Net neabejoju, kad daugeliui daržininkų dirvinis asiūklis visuomet išliks piktžole, kovojant su ja daržovių lysvėje ar gėlyne, nusvyra rankos. Tačiau, sužinoję kai kurias naudingąsias dirvinio asiūklio (Equisetum arvense) savybes, galbūt lengva ranka į piktžolių krūvą jo neišmesite.
Augalai mano gyvenime užima labai didelę dalį. Jau seniai juos renku arbatoms, džiovintoms puokštėms, ekstraktams, distiliavimui. Vieną vėlyvą pavasarį apžiūrinėjau mamos dovanotą sklypą Jonavos rajone. Jis gerokai nutolęs nuo gyvenviečių, ten niekada nebuvo vykdoma žemės ūkio veikla, ten tyla ir ramybė. Netoliese esančioje pelkėje pavasarį klykauja gervės, užtvankas statosi bebrai ir auga daugybė asiūklių. O pastaruoju metu vadovaujuosi tokia taisykle: „Jei augalas „ateina“ į mano kiemą, vadinasi, jis man reikalingas ir suteiks naudos“.
Dirvinio asiūklio nauda plaukams
Be daugybės jo naudingų savybių, tai puikus pagalbininkas galvos odai. Kad plaukai ir galvos oda būtų sveiki, jiems reikalingi mikroelementai, ypač cinkas, silicis, selenas. Labai daug moterų skundėsi, kad po sirgimo labai populiaria liga (COVID-19) ėmė stipriai slinkti plaukai. Kad apsigintume nuo virusų, imuninei sistemai reikalinga daug įvairių vitaminų ir mikroelementų. Kai jų atsargų neužtenka, organizmas ieško kitur. Pasiima iš tų vietų, kurios nėra ypač reikšmingos išgyvenimui. Pirmiausia, atsargos paimamos iš galvos odos, nagų bei dantų. Todėl, po kurio laiko pasveikus, pradeda slinkti plaukai, lūžinėti nagai.
Dirvinio asiūklio žolėje gausu alkaloidų, flavanoidų, vitamino C, karotino ir įvairių mineralų, taip reikalingų galvos odai. Kai galvos oda sveika, sveiki ir plaukai. Sumaišyta kartu su dilgėlėmis ir dar keliais ingredientais asiūklio žolė tikrai daro stebuklus. Vasaros metu reikės prisirinkti dirvinio asiūklio žolės. Svarbu neprisirinkti pavasarinių, nes tuo metu jie sporifikuoja ir nėra tinkami vaistinei žaliavai. Žolė pavėsyje gerai išdžiovinama ir sumalama iki miltelių. Tą patį padarykite su jaunomis dilgėlėmis.
Receptas: Plaukų kaukė su dirviniu asiūkliu
Iš šių sudėtinių dalių pasidarome košelę. Jei trūksta drėgmės, įpilame kelis lašiukus vandens arba hidrolato. Aš naudoju asiūklių hidrolatą. Šia košele ištepame galvos odą. Ant plaukų netepame. Procesas nėra labai smagus, bet atlikti verta. Palaukime 15-20 minučių ir išplauname plaukus. Po plovimo naudinga plaukus skalauti asiūklių žolės nuoviru. Perskalavimui taip pat puikiai tinka asiūklių hidrolatas. Jį dar galima praturtinti rozmarinų (Rosmarinus officinalis), Ylang ylang (Cananga odorata), vetiverijų šaknų (Vetiveria zizanioides), mirų (Commiphora myrrha) eteriniais aliejais.
Dirvinis asiūklis ir nagų sveikata
Tyrimais įrodyta, kad šis augalas gali pagerinti lūžinėjančių nagų būklę. Asiūklių preparatai stiprina kaulus, kremzles, sausgysles ir raiščius.
Dirvinio asiūklio savybės ir naudojimas
Dirvinis asiūklis (lotyniškai Equisetum arvense) - asiūklinių šeimai priklausantis, žolinis, sporinis, ilgai gyvuojantis augalas. Jo šakniastiebis ilgas, giliai įsišaknijęs po žeme. Iš jo kasmet ima augti stiebai. Stiebai gali būti dviejų rūšių: vaisingi ir nevaisingi. Pavasariniai stiebai vaisingi, sultingi, gelsvai rudos spalvos, turi dantytas makštis ir sporines varputes, užauga iki 20 centimetrų aukščio. Sporos subręsta kovo-balandžio mėnesiais, o vasarą vietoj vaisingų stiebų užauga nevaisingi. Lietuvoje dirvinis asiūklis plačiai paplitęs ir gerai žinomas kaip piktžolė.
