Kone kiekvienas, ragavęs studentiškos duonos, pasakys, jog bakalauro darbas yra rimtas dalykas, o norint į tinkamai parašyti, reikia atlikti daug pačių įvairiausių veiksmų, o vienas iš tų, kurį teks atlikti pirmiausiai, yra temos parinkimas. Tad kaip pasirinkti temą? Daugeliui žmonių atrodo, kad tai - lengva bei greitai atliekama užduotis, tačiau taip atrodys tik tol, kol leisitės į tinkamiausios temos paieškas, o kol rasite geriausią variantą, teks ir laiko skirti nemažai, ir pastangų įdėti.
Tačiau būtina pasidžiaugti, kad yra ne vienas patarimas, į kurį atsižvelgiant, išsirinkti temą bakalauro darbui bos gerokai paprasčiau. Bene vienas svarbiausių dalykų, kurį galima pasakyti apie tai, kaip išsirinkti temą bakalauro darbui, yra toks, atsižvelkite į savo norus. Nereikia manyti, kad tai skamba neprofesionaliai, priešingai - tai sprendimas kaip tik vertas dėmesio.
Dar vienas patarimas, kurio taip pat turėtų nepamiršti visi tie, kurie rinksis temą šiam rašto darbui, skamba šiek tiek linksmai, tačiau tuo pat metu yra labai rimtas bei reikšmingas. Atminkite, jog kvailų temų nėra…. Taip, perskaitėte tikrai teisingai. Bene įdomiausia tai, kad nemaža dalis studentų atsisako minčių apie vieną ar kitą temą, nes mano, kad ji…. skamba kvailokai.. Tačiau, ką apie tai sako rašto darbų specialistai?
Dar vienas kriterijus, dėl kurio, pasirinkti temą bakalauro darbui bus gerokai lengviau, yra literatūra. Kaip žinia, literatūra rašto darbams yra vienas svarbiausių dalykų - jos neturint, parašyti bakalauro ar bet kurį kitą rašto darbą būtų sunku. Bakalauro darbui svarbi ir tema.
Temos aktualumas: Į rinką bei skatinanti Europos politinę vienybę, siekia panaikinti prekybos barjerus tarp šalių sąjungos narių. Šis, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, šalyje gerokai suintensyvėjo tarptautinė prekyba ir konkurencija. Tokiomis sąlygomis įmonė, siekdama pelningumo ar net išlikimo turi būti konkurencinga.
Augimas: Greta tarptautinis stambis bendrovis į rinką vis didesniu mastu įsitraukia ir vidutinės bei smulkios įmonės. Dėl konkurencinės plėtros daugėja naujų prekių, gerėja jų kokybė, vyksta naujos pardavimo rinkos paieška. Iššūkius konkurentus. Tai konkurencinė padėtis rinkoje.
Darbo objektas: Teorikai išanalizuoti ekonomikos subjektų konkurencijos esmę. Pritaikyti apibendrintą konkurencinės aplinkos vertinimo schemą UAB "Vilniaus duona". Pirmojoje baigiamojo darbo dalyje yra apžvelgiama ekonomikos subjektų konkurencijos samprata, rūšys, jos esmė. Taip pat yra nagrinėjama konkurencinė aplinka, jos vertinimo samprata. Nagrinėjami konkurencinis strateginis grupis rinkoje nustatymo principai.
Atliekama pagrindinis duonos ir pyrago gaminis rinkos dalyvis apžvalga, pateikiamas stipriausios duonos gamintojos palyginimas. Pateikiamos išvados ir pasiūlymai. Tyrimo metodai. Darbo hipotezė: Ekonomika - tai mokslas, padedantis iš visų ribotos išteklių panaudojimo alternatyvų pasirinkti geriausią. Kitaip sakant, tai mokslas apie tai, kaip žmonėms geriau apsirūpinti maistu, būstu, rūbais ir kitais būtinais dalykais, kaip spręsti su tuo susijusias problemas.
Ekonomikos subjektai - dalyviai ar jų grupės, kurie savarankiškai priima ekonominius sprendimus, sudaro savo veiksmų programas ir jas įgyvendina. Taigi ekonomikos subjektai - įmonės, jos junginiai (susivienijimai, asociacijos ar pan.), įstaigos ar organizacijos bei kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie vykdo veiklą rinkoje. Nagrinėja konkurenciją, kaip rinkos ekonomikos mechanizmo elementą, kuris leidžia nustatyti paklausos ir pasiūlos pusiausvyrą. Apibūdina konkurenciją, kaip kriterijų, pagal kurį nustatomas pramonės rinkos tipas. Konkurencija, nors ir skirtingai interpretuojant, yra apibūdinama, kaip ekonomikos subjektų varžymasis.
