Ukmergės rajone, Mikėnų kaime, gyvenantis Nerijus Kriaučiūnas gerai žinomas sveikos duonos valgytojams sostinėje, Kaune ir Ukmergėje. Jo kepamą juodą duoną pamėgo ne tik vietos gyventojai, bet ir užsieniečiai. Nerijus su žmona Ugne kepa ypatingą naminę duoną ir ja prekiauja. Ji - iš ekologiškų rugių, kildinta raugu, kepta duonkepėje.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) šalies ūkininkus, ypač turinčius nedidelius šeimos ūkius, skatina imtis ir papildomų veiklų: su ES parama kurti naujus kaimo verslus ar atgaivinti senuosius amatus. Tradicinio amato puoselėjimas dabar tapo jų papildomu verslu, iš kurio išgyvena dvi šeimos. Iškepti duonos M. ir N. Kriaučiūnai sumanė norėdami jaunajai kartai parodyti seniausią ir garbingiausią kaimo tradiciją.
Šeimos Verslas ir Tradicijos
Ne vienas nustemba pamatęs drožinėtą užrašą, skelbiantį, kad tai - „Vyrų“ duona. Kepdamas duoną, Nerijus sukasi kaip vijurkas, nes duoną šauna į dvi duonkepes, kurioms iškūrenti reikia kelių valandų. Duoną jis kepa tris dienas per savaitę. „Tėvukas visas duonos kepimo paslaptis perdavė man. Dabar kartu su žmona tvarkomės šeimos versle. Auga trys sūnūs - Kristupas, Kasparas ir Kipras. Greitai galės padėti ir jie. Taip jau nutiko, kad mūsų šeimoje nuo seno duoną kepdavo vyrai, o ne moterys, todėl ir pavadinimas - „Vyrų“. Mūsų sūnūs mokomi visų darbų. Manau, ateityje jiems parvers viskas, ko išmoks“,- linksmai kalbėjo Nerijus.
Jis ne tik kepa duoną, bet ir sėkmingai ūkininkauja. Turi 35 ha savo žemės, dar tiek pat nuomoja - augina ekologiškus javus, kitas žemės ūkio kultūras. Laiko apie 100 Romanovo veislės avių. Iš jų vilnos, pasak Nerijaus, galima būtų irgi daug ką gaminti. Tvarte mūkia karvutė, kriuksi paršeliai. Kol kas jauna šeima gyvena Ukmergėje, bet planuoja statyti naują šiuolaikišką namą Mikėnuose. Galbūt jo sienos bus iš šiaudų, o gal iš molio. Svarbu, kad vieta namui jau parinkta. O kai yra svajonė, lieka ją įgyvendinti, juolab kad verslas sekasi.
Duonos Kepimo Paslaptys
„Mūsų duonos receptas - tėvo motinos, Marijonos Kriaučiūnienės. Į tešlą nededame jokių priedų. Duoną kepame tik iš miltų, druskos, vandens ir raugo“,- sako Nerijus. Visos tešlos jis nesunaudoja. Raugo pasilieka kitam kartui, kitam duonos kepimui. Paklaustas, ar duoną kepa taip, kaip senovėje, Nerijus patikina, kad lygiai taip pat - ir duonkepę kūrena tik beržinėm malkom, ir pelenus iš jos šluoja tik pušine, ir kryžių ant kepalo spaudžia taip pat. Net ir duonkubilis toks pat - sutvertas iš šulelių, suveržtų lanku. Jo dugnas- ąžuolo, kad tešla geriau rūgtų.
Kriaučiūnai duoną kepa iš savo ekologiškai išaugintų rugių ir kviečių miltų. Kriaučiūnų ūkis - ekologinis: javų jie netręšia mineralinėmis trąšomis, nepurškia chemikalais. Ateityje ūkininkai daugiau grūdų žada pirkti ir iš kitų ekologinių ūkių. Kriaučiūnų naminei duonai yra suteiktas tautinio paveldo sertifikatas.
Naminę duoną N.ir M. Kriaučiūnai parduoda turguje. Ją mielai perka sostinės ir Kauno gyventojai ir turistai. „Ypač lietuviškos juodos duonos nori užsieniečiai - jų kraštuose tokios nėra“, - lietuvių tautos išskirtinumu didžiuojasi Nerijus.
