tęsė duonos kepimo tradicijas, suburdama vieningą bendruomenę. Renginį sveikinimo žodžiu pradėjo Degėsių bendruomenės pirmininkas Donatas Malinauskas.
Bendruomenės vadovas pabrėžė, kad prieš šventę būtina nudirbti visus darbus, todėl visus svečius pakvietė dalyvauti duonos kepime. Visi norintys galėjo išbandyti duonos kepimo tradicijas: patys formuoti kepalus, maišyti tešlą bei pašauti duonos kepalą į duonkepį.
Laukiant, kol iškeps duona, pasveikinti atvykę svečiai bendruomenei skyrė daugybę nuoširdžių linkėjimų. Kartu švęsti ir pasveikinti Degėsių bendruomenę atvyko Pakruojo rajono savivaldybės tarybos narė ir LR Seimo nario A. Matulo padėjėja Erika Kižienė, kuri perdavė Seimo nario sveikinimus ir dovanas Degėsių bendruomenei, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Veliulis ir mero patarėjas Linas Katilius.
Direktorius M. Veliulis perdavė mero Sauliaus Margio sveikinimą ir padėkojo bendruomenei už tradicijų saugojimą, nuoširdų ir atsakingą darbą bei Pakruojo krašto vardo garsinimą.
Šventėje taip pat dalyvavo Guostagalio seniūnijos seniūno pavaduotojas Darijus Malinauskas, į šventę atvyko ir gretimų bendruomenių - Grikpėdžių (pirmininkė Dalė Valantinienė), Mikoliškio (pirmininkas Jonas Janulis), Bardiškių (pirmininkė Nida Rudzinskienė), Guostagalio (pirmininkas Audrius Čepinskas), Sigutėnų (pirmininkė Pranutė Kvedarienė), atstovai.
Bendruomenės sueigos metu buvo neužmiršti visi prisidedantys prie bendruomenės veiklos. Bendruomenės rėmėjams skirtos padėkos ir simbolinės dovanėlės.
Tradicinių amatų centrų veikla
Tradicinių amatų centrų veikla yra svarbi puoselėjant tautinį paveldą. Sėkmingiausiai 2024 metais dirbančiu tradicinių amatų centru pripažintas Žaslių tradicinių amatų centras, kuris 2014 m. įkurtas ir veiklą vykdantis kaip Žaslių kultūros centro padalinys, 2016 m. atvėręs duris kultūros centro naujose, tradiciniams amatams pristatyti pritaikytose patalpose.
Įkuriant Tradicinių amatų centrą, buvo iškeltas tikslas - sudaryti sąlygas gaminti, pristatyti, realizuoti tautinio paveldo produktus, populiarinti ir puoselėti tradicinius amatus, telkti tradicinius amatininkus ir užtikrinti tautinio paveldo produktų perimamumą. Šie tikslai buvo sėkmingai įgyvendinti ir dar 2018 m. jis buvo įvertintas LR žemės ūkio ministerijos ir apdovanotas kaip sėkmingiausiai veikiantis Tradicinių amatų centras Lietuvoje.
Ši veikla aktyviai tęsiama ir toliau - glaudžiai bendradarbiaujama su Kaišiadorių muziejumi, Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centru, tiek vietos, tiek tradiciniais amatininkais iš visos Lietuvos. Tradicinių amatų centro veikla yra nuolat besiplečianti ir gausiai lankoma turistų.
Tautinio paveldo puoselėtojai
Konferencijoje, kurioje susirinko gausus būrys tautinio paveldo puoselėtojų, amatininkų, tradicinių amatų centrų ir savivaldybių atstovų, sėkmingiausiai dirbančiais tradiciniais amatininkais 2024 m. Karolis Tamulis už tradicinės žvejybos puoselėjimą ir Algimantas Tamašauskas, dar žinomas kaip Puodžių karalius, apdovanotas už ilgametę veiklą puodininkystės srityje.
Taip pat pagerbti tie, kurie savo darbais įprasmina tautinio paveldo svarbą ir įkvepia kitus, kurie yra mūsų kultūros ambasadoriai. Viena iš jų - mūsų krašto tradicinė amatininkė, kulinarinio paveldo puoselėtoja, muziejininkė Nijolė Adukonienė. Ji tradicinį šakotį kepa pagal išsaugotą Kaišiadorių regiono receptūrą, o duonos girą raugia pagal Kalvių kaimo užrašytą receptą.
Amatininkė tautinio paveldo produktus populiarina ir pristato renginiuose, veda tradicinio šakočio kepimo amato edukacijas visoje Lietuvoje. Vienas reikšmingiausių Nijolės Adukonienės darbų yra dar 2019 m. išleista knyga „Kaišiadorietiška virtuvė“. Tai itin vertingas darbas, kuriame užrašyti senieji receptai ir pateikėjų pasakojimai.
2024 m. itin svarus indėlis organizuojant šakočių kepimo čempionatą, kurio metu ji kartu su istorinės virtuvės tyrinėtojais pristatė kepinio ištakas, istoriją ir svarbą mūsų kultūroje. Jo metu Nijolė Adukonienė taip pat pristatė savo sudarytą unikalią, šakočio kepimo amatą pristatančią parodą „Pyragas nuo iešmo, Baumkuchenas, Raguolis ir šakotis. Vieno įspūdingo kepinio istorija“ (parodos tekstų autorius prof. dr. Rimvydas Laužikas). Pristatymo metu vyko pagal senuosius receptus iškeptų Nijolės Adukonienės šakočių, keptų pagal XIX-XX a. receptus, degustacija.