Duona - vienas seniausių ir svarbiausių maisto produktų žmonijos istorijoje. Jau prieš 15 000 metų iš grūdų masės buvo kepami kieti kepiniai. Prieš 5000-6000 metų senovės Egipte mokėta duonos tešlą kildinti rauginimo būdu. Pramoninėse kepyklose duona pradėta kepti 19 a.

Duonos kepimo istorija Lietuvoje

Lietuvoje pirmosios kepyklos kūrėsi prie dvarų. Paprastai tai būdavo atskiri pastatai su rankinėmis girnomis, grūdų grūstuvais, žarijų krosnimis. Kepėjai minimi 16 a. dvarų inventorių knygose. Be duonos kepimo, kepėjai dirbo ir kitus dvaro darbus, kartais mokėjo činšą. Tik didesniuose miestuose buvo amatininkų (daugiausia svetimšalių), kepančių duoną pardavimui.

1789 Vilniuje dirbo 10 kepėjų (7 iš jų vokiečiai), 1840 - 18, 1860 - jau 200; 20 a. pradžioje kepyklos duona aprūpindavo 3-4 % miesto gyventojų. 20 a. 3 dešimtmetyje amatininkų kepyklos sparčiai kūrėsi mažesniuose miestuose ir miesteliuose. Didesniuose miestuose imta steigti mechanizuotas kepyklas. 1931 Kaune įsteigta Paramos kooperatyvo kepykla turėjo automatinę konvejerinę krosnį ir iškepdavo iki 45 tonų duonos per parą. 1936 pastatyta Šiaulių Bangos kepykla iškepdavo apie 10 tonų duonos per parą.

1940 pradžioje Lietuvoje (be Klaipėdos krašto) buvo 1150 kepyklų. Dauguma jų veikė prie maisto produktų parduotuvių, buvo nedidelės ir turėjo tik po vieną darbininką. Per Antrąjį pasaulinį karą kai kurios didesnės kepyklos (Panevėžio, Klaipėdos ir kitos) buvo sugriautos, daug kepyklų nusiaubta. Sugriautos kepyklos po karo buvo atstatytos, modernizuotos (žarijų krosnys pakeistos konvejerinėmis, gamyba mechanizuota), pastatyta nedidelių kepyklų. Didžiausiuose miestuose buvo 20 kepyklų, jos iškepė 17 000 tonų duonos ir pyrago gaminių. Rajonuose veikė 24 Lietuvos vartotojų kooperatyvų sajungos kepyklos, jos 1944 iškepė 700 tonų duonos ir kitų kepinių.

6-7 dešimtmečiais mažos įmonės buvo likviduojamos. Iki 1964 pastatytos 8 didelės kepyklos Vilniuje ir Kaune (po 2), Klaipėdoje, Šiauliuose, Druskininkuose ir Palangoje, 70 kepyklų rajonuose. 7-9 dešimtmečiais pastatyta naujų kepyklų Vilniuje (1975), Klaipėdoje (1977), Kaune (1980), rekonstruotos kepyklos Klaipėdoje (1981), Druskininkuose (1983), Vilniuje (1983), Kaune (1985).

Maisto pramonės ministerijai priklausančios mažos kepyklos (jos pradėtos vadinti duonos gamyklomis) sujungtos teritoriniu principu į susivienijimus (Vilniuje ir Kaune) ir duonos kombinatus (Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje). 1984 juose per parą buvo iškepama apie 450 tonų 90-95 pavadinimų duonos ir pyrago gaminių (apie 48 % duonos pramonės produkcijos). Lietkoopsąjungos duonos kepimo įmonės, esančios rajoninio pavaldumo miestuose ir kaimo vietovėse, 1984 per parą pagamindavo apie 500 tonų 45 pavadinimų duonos ir pyrago gaminių (apie 51 % duonos pramonės produkcijos).

Atkūrus nepriklausomybę valstybiniai duonos gamybiniai susivienijimai ir duonos kombinatai tapo akcinėmis bendrovėmis, priklausančiomis Žemės ūkio ministerijos reguliavimo sričiai (iki 2000), o Lietkoopsąjungos įmonės - uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis. 21 a. pradžioje Lietuvoje veikė apie 40 didelių duonos pramonės įmonių (didžiausios - Vilniaus duona, Klaipėdos duona) bei apie 2000 nedidelių privačių kepyklų.

Šiuolaikinės duonos įmonės Lietuvoje

Šiandien Lietuvoje veikia nemažai duonos gaminių įmonių, tiek didelių, tiek mažų kepyklų, kurios siūlo platų duonos, pyrago ir konditerijos gaminių asortimentą. Toliau pateikiami keli didžiausi ir žinomi duonos gamintojai Lietuvoje:

Mantingа

UAB "Mantinga" veiklą pradėjo 1998 m., pasiūlydama Lietuvos rinkai naują, iš Prancūzijos importuotą produkciją - šaldytus, technologiškai paruoštus kepimui duonos ir pyrago gaminius. Šiandien "Mantinga“ yra viena didžiausių ir moderniausių duonos, užkandžių ir šaldytų gaminių įmonių Baltijos šalyse. „Mantinga“ - tai 4 modernios gamyklos, apie 1000 skirtingų gaminių, eksportas į beveik 40 pasaulio šalių (nuo Amerikos iki Japonijos, Kinijos, Saudo Arabijos, Pietų Afrikos Respublikos).