Gydomosiomis savybėmis pasižymintis dirvinis asiūklis plačiai naudojamas liaudies medicinoje: šlapimo pūslės ir šlapimo takų uždegiminiams procesams bei širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti. Veikliosios asiūklio medžiagos naudingos jungiamajam ir kauliniam audiniui, kraujagyslių sienelėms.
Kontraindikacijos
Dirvinio asiūklio naudojimo kontraindikacijos: nėštumas ir žindymas, tinimai, pasireiškiantys dėl širdies ar inkstų veiklos nepakankamumo.
Kaip paruošti dirvinio asiūklio preparatus?
Gydomiesiems preparatams ruošti naudojama asiūklio žolė - ant žemės auganti dalis. Asiūklis renkamas vasarą, iki galo užaugus vasariniams stiebams. Jis turi būti džiovinamas itin gerai vėdinamose patalpose arba specialiai tam skirtose džiovyklose. Optimali džiovinimo temperatūra 40-45 laipsniai Celsijaus. Tinkamai išdžiovinta žolė turi būti rūgštoko skonio, skleisti silpną kvapą.
Dirvinių asiūklių nuoviro gaminimas:
Stikline verdančio vandens reikia užpilti 4 šaukštus džiovinto asiūklio, palaikyti pusvalandį, 10 min. palikti atvėsti ir perkošti. Paskui į nuovirą reikėtų įpilti dar vieną stiklinę virinto vandens. Taip pat galima vartoti šviežias asiūklio sultis.
Asiūklio antpilo paruošimas:
4 šaukštelius susmulkintų džiovintų asiūklių užpilti dviem stiklinėmis vandens, palaikyti valandą ir perkošti. Gerti po ketvirtadalį stiklinės kelis kartus per dieną.
Dirvinio asiūklio preparatai turi priešuždegiminį, sutraukiantį ir šlapimo išsiskyrimą skatinantį poveikį. Jie vartojami sergant šlapimtakių uždegimu, inkstų akmenlige (tirpdo susidariusius akmenis), prostatitu, pleuritu, širdies ir kepenų ligomis, reumatu. Šio augalo nuoviru išoriškai gydomos odos ligos (egzema), dezinfekuojamos sunkiai gyjančios žaizdos, stiprinami ir nuo slinkimo apsaugomi plaukai.
Nuoviras odos ligoms ir plaukams:
Nuovirui paruošti reikia 4 šaukštų smulkintos asiūklio žolės. Ją užplikyti stikline verdančio vandens, pakaitinti pusę valandos ir po 10 min. nukošti. Likusią žaliavą iš naujo užpilti 200 ml virinto vandens ir gerti po pusę stiklinės po valgio 3 kartus per dieną. Arbatai užteks valgomojo šaukšto žaliavos. Asiūklio žolę užplikykite puslitriu vandens, palaikykite apie 10 min., kad pritrauktų, ir nukoškite. Stiklinę dirvinio asiūklio arbatos rekomenduojama gerti po valgio.
Dirvinis asiūklis organizmo valymui
Kai kalbame apie organizmo valymą, dažniausiai minimos brangios arbatos ar skambiai reklamuojami papildai. Tačiau retas prisimena vieną iš paprasčiausių ir seniausiai liaudies medicinoje naudotų augalų - dirvinį asiūklį. Dirvinis asiūklis organizmo valymui naudotas nuo seno - ypač pavasarį ar po sunkesnių ligų, kai reikia „išplauti viską, kas susikaupė per žiemą“. Jis padeda švelniai pašalinti iš organizmo skysčių perteklių, kartu skatina inkstų veiklą ir padeda atsikratyti toksinų per šlapimą.
Vienas iš pagrindinių asiūklio išskirtinumų - didelis silicio kiekis. Silicis būtinas odos, plaukų, nagų ir jungiamojo audinio stiprinimui. Skirtingai nei kai kurios stiprios priemonės, asiūklis neskatina reikšmingo mineralų praradimo. Tai ypač svarbu tiems, kurie nori naudoti šį augalą ilgiau ar profilaktiškai. Asiūklyje randama medžiagų, kurios padeda mažinti šlapimo takų uždegimus, slopina bakterijų dauginimąsi.
Kada ir kaip rinkti dirvinį asiūklį?
