Kiekvieno iš mūsų stalas neįsivaizduojamas be duonos. Jos pasirinkimas parduotuvių lentynose yra milžiniškas, akys raibsta nuo skirtingų rūšių - ruginė, juoda, balta, su sėklomis ir dar daugybė kitų - lieka tik išsirinkti sau mėgstamiausią.

Kaip Teisingai Pasirinkti Duoną?

Anot specialistės, vienas svarbiausių dalykų renkantis duoną yra skaityti etiketes, ne vizualiai vertinti tai juoda ar balta duona ar kreipti dėmesį į skambius užrašus ant pakuotės - o kritiškai įvertinti sudedamųjų dalių sąrašą, maistinę ir energinę vertę. Pasak dietistės jei ant produkto etiketės yra parašyta viso grūdo duona, tai dar nereiškia, kad joje visi miltai viso grūdo, o jei parašyta ruginė, tai dar nereiškia, kad jūsų rankose 100 proc. ruginė duona.

Gamintojui įdėjus dalį viso grūdo miltų ar ruginių miltų jis jau gali tokį produktą pavadinti viso grūdo rugine duona. Todėl, jei norite įsigyti sveikatai naudingiausią, skaitykite sudedamųjų dalių sąrašą.

Kaip pavyzdį dietistė pateikia dvi tamsias duonas, kurios iš pažiūros yra labai panašios, abi juodos, tačiau viena jų jau senokai yra uždrausta Lietuvos ugdymo įstaigose. Vaikams tiek darželiuose, tiek mokyklose rekomenduojama duona turi būti sveikatai palankesnė - cukrų kiekis ne didesnis nei 5 g, druskos iki 1 g/100 g, skaidulinių medžiagų daugiau nei 5-6 g/100 g.

„Didžiąją dalį mūsų raciono turi sudaryti viso grūdo produktai, todėl ir reikėtų teikti pirmenybę būtent jiems,“ - sako dietistė R. „Džiugu pastebėti, kad daugelis gamintojų įdedamą cukraus kiekį jau stipriai sumažino, šiandien turime duonos, kurią galime pasirinkti kaip sveikatai palankesnę alternatyvą, kurioje cukraus iki 5 g/100 g, ar net be pridėtinio cukraus.

Įsivaizduokime, jeigu mes suvalgome 200 g duonos per dieną, kurioje cukrų yra 10 g/100 g, tai jau praktiškai visą pridėtinio cukraus dienos normą gauname, o vaikai net viršija! Todėl svarbu skaityti etiketes ir teisingai pasirinkti,“ - pasakoja R.

Dietistė pasakoja, kad žvelgiant iš technologinės pusės, jeigu produktas yra mielinis, jį sunku pagaminti be cukraus, nes mielių aktyvumas priklauso nuo įdėto jo kiekio gaminyje, tačiau gamintojai jau puikiai moka iškepti duoną kuri būtų tiesiog natūraliai rauginta duona ir rinkoje tokių produktų jau nemažai.

„Mielės nėra didysis blogis, bet jeigu yra pasirinkimas, visada geriau rinktis natūraliai raugintą, tokios duonos suvalgysi mažiau ir virškinimo sistema „padėkos“. Jeigu duona bus ir ekologiška, t.y. „Matant duoną, pažymėtą užrašais „be glitimo“ reikia suprasti, kad ji bus pagaminta iš ryžių, kukurūzų miltų, krakmolo ir kitų tikrai duonai neįprastų sudėtinių dalių.

Glitimo atsisakyti visiems nereikia, rekomenduojama tik tiems, kurie turi glitimo netoleravimą, gydytojų diagnozuotą Celiakiją ar rekomendacijas prie tam tikrų sveikatos sutrikimų rinktis duoną be glitimo. Duonos plutelėje kancerogeninių medžiagų yra ženkliai daugiau negu minkštime.