Mantingos rekvizitai
Centrinė būstinė: Stoties g.

Vilniaus duona

Esame Lietuvos duonos rinkos lyderiai ir didžiausia kepykla Baltijos šalyse. Kepame daugiau kaip 60 pavadinimų duonos gaminių ir nuolat džiuginame savo pirkėjus naujomis duonos gaminių idėjomis. Savo gaminius parduodame ne tik Lietuvoje, eksportuojame juos ir į Latviją, Estiją, taip pat į Didžiąją Britaniją, Airiją, Lenkiją, Kanadą ir kitas šalis.

Vilniaus duona rekvizitai
Centrinė būstinė: Perkūnkiemio g.

Lietuvos kepėjas

Gerbdami senąsias tradicijas, saugodami ir tobulindami lietuviškos duonos receptūras, kartu kuriame ir naujas - kokybės bei gero skonio tradicijas. Dešimtmečius kaupta patirtis, tik aukščiausios kokybės ingredientai ir moderni gamybos įranga - tai, ko reikia, kad gimtų tikrai gera duona. Lietuvos kepėjas - šviežių ir šaldytų duonos bei pyrago gaminių tiekėjas, modernią, pačius aukščiausius standartus atitinkančią, bemaž 100 naujų darbo vietų sukurusią gamyklą įkūręs Lietuvos širdyje - Kaune.

Lietuvos kepėjas rekvizitai
Centrinė būstinė: Taikos pr.

Biržų duona

"Biržų duona" - viena seniausių lietuviško kapitalo duonos kepyklų. Įmonė įkurta 1953 metais Biržuose, rajone, kuriame dėl apylinkėse esančių karstinių įgriuvų propaguojama ekologinė žemdirbystė. Svarbiausias "Biržų duonos" tikslas - pateikti aukščiausios kokybės gardų gaminį kiekvienam vartotojui. Nepakartojamą kepinių skonį ir kokybę garantuoja aukštos kokybės žaliavos, gamyboje taikomos naujausios technologijos ir daugiametė patirtis.

Biržų duona rekvizitai
Centrinė būstinė: Plento g.

Klaipėdos duona

Duonos, pyrago, konditerijos gaminiai, vafliai - gamyba, didmeninė, mažmeninė prekyba.

Klaipėdos duona rekvizitai
Centrinė būstinė: Šilutės pl.

Baltasis pyragas, UAB

UAB "Baltasis pyragas" yra viena iš nedaugelio šalies kepyklų atsispyrusių pagundai greitos ekonominės naudos vardan "modernizuoti" ilgai trunkantį tradicinį duonos kepimo procesą. Nes tik pagal šimtmečius senolių tobulintas receptūras ir technologijas pagaminta duona yra tikrai sveika ir naudinga žmogaus organizmui.

Baltasis pyragas, UAB rekvizitai
Centrinė būstinė: Sodų g.

Kitos įmonės

• PREZO: Kepyklėlė-konditerijos gaminių gamyba ir prekyba. Centrinė būstinė: Lyros g.
• Gustum, UAB: Pagrindinė įmonės veikla yra kepyklos. Centrinė būstinė: Dūmų g.
• Garliavos duona: Šiuo metu kepame daugiau nei 70 duonos ir konditerijos gaminių. Gaminame vien iš kokybiškų, aukštos rūšies ir sveikų komponentų.

2021 didžiausios pagal metinę apyvartą duonos pramonės įmonės: Mantinga (Marijampolė), Vilniaus duona, Lietuvos kepėjas (Kaunas), Lašų duona (Rokiškis), Gudobelė (Kaišiadorys), Klaipėdos duona, Baltasis pyragas (Jonava), Nauji verslo projektai (MonAmi kepyklėlė, Kaunas), Plungės duonos kepiniai, Senoji kepyklėlė (PREZO kepyklėlės; Drobūkščių kaimas, Traksėdžio seniūnija, Šilalės rajono savivaldybė).

Labai išsiplėtė duonos pramonės gaminių asortimentas. Nuo keksiuko iki kaimiškos ruginės duonos! Profesionalūs meistrų puošti šakočiai, proginiai tortai - švenčių ir iškilmių skanėstai. Įmonės produkcija realizuojama bendrovės parduotuvėse - kavinėse bei vykdant didmeninę prekybą. Konditerijos gaminių gali įsigyti daugelį Lietuvos miestų ir miestelių žmonės, didžiųjų prekybos tinklų lankytojai.

Šiuo metu pagrindinė UAB „Danvita" veikla yra riestainių, džiūvėsių, skanėstų ir trapiųjų duonelių gamyba. UAB “Danvita” savo kepamus produktus rinkai tiekia su DANVITA ir RIDUTO prekiniais ženklais.

UAB Jungtinis duonos centras pradėjo savo veiklą 1996 metais. Pradžioje įmonė vertėsi tik prekyba, tačiau jau nuo 2002 metų buvo pradėta ir gaminių gamyba.

''Runika'' ir KO - ilgametę patirtį ir tradicijas turinti įmonė. Kepykloje kepame duoną, batonus, pyragus, bandeles, sausainius. Asortimentas yra platus: duonos gaminių - 37 pavadinimų, bandelių gaminių - 23 pavadinimų, plokštainių gaminių - 10 pavadinimų, sausainių gaminių - 37 pavadinimų.

---