Jei jau susidomėtoje akvariumistika, tai, ko gero, taip paprastai jos iš savo gyvenimo neiškrapštysite. Dažniausiai viskas prasideda nuo kelių litrų talpos indo, dirbtinių augalų ir keleto didelių sąlygų nekeliančių augintinių. Akvariumas gali būti tikru malonumu akims, iššūkiu jūsų kūrybiškumui ir nenuginčijamu ramybės dvelksmu, kai reikia atsipalaiduoti. Tam, kad turėtumėte būtent tokį akvariumą, reikės teisingai jį įsirengti ir atsakingai prižiūrėti.
Užėjus į svečius akį patraukia akvariumas: preciziškai išpuoselėtas, skoningai dekoruotas. Jame - spalvomis bei charakteriu derančios žuvytės, ritmingai kylantys burbulai ir hipnotizuojančiai tyvuliuojantys augalai. Šeimininkai jus kviečia prie stalo, o jūs vis dar negalite atitraukti akių nuo povandeninio pasaulio darnos.
Dugninės akvariumo žuvys - vienas populiariausių pasirinkimų
Dugninėms akvariumo žuvims galime priskirti šamines, vijūnines ir kai kurias karpines žuvis. Šaminių žuvų būriui priskiriamos net 42 šeimos. Gėlavandeniame akvariume dažniausiai auginamos lorikarinės ir Corydoras šeimos šaminės žuvys.
Lorikarinės - labai didele žuvų įvairove pasižyminti šeima. Žinoma 1511 žuvų rūšių. Visos jos gyvena Pietų Amerikoje. Mažiausios užauga iki 17 mm, didžiausios - 1 m. Dėl savo unikalios burnos sandaros lorikarinės žuvys maitinasi dumbliais, augančiais ant įvairių paviršių. Šios žuvys akvariume itin svarbios, nes valo dumblius nuo stiklo, augalų ir dekoracijų.
Lorikarinėms žuvims akvariume rekomenduojama įdėti natūralios medienos šaknį ar šaką, nes šių žuvų virškinimui reikalinga ląsteliena. Dauguma lorikarinių žuvų dar nėra moksliškai aprašytos, todėl neturi pilno lotyniško pavadinimo, o tik L kodą. Retesnių rūšių egzemplioriai ypač vertinami tarp akvariumistų kolekcionierių.
Iš dažniau pasitaikančių Lietuvoje lorikarinių galima paminėti: L201, L190, L204, L340, L155, L066 ir kt.
Populiariausias - ancistras
Vieni populiariausių dugninių žuvų - ancistrai. Tai itin taikūs akvariumo gyventojai. Jie puikiai jaučiasi mišriame akvariume kartu su kitomis žuvimis. Ancistrai būna įvairių variacijų (ilgapelekis, albinosas ir t.t.)
Otocinklus - tai viena populiariausių žuvų tarp aquascaping mėgėjų dėl mažo dydžio ir atsparumo didesniam CO2 kiekiui. Pterygoplichtas - dar viena dugninė žuvis, mintanti daugiausiai augaliniu maistu. Idealiomis sąlygomis ji gali užaugti didelė - iki 50 cm, todėl tinka laikyti su didelėmis, agresyviomis žuvimis.
Šamukai - ūsais išsiskiriantys akvariumų gyventojai
Šamukai - itin mėgstami akvariumų gyventojai. Jų išskirtinis bruožas - aplink burną esantys jutimo organai - ūsai, kuriais ieško maisto. Minta sausu, šaldytu ir gyvu maistu. Šiuo metu yra žinoma 430 Corydoras šeimos šamukų rūšių.
Mažiausi iš jų užauga iki 26 mm, didžiausi - iki 90 mm. Daugiausia rūšių - iki 50 mm. Visos šios žuvys gamtoje auga būreliais, todėl akvariumuose taip pat rekomenduojame jų auginti ne mažiau nei po 5-6 vnt.
Šamukai taip pat surenka nukritusius pašaro likučius, išrausdami juos iš grunto ar siaurų plyšelių, kur nepasiektų ancistras ar panašios žuvys.
„Akvazoo“ veislyne veisiamos ir auginamos šamukų rūšys: Corydoras paleatus - taškuotasis šamukas; Corydoras paleatus albino - taškuotasis šamukas „Albino“; Corydoras panda; Corydoras similis; Corydoras sterbai; Corydoras venezuelanus „Orange“; Corydoras julii - leopardinis šamukas; Corydoras hastatus - šamukas „Žvirblis“.