Anot R. Bogušienės, tyrimais yra įrodyta, kad apdegusioje duonos plutelėje yra dešimt kartų daugiau kancerogeninių medžiagų, tokių kaip akrilamidai. Pasak R. Bogušienės iš esmės tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualiai - ar jis turi virškinamojo trakto problemų, ar ne, ar yra padidėjęs rūgštingumas, ar turi dirgliosios žarnos sindromą, ar suvalgius duonos pučia pilvą ir t.t.

Tačiau, labai dažnai įvyksta klaidos, kurios nulemia perteklinį kūno svorį, pavyzdžiui, kai žmonės be saiko valgo miltinius gaminius, ir ypatingai baltų miltų ar mielinius gaminius, kuriems pajusti saiką yra labai sudėtinga, dėl to vėliau turi per didelį kūno svorį.

Iš esmės atsisakius tokių gaminių arba valgant jų minimaliai, renkantis viso grūdo, ruginę, natūraliai raugintą duoną, ne per dažnai ir ne per dideliais kiekiais ji gali būti žmogaus racione, bet labai svarbu jos kiekis, kokybė ir kaip organizmas į šį produktą reaguoja. Būtina atminti, kad visa tai, kas yra miltai, gali būti keičiama į viso grūdo kruopas, tai iš esmės bus geresnis pasirinkimas,“ - pataria dietistė R.

"Rakto Skylutė" - Pagalba Renkantis Sveikatai Palankesnius Produktus

Siekiant padėti vartotojams lengviau surasti ir išsirinkti sveikatai palankius maisto produktus, Lietuvoje 2014 m. buvo patvirtinta žalios „Rakto skylutės" ženklinimo sistema. Simbolio „Rakto skylutė“ tikslas - padėti vartotojams lengviau išsirinkti maisto produktus tarp kitų tos pačios grupės maisto produktų.

Tai įprasti produktai, tačiau juose mažiau įdėta cukraus, druskos, sočiųjų riebalų, transriebalų, nėra maisto saldiklių, o grūdų turinčiuose gaminiuose išsaugota daugiau maistinių skaidulų. Toks produktų gerinimas būtinas, nes Lietuvoje atlikti gyventojų faktinės mitybos tyrimai rodo, kad gyventojų mityba jau daugelį metų skurdi, nesubalansuota ir nepalanki sveikatai - suvartojama ypač daug sočiųjų riebalų, angliavandenių ir druskos, bet per mažai daržovių, viso grūdo duonos.

Nesubalansuota mityba skatina širdies ir kraujagyslių ligas, vėžį, nutukimą, 2-jo tipo cukrinį diabetą. Šiuo metu yra 33 maisto produktų grupės, kurios gali būti žymimos ,,Rakto skylutė“ simboliu. Kiekviena grupė taip pat turi išskirtus ir jai priklausančius kriterijus, tokius kaip cukraus, druskos, riebalų, ląstelienos kiekius.

Vienas iš pavyzdžių galėtų būti avižiniai dribsniai. „Rakto skylutės“ simboliu pažymėti avižiniai dribsniai turės daugiau skaidulų ir mažiau cukraus, nei tie produktai, kuriuose šis ženklas nėra nurodytas.

Pagrindiniai "Rakto Skylutės" Kriterijai:

Prekybos centruose sveikatai palankesnė duona, gerai vertinama Europos komisijos ir populiari Skandinavijos šalyse, tai pažymėta simboliu „Rakto skylutė“. Tokios duonos sudėtis:

• ne mažiau kaip 30 proc., o ruginėje duonoje ne mažiau 35 proc. sausos produkto masės sudaro viso grūdo produktai,
• cukrų bendras kiekis ne didesnis nei 5 g/100 gramų,
• druskos kiekis ne didesnis nei 1 g/100 g, o ruginėje duonoje iki 1,2 g/100 gramų,
• riebalų ne daugiau kaip 7 g/ 100 gramų,
• skaidulinių medžiagų daugiau nei 5 g/100 gramų, o ruginėje daugiau nei 6 g/100 gramų.

