pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Rikotos Spurgos: Lengvas ir Skanus Receptas

Šiandien mano tas takas ėjo aplink spurgas. Saulės nušviestoms bobų vasaros dienoms ar darganotai belapei popietei, vaikiško gimtadienio stalui ar tiesiog savaitgaliui - Gimtadienio mugės rudens desertai renkasi į vieną įrašą.

Kodėl būtent rikotos spurgos?

Rikotos, varškės, turbūt nedidelis skirtumas. Gal tik tiek, kad rikota švelnesnė, be gumuliukų, todėl ir spurgos glotnios, maži kąsneliai.

Ingredientai

Ingredientai (apie 30 spurgų):

  • 250 g rikotos sūrio
  • 2 šaukštai cukraus
  • 2 kiaušiniai
  • žiupsnis vanilinio cukraus
  • 10 šaukštų miltų
  • 3/4 šaukštelio kepimo miltelių
  • aliejaus (virti)

Gaminimo eiga

P.S. Tarp delnų suformuok rutuliukus, juos išdėliok ant lengvai miltais pabarstytos lentelės.

  1. Rikotą išsukite su cukrumi, kiaušiniais ir vanile.
  2. Miltus sumaišykite su kepimo milteliais. Suberkite juos į rikotą ir užmaišykite tešlą. Ji turėtų būti tirštoka, jei atrodys per skysta, įberkite dar miltų. Tinkama konsistencija tokia, kai šaukštu pakabinę tešlos galite iš jos drėgnomis rankomis suvolioti spurgą. Per skysta tiesiog velsis tarp delnų.
  3. Įkaitinkite aliejų. Ugnį sumažinkite iki vidutinės. Šis etapas svarbus - per didelis karštis spurgą tik apkeps, vidus liks žalias.
  4. Drėgnu šaukšteliu kabinkite tešlos ir drėgnomis rankomis padarykite rutuliuką. Dėkite į aliejų. Geriausia, kai spurgų puode ne per daug, kad pačios galėtų vartytis. Kai parus, traukite ant popierinių rankšluosčių nudžiūti ir barstykite cukraus pudra.

Tikrų tikriausios lietuviškos varškės spurgos. Lengvučiai netobulos formos debesėliai. Įkaitink aliejų. Nusausink ir dar šiltas apipilk medumi. Originalų receptą valgytojų daugumos prašymu patobulinau į tešlą įmaišiusi medaus - sakė, saldumas pačioj spurgoj būtinas.

Patarimai ir gudrybės

Ji turėtų būti tirštoka, jei atrodys per skysta, įberk dar miltų. Tinkama konsistencija tokia, kai šaukštu pakabinęs tešlos gali iš jos drėgnomis rankomis suvolioti spurgą. Savo indukcinėj iš devynių lygių renkuosi penktą. Dėk į aliejų.

Rudens desertų įvairovė

Vieni jų gaminami su sodo ar daržo gėrybėmis, kiti - tas gėrybes vaidina, treti - apgaubti rudeniškai jaukių prieskonių.

  • Obuoliai su karamele, šokoladu ir riešutais. Kad valgyti būtų patogu ir smagu - pjaustyti riekėmis ir užverti ant pagaliuko.
  • Riešutainis arba karamelizuotas griliažas - puikiai išvaiko visus rudens slogučius. Kaip jos vaikams patinka! Saldūs gardūs rudeniniai traškučiai.
  • Jaukūs ir labai skanūs cinamoniniai sausainiai - jų nereikia nei kočioti nei formelėmis spausti, telpa į vieną skardą, tad stalą pasieks greičiau už daugumą kitų sausainių.
  • Vienas puikiausių rudens desertų, geras ir tuo, kad sykį daugiau pagaminus, saldėsių atsargų turėsite ilgam.
  • Obuolių ir cukinijų duona - tas variantas, kai gardumas slypi paprastume.
  • Morkų, obuolių ir bananų sausainiai - ypač tinka ir patinka paskanauti mažiausiems.
  • Obuoliniai pyragai - tiesiai šviesiai sakau, ruduo be jų man būtų tikrai nusmurgęs.

Nepamirštami vaikystės skoniai

Mokykloje klasiokams taisydavau lietuvių kalbos rašinėlius ir interpretacijas. Iš širdies dėliodavau kablelius ir nosines, lengva ranka braukydavau iš konteksto iškrintančius sakinius ir pasąmonės srauto vingius, padėdavau susitaikyti su donelaičiais, maironiais ir palangos juzėmis. O avansu ant baltos popierinės servetėlės manęs laukdavo apvalus aliejuje išmirkęs varškės rutuliukas su džemu. Daug džemo. Kas savaitę. …skanios būdavo, tos spurgos. Didelės, riebios, beveik tobulai apvalios su mažais tamsiais apgamėliais ir dažniausiai braškiniu džemu - apgrauždavau iš visų pusių, viduriuką pasilikdama užsiskanavimui.

Maistas kaip meilė ir gyvenimas

Valgau ir gaminu viską. Nesu pamišusi veganė, žirnio dydžio porcijų valgytoja, tobulai subalansuotos mitybos šalininkė. Tikiu, kad maistas yra meilė, ir tik saiko jausmo nepažįstantieji ima kurti naujas maisto religijas. Šiame draudimų pasaulyje aš ištikima sau, miltams, cukrui, sviestui, vynui, didkepsniui, bulvių košei, pelėsiniam sūriui, makaronams, daržovėms (bet nebūtinai penkioms per dieną), lęšių troškiniui ir rytais kruasanų pritrupintai lovai - maisto šventei, nes maistas yra ir gyvenimas.