Šamai - akvariumų švaruoliai
Tarakatas - iki 17 cm užauganti šaminė žuvis - taip pat gerai valo akvariumo gruntą. Lengvai adaptuojasi, nėra baikštus, todėl gali gyventi būryje ir po vieną kartu su kitomis taikiomis žuvimis. Šamas angelas - itin gražiai atrodo dideliame akvariume, plaukiodamas būrelyje.
Labai mėgstamos akvariumistų dugninės žuvys yra botijos. Tai žuvys, kurios visą dieną nepailsdamos juda palei dugną ieškodamos maisto. Botijos padeda kontroliuoti nepageidautinų sraigių populiaciją, nes sraigės yra vienas iš jų mėgstamų skanėstų.
Populiariausios - botija klounas ir marmurinė botija, veisiamos „Akvazoo“ veislyne.
Svarbu atminti: dugninės, kaip ir visos kitos žuvys, yra jautrios amoniakui ir kitiems azoto junginiams, todėl būtina reguliariai siurbti dugno nuosėdas ir atšviežinti vandenį. Taip pat akvariumuose, kuriuose auginamos lorikarinės žuvys, negali būti naudojamos gydomosios priemonės, kurių sudėtyje yra vario - tai mirtinai pavojinga.
„Akvazoo“ parduotuvėse siūlome gausų dugninių ir šaminių žuvų pasirinkimą. Dauguma iš jų - užaugintos „Akvazoo“ žuvų veislyne.
Dumbliai - būtini mitybai
Kadangi gamtoje lorikarinės žuvys minta dumbliais, akvariuminių žuvų kasdieniame racione jų taip pat negali trūkti. Vienas iš pagrindinių šioms žuvims skirtų pašarų komponentų - dumbliai. Geriausiai tinka tablečių pavidalo pašaras.
HIKARI - vienas populiariausių Premium klasės žuvų pašarų gamintojų Japonijoje - sukūrė aukštos kokybės tablečių formos kasdieninius pašarus šamams ir kitoms dugninėms žolėdėms žuvims. HIKARI nuolat atlieka tyrimus laukinėje gamtoje, stebėdami žuvų mitybą. Remiantis ilgamete patirtimi, kuriami tik aukštos kokybės pašarai akvariumo žuvims.
- Hikari Mini Algae Wafers - pašaras mažesnėms dugninėms žuvims;
- Hikari Algae Wafers - pašaras vidutinio dydžio ir didelėms dugninėms žuvims;
- Hikari Sinking Wafers - skęstančių tablečių formos pašaras vidutinio dydžio ir didelėms dugninėms žuvims.
Taip pat, „Akvazoo“ žuvų mylėtojai gali rasti ir kokybiškų JBL bei „Tropical“ gamintojų pašarų:
- JBL NovoPleco pašaras plechostomusams - sudėtyje esančios medienos skaidulos (10%) užtikrina sveiką virškinimo sistemos veiklą;
- JBL NovoPleco XL pašaras plechostomusams didelėmis tabletėmis, ilgai išlaikančiomis formą vandenyje;
- Tropical Welsi Gran granuliuotas pašaras dugninėms žuvims - daugiakomponentis, skęstantis, granulėmis;
- Tropical Mini Wafers Mix pašaras dugninėms žuvims - su natūraliu astaksantinu ir imuninės sistemos stimuliatoriumi Beta-1,3/1,6-Gliukanu;
- Tropical Green Algae Wafers pašaras žuvims - specialus, visavertis, augalinis.
Plūduriuojantys augalai - puikus pasirinkimas akvariumui
Plūduriuojantys augalai yra nuostabus pasirinkimas bet kokiam akvariumui. Nepritvirtinti prie akvariumo dugno, labai skirtingų formų ir dydžių, todėl tikrai išsirinksite norimą variantą. Kai kurie iš jų turi šaknis.
Plaukiojantys akvariumo augalai sukuria šešėlį
Puikaus šešėlio sukūrimas kitiems Jūsų akvariumo augalams ir uždanga nuo dienos šviesos žuvims yra svarbi kiekvieno akvariumo priežiūros dalis. Šešėlio sukūrimas žuvims lemia jų skirtingas spalvas. Nepamirškite, kad šviesos patekimas į akvariumą lemia kitų augalų augimo greitį.