Padėtis rinkoje, kai nė vienas iš rinkos dalyvių negali taikyti monopolinės kainos dėl to, kad rinkoje veikia keli pirkėjai ar pardavėjai arba, kai esant laisvam įėjimu į rinką, egzistuoja reali galimybė rastis tokiam pirkėjui ar pardavėjui. Šios varžybos tarp įmonis (gamintojų, prekybininkų, paslaugs tiekėjo). Tai varžymasis siekiant savo tikslų. Varžymasis dėl viršenybės visuomenėje. Tai institucinis barjeras nevaržomas laisvas įėjimas į rinką ir laisvas išėjimas iš rinkos. Konkurencija tarp įmonis iš esmės pasireiškia kaip konkurencija tarp jų prekių. Šios vienos rūšies prekės. Šiuolaikinėje mikroekonomikos teorijoje konkurencija yra suprantama, kaip tam tikra rinkos savybė.
Priklausomai nuo konkurencijos tobulumo rinkoje yra skiriami tam tikri rinkos tipai, konkurencijos rūšys, kurioms būdingas tam tikras ekonomikos subjekto elgesys. Nagrinėjant rinkos struktūrą, norint pavaizduoti konkurencinę sąveiką tarp ekonomikos subjektų, yra naudojami terminai daug ir mažai. Šios panašias prekes. Šias artims pakaitals. Tobula konkurencija ir monopolija - tai dvi kraštutinės rinkos spektro pozicijos. Tarp jų yra oligopolinė ir monopolinė konkurencijos rinkos.
Tai padėtis, kai rinkoje veikia daug pirkėjų ir pardavėjų, kai įėjimas į rinką yra laisvas, o rinkos dalyviai turi visą informaciją apie kainas ir gaminių savybes. Tobulos konkurencija yra loginė konstrukcija, o ne reali rinkos padėtis. Decentralizuotos kainodaros sistema, kurioje nėra išorinės prievartos, o ką gaminti, ką vartoti, kam parduoti ir pan. sprendžia individualūs vartotojai, įmonių vadovai, išteklių savininkai, nes rinkoje veikia daug pirkėjų ir pardavėjų ir kiekvienas iš jų užima nedidelę rinkos dalį. Šios panašias prekes. Šiau realiame gyvenime tokios tobulos konkurencijos beveik nėra. Teorijoje autoriai skiria įvairias netobulos konkurencijos rinkas: monopolinę konkurencija, oligopolija, monopolija.
Tokia rinkos padėtis, kai daugelis įmonių gamina labai panašią produkciją; Šias gana įvairias vartojamąsias savybes; Šios labai (bet ne idealiai) artimus pakaitus; Šiau pirkėjo požiūriu ne identiškas prekes. Taigi monopolinės konkurencijos rinkoje veikia daug pardavėjų, kurių rinkos dalis dydžiai vidutiniškai sudaro nuo vieno iki dešimties procentų bendros pardavimo apimties rinkoje. Monopolinėje konkurencijoje kiekvienos įmonės tikslas - sukurti pirkėjui įvaizdį, kad jos prekės išsiskiria iš kitų savybėmis, yra kažkuo savitos, unikalios. Lengvas įėjimas į rinką. Šiose analizėse. Šios didelę jos dalį. Šios įmonės gali siūlyti pirkėjams ir labai skirtingas, ir labai panašias prekes. Naujai įmonei patekti į oligopolinę rinką yra labai sunku. Šios - didelis investicijų poreikis. Įmonės oligopolininkės daro įtaką kainai rinkoje, kurios įėjimo ir išėjimo barjerai yra dideli.
Oligopolininkai vengia kains konkurencijos, nes kains skirtumas yra lengvai išlyginamas. Šiau minėtose rinkose, oligopolinėje rinkoje paprastai yra naudojami kiti metodai: technologijos tobulinimas, gaminis kokybės gerinimas, teikiams paslaugs plėtimas, garantijs didinimas ir kt. Šiau bent kelios iš jų palyginti didelės. Šios artims pakaits, pardavėjas; Šias artims pakaitals. Kai rinkoje yra tik viena firma, ji turi įtakos rinkos kainai, gali pasirinkti kainą ir gaminamos produkcijos kiekį, kurie maksimizuos jos pelną. Šiau iš tikro monopolija negali pasirinkti kainos ir gaminamos produkcijos kiekio visiškai laisvai: ji parduos tik tiek produkcijos, kokia bus paklausa.