Prekyba ir Turgūs
Į turgų Nerijus važiuoja tris kartus per savaitę: ketvirtadienį - į Vilniaus Užupio Tymo turgelį, penktadienį - į ūkininkų turgelį Vilniuje prie ŽŪM, šeštadienį - į Kauną, Pilies turgų. Duoną pirkėjams Nerijus atveža šviežut šviežutėlę, dar šiltą - šeimos vyrai prikepa jos ankstų tos dienos rytą. „Gerai, kad atsirado ūkininkų turgeliai“,- pasidžiaugia Nerijus. - Apskritai, pastaruoju metu pasikeitė požiūris į šeimos ūkius. Kažin ar anksčiau būtume gavę leidimus duonai kepti ir ja prekiauti“.
Sodyba ir Edukacinė Veikla
Nors ūkininkai nenuilsdami rūpinasi naminės duonos verslu, jie nepamiršo ir pirminės idėjos - jaunajai kartai parodyti, kaip kaime seniau buvo kepama duona. Lankytojų Kriaučiūnai laukia ir savo neseniai atstatytoje sodyboje Mikėnų kaime. Ją Mindaugas paveldėjo iš krikštamotės. Sodyba jau buvo bebaigianti griūti, tad abiems su sūnumi teko pasiraitoti rankoves - viską restauravo savo jėgomis ir atstatė tokią, kokia buvo beveik prieš 100 metų.
Kriaučiūnai rengia parodomuosius duonos kepimus. Sodyboje įrengtoje duonos kepyklėlėje pūpso senovinė duonkepė. Iš molio ją nudrėbė septyniasdešimtmetis meistras. Kriaučiūnai atstatė net ir tuos statinius, kurių buvo likę tik pamatai. Pavyzdžiui, iš Česonių (kaimas netoli Mikėnų) atsivežė 150 metų senumo klėtį. „Siekėme autentikos, tad ir staktas palikome, kokios buvo“,- sakė Nerijus, svečius dažnai įspėjantis šių saugotis, kad nestukteltų kaktomis. Viename klėties gale - kvapnių grūdų aruodai, kitame - lino austiniais išpuošta seklyčia, per vidurį - beržo vantomis apkaišyta pirtis.
Ne pobūviams šeimininkai į savo sodybą kviečia svečius. „Pobūviams sodybų yra pakankamai, o mes supažindiname juos su tautiniu kaimo paveldu“, - sako Nerijus. Lankytojams Kriaučiūnai rodo, kaip kepama duona, sėjami, pjaunami ir kuliami rugiai - ne kombainais, o spragilu. Svečius pasodinę už stalo, sodybos šeimininkai ant jo padeda juodos duonos ir balto pyrago, o jei pageidauja, pavaišina ir tarke su kiaulės koja. Tarkė, paaiškina Nerijus, tai tarkuotų bulvių košė, iškepta duonkepėje. Ir čio patiekalo receptą šeima paveldėjo iš močiutės.
Parama ir Ateities Planai
Investuoja Kriaučiūnai savo ir ES paramos lėšas. Vien autentiškos kaimo sodybos atkūrimas kainavo beveik 300 tūkst. litų. Dalį lėšų ūkininkai atgavo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos (KPP) priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“. Kadangi investicijos susijusios su tautinio pavedo puoselėjimu, buvo kompensuota net 75 proc. išlaidų.
Kriaučiūnai žada plėsti verslą ir dar kartą kreiptis ES paramos. Sūnus mano, kad jiems reikia dar vienos duonos kepyklos su didesne duonkepe. Tam pritaria ir tėvas - jis yra visų idėjų ir projektų sumanytojas. Ūkininkų šeima galvoja ir apie nuosavą naminės duonos parduotuvę. Ir sąlygos steigti parduotuvę palankios, nes nuo šių metų paramos pagal minėtą priemonę galima kreiptis mažmeninei prekybai ne tik specializuotose, bet ir nespecializuotose parduotuvėse.
Remiami net 46 amataiKriaučiūnų šeimai ir kitiems tautinį paveldą puoselėjantiems kaimo gyventojams rinktis yra iš ko, nes remtinų veiklų sąrašas pagal KPP priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ tikrai platus. Be duonos ir pyragų kepimo remiami dar 45 tradiciniai amatai: audimas, drožyba, mezgimas, verpimas ir kiti.
Parama skiriama ir įprastiems verslams kaime: remonto, kirpyklų, siuvyklų, kavinių, valgyklų, nakvynės paslaugos, ne žemės ūkio produkcijos gamyba, privačių vaikų dienos priežiūros centrų, vaikų darželių, privačių socialinės priežiūros įmonių (senelių namų ir pan.) steigimas ir (arba) plėtra ir pan.