Plūduriuojantys augalai suteikia aeraciją
Apsodintame akvariume aeracija dažniausiai yra reguliuojama augalų- kaip ir gamtoje. Kai kurios plūduriuojančių augalų rūšys gamina deguonį, kuris reikalingas žuvų kvėpavimui.
Filtracija, apsauga ir prevencija
Plūduriuojantys akvariumo augalai gali būti naudingi kaip filtrai atliekų išvalymui. Bakterijos, besidauginančios ant augalų, yra naudojamos kaip filtras, todėl jis gali susidoroti su biologinėmis ir/ar cheminėmis filtracijomis.
Naujos mados akvariumuose
Lietuvos zoologijos sodo Šaltakraujų gyvūnų skyriaus vedėja Alma Pikūnienė teigia, jog kaip ant podiumo, taip ir akvariumuose egzistuoja tam tikros mados ir jos nuolat keičiasi. Tiesa, akvariumų mados stabilesnė - nauji vėjai užpučia maždaug kas penkerius metus.
„Šiuo metu vis populiariau tampa auginti paprastesnių formų, mažiau selekcijos paliestas, artimesnes gamtai gyvūnų rūšis. Tai tokios žuvų rūšys, kaip barbusai, tilapijos, ar net egzotiškesni gyvūnai, kaip vėžiai, krevetės, varliagyviai“,- pasakoja A. Pikūnienė.
Siūlo išmėginti aksolotlių auginimą
Akvariumistas Eduardas Sidikerskis trokštantiems egzotikos pataria auginti vėžius, krevetes ar net ambistomas, kitaip vadinamus vandens monstrus.
„Vėžį gėlavandeniame akvariume auginti nėra sudėtinga, jam tiesiog reikalingas švarus, periodiškai keičiamas vanduo ir salelė sausumos iškilusi virš vandens“,- pataria E. Sidikerskis. Taip pat geriausia auginti 1-2 vėžius, kitu atveju jie konkuruos tarpusavyje ir gali sužeisti vienas kitą ar kitas žuvis, nes vėžiai - kanibalai.
Priklausomai nuo rūšies, vėžys gali išgyventi net iki 10 metų, teigia Lietuvos zoologijos sodo specialistė A. Pikūnienė. Tuo tarpu gėlavandeniame akvariume auginamoms krevetėms reikalinga natūrali augmenija ir akvariumams skirtas gruntas,- patirtimi dalinasi akvariumistas E. Sidikerskis.
Šių mažų (užauga tik iki 3 cm dydžio) vandens gyvūnėlių yra ne viena rūšis, jos greitai veisiasi, gyvena apie 2-3 metus ir puikiai pagyvina akvariumą spalvomis, tad lengva jų priežiūra lemia pradedančiųjų akvariumistų susidomėjimą krevetėmis.
„Viena iš populiarių krevečių rūšių yra raudonoji vyšnia (angl. red cherry), kuri užburia savo ypatinga raudona spalva“,- vandens padarėliu žavisi akvariumistas E. Sidikerskis.
Labiau patyrusiems akvariumistams E. Sidikerskis siūlo auginti aksolotlius, kurie yra ambistomos (kitaip vadinamo vandeninio monstro) lerva turinti unikalų bruožą - dauginasi būdama lervos stadijos, t.y. nesulaukus virsmo į savo galutinį pavidalą.
Auginama akvariume ambistomos lerva visą gyvenimą praleidžia lervos būsenoje, turi nepilnai išsivysčiusius plaučius ir žiaunas, tad joms reikia išnirti į paviršių įkvėpti oro. O norint, kad lerva virstų ambistoma reikėtų po truputį mažinti deguonies kiekį vandenyje ir jo lygį akvariume, suteikti sąlygas ambistomos lervai „išeiti“ į sausumą.
Suaugusi ambistoma netenka išorinių žiaunų, kvėpuoja plaučiais ir per odą, tad praranda dalį savo grožio - žiaunų, kurios vandens gyvūnėlį paverčia panašų į drakoną. Taip pat laikyti ambistomą yra kur kas sunkiau nei jos lervą, nes ji tampa reiklesnė.
Tačiau auginti ambistomos lervą akvariume ir stengtis pasiekti kitą gyvūno stadiją yra be galo įdomu.