Paklausa nulemia monopolininko pasirenkamą kainą ir produkcijos kiekį. Šiau kadangi monopolijos gaminamas ar parduodamas produktas yra tuo unikalus, kad neturi artims pakaits, vartotojui nėra alternatyvos: jis turi pirkti iš monopolininko arba apsieiti be produkto. Šias sąžiningos konkurencijos ribos, esant vienodoms sąlygoms visiems rinkos dalyviams. Norint išnagrinėti ekonomikos subjektų konkurencinę aplinką pirmiausiai reiktų nagrinėti išorinę aplinką. Šios vienokiu ar kitokiu būdu daryti įtaką jos veiklai, siekiant savs tikslų. Šiau galime orientuoti klientus į save. Šius įmonės sprendimus (/įstatymai, valstybinės įstaigos, įtakingos visuomenės grupės.
Geografinė, gamtinė aplinka - apima klimato sąlygs, gamtos išteklius, jų naudojimo ir aplinkosaugos priemonis įtaką įmonės sprendimams ir veiksmams (stiprėjant visuomenei stiprėja gamtosauga. Atsiranda kai kuris žaliavs deficitas, daug dėmesio skiriama atsinaujinantiems ir neatsinaujinantiems gamtos ištekliams. Dažniausiai naudojamą analizės techniką priimta vadinti PEST analize. Ši analizė apima keturis makroaplinkos aspektus: politinį ir teisinį, ekonominį, socialinį ir kultūrinį, technologinį. Marketingo klasikas P. Kotler išskiria makroaplinką, mikroaplinką ir įmonę. (Žr. Priedą Nr.1) Ši aplinką W.W.
Šiau mikroaplinką jis pervadina - konkurencinė aplinka, iš kurios išbraukia dvi sudedamąsias dalis - tai prekybos tarpininkus ir prekybos pagalbininkus. (Žr. 1 pav.) 1 pav. Išorinė aplinka pagal W.W. Šis tai, kad ji veikia tam tikroje teritorijoje, tam tikroje klimato juostoje, tam tikroje politinėje, teisinėje ir kitoje aplinkoje. Šiau įmonė ts sąlygs negali pakeisti. Įmonė priima signalus iš aplinkos kaip galimybes ir pavojus, bet negali aktyviai į juos reaguoti. Makroaplinka - tai visuma jėgs, kurios tam tikroje teritorijoje veikia įmonės sprendimus ir kurioms ji tiesiogiai negali daryti įtakos.
Pagrindinėmis konkurencinės aplinkos sudėtinėmis dalimis yra tiekėjai, pirkėjai, esami ir potencialūs konkurentai, pardavimo tarpininkai, pardavimo pagalbininkai. P. Kotler taip pat prie konkurencinės aplinkos priskiria interesų grupes. Konkurencinės aplinkos bruožas yra tas, kad tarp jos elementų ir įmonės atsiranda atvirkaštinė sąveika: konkurencinės aplinkos subjektai įtakoja įmonę, bet taip pat įmonė turi galimybę aktyviai reaguoti į tuos veiksmus. Įmonės įtaka konkurencinei aplinkai yra skirtinga ir priklauso nuo jos konkurencinės pozicijos rinkoje, bet konkurencinė aplinka visada yra labai svarbus įmonės strategijos elementas.
Žemiau yra pateikiami S. L. Goldman D. D. Van Fleet ir C. W. S. L. Goldman išorinę aplinką padalija į keturis tipus: tolima, bendra, konkurencinė ir veiklos aplinka. Šiau laikui bėgant šie elementai gali pereiti į kitą, svarbesnį aplinkos tipą. Todėl įmonės turėtų atlikti pastovų stebėjimą kad apsisaugotų nuo aplinkos smūgis, kurie gali būti grėsmingi įmonei. Bendrajai aplinkai autorius priskiria politinius, bendraekonominius, socialinius ir įstatyminius veiksnius. Šiuo laikotarpiu. Autorius pabrėžia, kad labai svarbu tinkamai nustatyti ir įvertinti tolimą, bendrą ir konkurencinę aplinkas, nes būtent jos ir sudarys įmonės užduoties aplinką, iš kurios svarbiausia ir didžiausią įtaką daranti yra konkurencinė aplinka. S. L. Goldman išorinės aplinkos padalijimas pavaizduotas 2 paveiksle.
D. D. Van Fleet įmonės išorinę aplinką skirsto į tolimą, pramonės ir veiklos aplinkas. Įmonės išorinės aplinkos suvokimas pagal D. D. Van Fleet pateikiamas 3 paveiksle. C. W. Hill skiria tris įmonės aplinkos tipus: sektoriai, elementai, įtakos grupės, kurie atvaizduoti 4 paveiksle. Tai ką autorius priskiria kiekvienam sektoriui, elementui ir įtakos grupei pateikiama 1 lentelėje. Autorius pabrėžia, kad svarbu ne tik konkurentai, kurie priklauso įtakos grupei, bet taip pat ir ta pramonė, kurioje veikia įmonė, jos dydis ir charakteristikos.