O jei perkami trapučiai, duoniukai, džiūvėsėliai, reiktų atsižvelgti į šiuos kriterijus:

• ne mažiau kaip 50 proc. sausos masės sudaro viso grūdo produktai,
• riebalų ne daugiau kaip 7 g/100 gramų,
• iš viso cukrų ne daugiau kaip 5 g/100 gramų,
• druskos ne daugiau kaip 1 g/100 g,
• skaidulinių medžiagų ne mažiau kaip 6 g/100 gramų.

Maisto gamintojai savanoriškai šiuo simboliu gali ženklinti tik tuos maisto produktus, kurie atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus kriterijus. Kviečiame Šiaulių rajono maisto gamintojus notifikuoti „Rakto skylutės“ simboliui sveikatai palankesnius maisto produktus.

"Rakto Skylutė" Lietuvoje ir Europoje

Simbolis „Rakto skylutė" yra Europos Sąjungoje registruotas prekių ženklas, kurį Švedijos Nacionalinė maisto agentūra leido naudoti Lietuvoje. Skandinavijoje sergamumas maisto kilmės lėtinėmis ligomis yra mažiausias ES. Šių šalių rinkoje yra jau dešimtys tūkstančių pavadinimų produktų, pažymėtų „Rakto skylutės" simboliu. Švedijoje jis naudojamas jau ilgiau nei 25 metus.

Duona ir Sveikata: ką Dar Verta Žinoti?

Akrilamidai - tai dar viena kancerogeninė medžiaga, kelianti rimtą pavojų žmonių sveikatai ir yra ne tik skrudintose bulvytėse, bulvių traškučiuose, bet ir mūsų kasdieninėje duonoje.

Jis susiformuoja vykstant reakcijai tarp amino rūgščių ir cukraus, paprastai maisto produktuose, turinčiuose krakmolo ir apdorojamuose aukštoje temperatūroje (virš 120 ºC). Dėl to nerekomenduojama valgyti apskrudusios duonos plutos, nes joje didelė šių kenksmingų medžiagų koncentracija (akrilamido kiekis gali būti 10 kartų didesnis nei minkštime). Akrilamido kiekis didėja per ilgai skrudinant duoną. Jei duonos pluta apskrudusi, apipjaustykite ir nevalgykite degėsių.

Kokie Miltai Geriausiai Tinka Kepti Duoną?

Skanią duoną galima pagaminti ne tik iš kvietinių aukščiausios rūšies miltų. Patartina, kad duoną perkant ar kepant namuose, reiktų dažniau rinktis viso grūdo ruginius, rečiau viso grūdo kvietinius miltus.

Tačiau galima duoną iškepti su spelta kvietiniais miltais, nors šie miltai gali būti taip pat rafinuoti, kuriuose iš dalies pašalinta sėlenos ir gemalas, tačiau būna ir viso grūdo. Teigiama, kad spelta kvietiniai miltai palankesni sveikatai, nes juose mažiau kviečių baltymo glitimo ir jo struktūra skiriasi nuo įprastinių kviečių glitimo. Jų auginimo metu nereikalaujama daug sintetinių cheminių medžiagų, kadangi jie atsparesni ligoms ir klimato sąlygoms, nes spelta kviečių grūdelius apsaugo žvyneliai.

Grikių ir avižų miltai ne tik turtingi skaidulinėmis medžiagomis, bet gausu vitaminų, gerai virškinami, tinka įvairiuose kepiniuose. Jei turite tik grikių, avižų ar sorų kruopas namuose, tuomet pasinaudokite kavamale ir po 5 min. turėsite miltus. Taip pat paįvairinkite mitybą nešlifuotų ryžių ir kukurūzų miltais, privalumas jų tas, kad nėra glitimo.

---