Duona yra tarsi gyva būtybė: jos nepaliksi, neišeisi iš namų kada užsimanęs. Plokščią duoną, pagardintą lašinukais, kepdavo Mažosios Lietuvos moterys. Besidomėdama Mažosios Lietuvos kulinarijos paveldu, Zita atrado, kad šiame krašte buvo kepama duona su lašinukais.
Receptas ir gaminimo ypatumai
Sumaišykite tešlą iš drungno vandens ir 0,5 kg miltų, dėkite raugo ir kildinkite šiltai 7-8 valandas. Netriukšmaukite, nesipykite - kylanti duonelė mėgsta tylą. Kelis šaukštus atsikabinkite kitam kartui ir laikykite šaldytuve. Dėkite dar 0,5 kg miltų, druskos, porą šaukštų cukraus, sėklų, smulkiai supjaustytus lašinukus. Išminkykite ir sudėkite į riebalais pateptas skardeles. Drėgna ranka suglostykite ir laikykite dar tris valandas. Tada dėkite į šaltą orkaitę ir kepkite apie 70 minučių 190-200 °C temperatūroje.
Vienas iš įdomesnių produktų, kurią šioje parodoje siūlo lietuviška įmonė, duona su lašinukais. Paruošiama tešla su raugu ir paliekama parai rūgti. Supjaustomi rūkyti lašinukai. Į tešlą jie įmaišomi kartu su česnakais ir pipirais. Kiek kepti priklauso nuo kepaliuko dydžio.
Zitos Sakavičienės patarimai
Kaip pasakoja Smalininkuose gyvenanti Z.Sakavičienė, prieš keturiolika metų „Šeimininkės“ laikraštyje perskaitė, kad vyras iš Panevėžio namuose kepa duoną, ir pagalvojo - negi ji negali? Prieš trejus metus feisbuke sukūrė grupę „Kepu duoną namuose“, kur visi dalijasi savo receptais, patyrimais ir atradimais kepant duoną.
„Radau šaltiniuose, kad dėdavo į duoną spirgų. Bet jeigu spirgų įdėsi, tai rasi kampe kažkur nukritusių. Tai aš pagudrauju truputį - supjaustau rūkytų lašinukų ar šoninę kaip spirginimui, bet nespirginu, žalius dedu.
Nuo ko priklauso, kokią duoną Zita keps? Sako, kaip sugalvoja. Paprastai vienu maišymu kepa kokių trijų rūšių duonos, pavyzdžiui, su lašinukais, su vaisiais ir be nieko. Kepalėliai nedideli, tai per savaitę ir suvalgo. Jei per daug iškepa - galima užšaldyti. Bet paprastai duona savaitę ar dvi gerai išsilaiko, nepelija.
Z.Sakavičienės manymu, bet kas gali kepti duoną. Ir net tas, kuris nė karto nekepė, kartą pabandęs ir pajutęs kepamos duonelės kvapą namuose, norės kepti dar ir dar. Anot jos, nuo seno yra prietaras, kad kildinant duoną negalima triukšmauti, pyktis - duonelė turi ramiai kilti. Ji sako duonos niekada nemaišanti sudirgusi, susinervinusi ar tą dieną kažkokių rūpesčių prislėgta.
Alternatyvus receptas
Moliūgą, vandenį, pusę miltų, raugą išmaišykite. Kildinkite apie septynias valandas. Suberkite likusius miltus, sėklas, druską ir dėkite į pateptą taukais skardelę. Dar kildinkite apie tris valandas. Dėkite į šaltą orkaitę, kepkite 190 °C temperatūroje 70 minučių.
Duonos kepimo tradicijos Lietuvoje
„Žinote, vienas dalykas yra aprašyti, kaip tą duonelę kepti, o kitas - pačiam pabandyti, - sako Zita. - Mokymuose pamačiusios, kaip viskas vyksta, dažnai moterys prisipažįsta tik tuomet supratusios, kodėl ta duona sukrisdavo. Būna, tai per skystą tešlą, tai dar ką ne taip padaro. Iš mokymų gimusi feisbuko grupė „Kepu duoną namuose“ dabar jau vienija beveik 12 tūkst. narių - ir iš Lietuvos, ir iš užsienio šalių. Ir duonos receptų ten pačių įvairiausių galima rasti.
„Teisingą ruginę duoną rauginame mediniuose kubiluose su savo raugu, be mielių. Anksčiau duona būdavo rupi. Mes irgi naudojame pilno grūdo miltus. Tai žmonės jau vertina“, - dėsto pardavėja.
Zitos Sakavičienės prisiminimai
Z.Sakavičienės pomėgis gaminti irgi neabejotinai paveldėtas iš mamos - ji daug gamino ir dukrą šalia pasistačiusi mokė. Jos įsitikinimu, geriausia mokytis praktikuojantis. Tad ir vesdama edukacijas dažnai pasakoja apie didžiausią savo vaikystės kulinarinę nesėkmę.
„Atsimenu, mama mokė cepelinus gaminti. Aš buvau pradinukė. Viską išmokau, bet nepažiūrėjau, į kokį vandenį tuos cepelinus deda. Kai mamą paguldė į ligoninę, tėvas dirbo miške, pagalvojau - išvirsiu jam cepelinų. Pagaminau ir sudėjau į šaltą vandenį. Tėtis grįžęs rado mane verkiančią. Bet pamoka buvo gera. Ir dvi Zitos dukros labai skaniai gamina, seniai mamą pralenkė.