Naminė duona - tai ne tik maistas, bet ir tradicijų puoselėjimas. Kepant duoną namuose, galima atrasti naujų skonių ir patirti kūrybinį procesą. Besidomėdama Mažosios Lietuvos kulinarijos paveldu, Zita Sakavičienė atrado, kad šiame krašte buvo kepama duona su lašinukais.
Duonos kepimo tradicijos ir patirtis
Prieš trejus metus feisbuke Zita sukūrė grupę „Kepu duoną namuose“, kur visi dalijasi savo receptais, patyrimais ir atradimais kepant duoną. Iš mokymų gimusi feisbuko grupė „Kepu duoną namuose“ dabar jau vienija beveik 12 tūkst. narių - ir iš Lietuvos, ir iš užsienio šalių. Ir duonos receptų ten pačių įvairiausių galima rasti.
„Žinote, vienas dalykas yra aprašyti, kaip tą duonelę kepti, o kitas - pačiam pabandyti, - sako Zita. - Mokymuose pamačiusios, kaip viskas vyksta, dažnai moterys prisipažįsta tik tuomet supratusios, kodėl ta duona sukrisdavo. Būna, tai per skystą tešlą, tai dar ką ne taip padaro.“
Receptų įvairovė ir asmeniniai skoniai
Pirmasis receptas, kurį Zita kažkada rado laikraštyje, buvo plikytos duonos. „Dabar plikytą jau rečiau kepu, - sako Zita. - Dažniausiai kepu duoną su sėklomis - moliūgų, saulėgrąžų, dar visokių. Vaisinė duona man skani. Į vaisinę duoną mėgstu įdėti džiovintų spanguolių - uogos rūgštelės suteikia, duonelė būna saldžiarūgštė.“
Aš rūgščios duonos nemėgstu, tad dedu cukraus ar medaus. Ir vienų ruginių miltų man tokia lyg per sunki, todėl dedu maždaug per pusę ruginių ir kvietinių viso grūdo, avižinių dribsnių porą saujelių. Z.Sakavičienės manymu, bet kas gali kepti duoną. Ir net tas, kuris nė karto nekepė, kartą pabandęs ir pajutęs kepamos duonelės kvapą namuose, norės kepti dar ir dar.
Duona su lašinukais: recepto ypatumai
„Radau šaltiniuose, kad dėdavo į duoną spirgų. Bet jeigu spirgų įdėsi, tai rasi kampe kažkur nukritusių. Tai aš pagudrauju truputį - supjaustau rūkytų lašinukų ar šoninę kaip spirginimui, bet nespirginu, žalius dedu.“
Kepimo procesas
Nuo ko priklauso, kokią duoną Zita keps? Sako, kaip sugalvoja. Paprastai vienu maišymu kepa kokių trijų rūšių duonos, pavyzdžiui, su lašinukais, su vaisiais ir be nieko. Kepalėliai nedideli, tai per savaitę ir suvalgo. Jei per daug iškepa - galima užšaldyti. Bet paprastai duona savaitę ar dvi gerai išsilaiko, nepelija.
Anot jos, nuo seno yra prietaras, kad kildinant duoną negalima triukšmauti, pyktis - duonelė turi ramiai kilti. Ji sako duonos niekada nemaišanti sudirgusi, susinervinusi ar tą dieną kažkokių rūpesčių prislėgta.
Mažosios Lietuvos kulinarinis paveldas
Pašnekovė ne tik duonos kepimu domisi. Ji dar renka informaciją apie Mažosios Lietuvos kulinarijos paveldą - šio krašto valgių receptus. Kadangi mes gyvenome, galima sakyti, prie sienos, tai daug kas čia maišėsi, ir mama, matyt, perėmė daug tų patiekalų iš evangelikių moterų. Atskirti tą ribą labai sunku - gal tik koks specifinis akcentėlis, prieskonis, - sako pašnekovė.
Jos įsitikinimu, geriausia mokytis praktikuojantis. Tad ir vesdama edukacijas dažnai pasakoja apie didžiausią savo vaikystės kulinarinę nesėkmę.
Receptai
Duona su lašinukais (Z.Sakavičienės receptas)
- Sumaišykite tešlą iš drungno vandens ir 0,5 kg miltų, dėkite raugo ir kildinkite šiltai 7-8 valandas.
- Kelis šaukštus atsikabinkite kitam kartui ir laikykite šaldytuve.
- Dėkite dar 0,5 kg miltų, druskos, porą šaukštų cukraus, sėklų, smulkiai supjaustytus lašinukus.
- Išminkykite ir sudėkite į riebalais pateptas skardeles.
- Drėgna ranka suglostykite ir laikykite dar tris valandas.
- Tada dėkite į šaltą orkaitę ir kepkite apie 70 minučių 190-200 °C temperatūroje.
Moliūgų duona
- Moliūgą, vandenį, pusę miltų, raugą išmaišykite.
- Kildinkite apie septynias valandas.
- Suberkite likusius miltus, sėklas, druską ir dėkite į pateptą taukais skardelę.
- Dar kildinkite apie tris valandas.
- Dėkite į šaltą orkaitę, kepkite 190 °C temperatūroje 70 minučių.