Galima auginti ir varles arba piranijas
Taip pat Lietuvos zoologijos sodo specialistė pataria akvariume auginti naguotąją varlę, kuri įdomi tuo, jog priklausydama varliagyvių klasei, visą gyvenimą praleidžia po vandeniu. Auginant naguotąją varlę, ją šerti reikia uodo trūklio ar kitomis lervomis, kurių galite rasti žvejybos prekių parduotuvėse, taip pat negalima akvariumo iki pat viršaus užpildyti vandeniu, nes gyvūnėliui reikia iškilti į paviršių įkvėpti oro.
Lietuvos zoologijos sode auginamos raudonosios piranijos, taip pat prikausto dėmesį. Raudonosioms piranijoms reikalingas pritemdytas apšvietimas ir išskirtinis maistas - dažniausiai piranijos maitinamos jautiena.
„Nors dauguma žmonių raudonąsias piranijas auginti baiminasi, tačiau jos niekada iš karto nepuola žmogaus, galvodamos, jog tai - grobis“,- stereotipus sugriauna ir nuramina Lietuvos zoologijos sodo specialistė A. Pikūnienė.
Piranijos pasižymi ypatinga savybe - iš savo būrio pasirenka gentainį, kurį engia ir uja, kol galiausiai skriaudžiama piranija nusilpsta ir žūva. O skriaudžiamą piraniją iškėlus iš akvariumo, likusios pasirinks kitą auką.
Ši piranijų savybė siejasi su jų medžiojimo gamtoje ypatumais - piranijos pirmiausia vaiko auką, kol ji nusilpsta ir tik tada puola. Norint auginti paprastesnę žuvį, patariamia rinktis paku rūšį, kurios priklauso piranijų grupei, tačiau nėra plėšrios ir minta augalais.
„Jos netgi mėgsta laznydo riešutus ir suvalgo juos išsilukštendamos iš kiauto“, - apie neįprastas žuvis pasakoja specialstė A. Pikūnienė.
Žuvelių neišvesi pasivaikščioti
Pirmiausia prieš įsigyjant akvariumą, reikėtų daugiau pasidomėti vandens gyvūnais, jų priežiūra ir nuspręsti ar toks augintinių gyvenimo būdas mums yra tinkamas, nes žuvys yra tokie gyvūnai, kuriuos reikia stebėti, jų negalima paimti į rankas, pasišaukti.
„O vaikams toks ramus žuvelių gyvenimas greitai atsibosta“,- primena Lietuvos zoologijos sodo specialistė A. Pikūnienė. Tad tvirtai nusprendus įsigyti akvariumą patartina pirmiausia išsirinkti augintinius kreipiant dėmesį į jų išvaizdą.
Tik tuomet pasidomėti išsirinktų rūšių auginimo ir priežiūros specifika ir pagal tai komplektuoti akvariumą. Juk akvariumą dažniausiai stebėsite, su žuvelėmis neteks eiti pasivaikščioti, tad svarbiausia - jus atpalaiduojančiai nuteikiantis vaizdas.
Apskritai akvariumą patartina įsigyti žmonėms, kurie dirba įtempą darbą, daug dirba prie kompiuterio, nes akvariumas ramina, leidžia atsipalaiduoti, pataria šaltakraujų gyvūnų specialistė A. Pikūnienė: „Tu pamatai, kad gyvenimas gali būti gražus ir mielas niekur neskubant“.
Vieniems reikia augalų, kiti - juos gali nuniokoti
Nusipirkus akvariumą pirmiausia reikia susodinti augalus, juos parinkus pagal auginamos rūšies gyvenimo būdą - ciklidų grupės žuvims augalai nereikalingi, nes bus suniokioti, tačiau tokioms žuvims būtina įrengti slėptuves iš akmens, molio ar panašias dekoracijas. Tuo tarpu gyvavedės žuvys (pvz. barbusai) mėgsta gyvus augalus ir joms reikia augalinio akvariumo.
Kaip gyvūnas gyvena natūralioje gamtoje, tokią aplinką būtina sukurti ir akvariume. Augalus akvariume reikia sodinti tuomet, kai pusė akvariumo yra užpildyta vandeniu, kuris negali būti virintas ar kalkėtas. Tuomet įpilti likusią dalį vandens, sudėlioti dekoracijas ir tik po maždaug savaitės - suleisti žuvytes bei kitus vandens gyvūnus.