Visi nagrinėti autoriai, nagrinėdami ekonomikos subjektų išorinę aplinką, kaip dalį šios aplinkos išskiria konkurencinę aplinką. Konkurencinės aplinkos vertinimui dauguma autoris siūlo naudoti klasiko M. Porter penkis konkurencinis jėgs modelį. Vienas iš šio modelio variantų pateikiamas 5 paveiksle. M. M. Porter teigia, kad įmonės dėmesio centre yra ne tik vartotojų poreikis tenkinimas, bet ir konkurencinės jėgos. Konkurencinę aplinką kuria ne tik konkurentai, bet ir tie, rinkos subjektai, kurie iš pirmo žvilgsnio su konkurencija neturi nieko bendra. Rinkos patrauklumas ir plėtros galimybės yra tuo mažesnės, kuo didesnę įtaką rinkoje turi tiekėjai ir pirkėjai, kuo didesnė naujos ekonomikos subjekts įėjimo į rinką galimybė arba pakaitals atsiradimo galimybė rinkoje, o taip pat, kuo stipresnė yra konkurencinė kova tarp ekonomikos subjekts rinkoje.
Autoriaus modelyje ryšys tarp išvardints veiksnių apibrėžia konkurencijos intensyvumą rinkoje. Ekonomikos subjekts sprendimai, susiję su konkurencine aplinka rinkoje ir lemiantys jų konkurencinę padėtį, gali būti klaidingi, neįvertinus makroaplinkos veiksnių poveikio. Makroaplinkos vertinimo ir ekonomikos subjekto konkurencinės aplinkos vertinimo ryšys yra pateikiamas 6 paveiksle. Šiuos procesus į vieną visumą. Nepateikiama konkurencinės aplinkos vertinimo schema, etapai, kurie leistų susisteminti ir įvertinti ekonomikos subjekts konkurencinę aplinką. Pastebima, kad Lietuvoje nėra mokslinis darbų nagrinėjama tema, todėl analizuojant ekonomikos subjekts konkurencinės aplinkos vertinimo teorinius principus yra remiamasi monografijomis, klasiks darbais bei kita metodine - teorine literatūra.
Vertindami konkurencinę aplinką, reikia nustatyti konkurencines strategines grupes rinkoje. Strategines konkurencinės grupės rinkoje - konkurents sugrupavimas pagal tam tikrus, svarbiausius požymius. Toks sugrupavimas palengvina konkurencinės veiklos rinkoje vertinimą. M. Porter strateginę konkurencinę grupę apibūdina kaip panašius savo strategija ir padėtimi rinkoje tiesioginis konkurents grupę. Autorius pasikūlė konkurents strateginis grupis matricą, kurią formuojant ašyse yra pasirenkami du svarbiausi kintamieji ir pagal tai pozicionuojant visus nagrinėjamus konkurentus. Šios matricos naudojimo galimybes vėliau nagrinėjo ir kiti mokslininkai. M. Strateginės konkurencinės grupės - tai konkurentai, naudojantys panašias konkurencines priemones rinkoje ir užimantys panašią padėtį joje. Siūlomos paslaugos.
A. J. Parinkti kriterijai neturėtų tampriai sietis (pvz. šiam segmentui, nes viena ar dvi matricos gali neatspindėti tikrs ryšis tarp konkurents. Pasirinkus grupavimo veiksnius, yra labai svarbu nustatyti eiliškumą, kuriuo bus grupuojami konkurentai. G. T. Įmonis suskirstymas pagal strategines grupes. J. A. Pearce, R. B. Strateginis konkurencinis grupis nustatymas yra vienas iš galims ekonomikos subjekto konkurencinės aplinkos vertinimo etaps. Atlikdami šis grupis nustatymą rinkoje galime tiksliau nustatyti konkurentus bei juos tinkamai įvertinti.
Šiuos procesus į vieną visumą. Nėra pateikiama konkurencinės aplinkos vertinimo schema, etapai, kurie leistų susisteminti ir įvertinti ekonomikos subjekts konkurencinę aplinką. Kaip teorinės dalies analizės rezultatas - suformuluojama ir pateikiama apibendrinta ekonomikos subjekto konkurencinės aplinkos vertinimo schema. Tikslai. Ekonomikos subjektas, norėda...
| Kriterijus | Aprašymas |
|---|---|
| Asmeniniai norai | Atsižvelkite į savo interesus renkantis temą. |
| Literatūros prieinamumas | Įsitikinkite, kad yra pakankamai literatūros šaltinių Jūsų pasirinktai temai. |
| Temos aktualumas | Pasirinkite temą, kuri yra aktuali ir reikšminga dabartiniame kontekste. |