Jei planuojamos auginti kelios rūšys, geriausia gyvūnus į akvariumą suleisti visus kartu. Lietuvos zoologijos sodo specialistė gruntą akvariumui pataria pirkti zoologijos prekių parduotuvėse, o ne imti iš gamtos, nes tokiam gruntui perplauti reikalingos vandens sąnaudos yra nepalyginamai didesnės.
Taip pat svarbu nepamiršti, jog žuvys skirstomos į dugnines, vidurio zonos ir plaukiojančias paviršiumi, tad geriausia rinktis skirtingų zonų žuvytes, kad visas akvariumas būtų užpildytas ir gražiau atrodytų bei žuvys pasiskirstytų teritorijas ir nekonkuruotų tarpusavyje.
Nors daugumą vandens gyvūnų auginti išties paprasta laikantis visų nurodymų, tačiau jiems vis tiek reikalinga kasdieninė priežiūra. Akvariumistas E. Sidikerskis juokauja: „Kartais kai kuriems akvariumistams norisi pasiūlyti išpilti vandenį iš akvariumo ir įleisti į jį žiurkėną“.
Tad rūpinkimės akvariumo gyventojais ir jie mus džiugins savo spinduliuojama ramybe.
Kas priskiriama dugninėms akvariumo žuvims ir kuo jos svarbios?
Dugninėms akvariumo žuvims galime priskirti šamines, vijūnines ir kai kurias karpines žuvis. Šaminių žuvų būriui priskiriamos net 42 šeimos. Lorikarinės - labai didele žuvų įvairove pasižyminti šeima. Žinoma 1511 žuvų rūšių. Visos jos gyvena Pietų Amerikoje. Dėl savo unikalios burnos sandaros lorikarinės žuvys maitinasi dumbliais, augančiais ant įvairių paviršių.
Šios žuvys akvariume itin svarbios, nes valo dumblius nuo stiklo, augalų ir dekoracijų. Vieni populiariausių - ancistrusai (Ancistrus sp.). Tai itin taikūs akvariumo gyventojai. Jie puikiai jaučiasi mišriame akvariume kartu su kitomis žuvimis. Pterygoplichtas (Pterygoplichthys gibbiceps)- dar viena dugninė žuvis, mintanti daugiausiai augaliniu maistu.
Dauguma lorikarinių žuvų dar nėra moksliškai aprašytos, todėl neturi pilno lotyniško pavadinimo, o tik L kodą. Retesnių rūšių egzemplioriai ypač vertinami tarp akvariumistų kolekcionierių. Šamukai (Corydoras sp.) - itin mėgstami akvariumų gyventojai.
Jų išskirtinis bruožas - aplink burną esantys jutimo organai - ūsai, kuriais ieško maisto. Šiuo metu yra žinoma 430 Corydoras šeimos šamukų rūšių. Mažiausi iš jų užauga iki 26 mm, didžiausi - iki 90 mm. Daugiausia rūšių - iki 50 mm.
Tarakatas (Hoplosternum thoracatum) - iki 17 cm užauganti šaminė žuvis, taip pat gerai valo akvariumo gruntą. Šamas angelas (Pimelodus pictus) - itin gražiai atrodo dideliame akvariume, plaukiodamas būrelyje. Labai mėgstamos akvariumistų dugninės žuvys yra botijos (vijūninių šeima).
Tai žuvys, kurios visą dieną nepailsdamos juda palei dugną ieškodamos maisto. Botijos padeda kontroliuoti nepageidautinų sraigių populiaciją, nes sraigės yra vienas iš jų mėgstamų skanėstų. Svarbu atminti: dugninės, kaip ir visos kitos žuvys, yra jautrios amoniakui ir kitiems azoto junginiams, todėl būtina reguliariai siurbti dugno nuosėdas ir atšviežinti vandenį.
„Akvazoo“ parduotuvėse siūlome gausų dugninių ir šaminių žuvų pasirinkimą. Kadangi gamtoje lorikarinės žuvys minta dumbliais, akvariuminių žuvų kasdieniame racione jų taip pat negali trūkti. Vienas iš pagrindinių šioms žuvims skirtų pašarų komponentų - dumbliai (algae).
HIKARI - vienas populiariausių Premium klasės žuvų pašarų gamintojų Japonijoje - sukūrė aukštos kokybės tablečių formos kasdieninius pašarus šamams ir kitoms dugninėms žolėdėms žuvims. HIKARI nuolat atlieka tyrimus laukinėje gamtoje, stebėdami žuvų mitybą.