Kad dirvinis asiūklis organizmo valymui būtų veiksmingas, būtina jį rinkti tinkamu metu ir teisingoje vietoje. Asiūklis renkamas vasaros pradžioje, dažniausiai birželio-liepos mėnesiais. Būtent tada jis pilnai išsiskleidžia, bet dar nepradeda ruduoti ar džiūti. Geriausias metas - kai jis dar ryškiai žalias, standus, sausas nuo ryto rasos. Asiūklis turi savitą, į mažas eglaites panašią išvaizdą. Jo stiebas šakotas, švelniai šiurkštus, be žiedų. Svarbu nepainioti su kitomis asiūklių rūšimis (pavyzdžiui, pelkiniais ar miškiniais), kurios neturi tokių pačių savybių.
Surinktą asiūklį reikia paskleisti plonu sluoksniu ant audinio ar popieriaus, vėdinamoje, pavėsingoje vietoje. Jokiu būdu nedžiovinkite tiesioginėje saulėje - tai naikina veikliąsias medžiagas. Džiovintas asiūklis laikomas sandariai uždarytuose stiklainiuose, sausoje, tamsioje vietoje.
Dirvinis asiūklis ir pilvo riebalai
Šis augalas nuo seno žinomas kaip natūralus šlapimą varantis ir valantis organizmą. Dirvinis asiūklis mažina vidinį uždegimą, iš organizmo šalina skysčių perteklių, valo žarnyną. Pirmieji pokyčiai juntami jau po savaitės. Norint sumažinti pilvo apimtis, vien tik mažiau valgyti neužtenka. Kūnas turi gauti signalą judėti, valytis, atsikratyti pertekliaus. Šis augalas ne „tirpdo“ riebalus magiškai, o sudaro sąlygas kūnui veikti optimaliai. Nors tai natūrali priemonė, dirvinio asiūklio poveikis kūnui gana stiprus. Ypač svarbu laikytis tinkamos vartojimo trukmės ir pertraukų.
- Vienas arbatinis šaukštelis džiovinto asiūklio užpilamas puodeliu verdančio vandens, paliekamas 10 minučių. Vartojama rytais, ne ilgiau kaip 7 dienas iš eilės.
- Į dubenį su karštu vandeniu įpilkite stipresnio nuoviro (apie 3 valgomuosius šaukštus žolės 0,5 l vandens). Įmerkite rankšluostį ar medvilninį audinį, uždėkite ant pilvo srities. Laikykite apie 20 minučių.
- Sumaišoma lygiomis dalimis asiūklis ir dilgėlė. Tokia arbata ne tik valo inkstus, bet ir suteikia geležies bei padeda išlaikyti energiją.
Asiūkliui veikiant, gali padidėti šlapimo kiekis - tai normalu. Ne viskas, kas efektyvu, turi būti sudėtinga ar brangu. Gamtoje slypi galybė augalų, kurie veikia švelniai, bet tikslingai. Jo poveikis pajuntamas ne iš karto, bet ilgainiui gali stebinti. Todėl jei ieškote paprastos, bet veiksmingos pagalbos, dirvinis asiūklis pilvo riebalams padeda greičiau tirpti, kai kartu rūpinamasi mityba ir judėjimu.
Asiūklio aliejus
Asiūklis daugiausia žinomas dėl savo atkuriamojo poveikio plaukams. Dėl didelio silicio kiekio jis mažina plaukų slinkimą, pleiskanas ir užkerta kelią pernelyg riebalų išsiskyrimui. Asiūklis stiprina plaukų šaknis ir lygina plaukus, suteikdamas jiems sveiką blizgesį. Natūralus asiūklio aliejus taip pat turi reikšmingą kiekį saponinų, steroidinių junginių, flavonoidų ir fenolinių rūgščių. Jis buvo sukurtas maceruojant asiūklį šaltame saulėgrąžų aliejuje. Šis aliejus pasižymi stipriomis priešuždegiminėmis, sutraukiančiomis, mineralizuojančiomis ir odos atsinaujinimą skatinančiomis savybėmis.
Dažnai naudojamas kompresams, tiek mėlynėms, tiek sunkioms žaizdoms gydyti. Jis valo odą ir grąžina epidermio elastingumą. Stiprina nagus ir apsaugo nuo jų skilinėjimo. Rekomenduojamas odos ligoms ir uždegimams gydyti. Gali būti tepama tiesiai ant odos, plaukų arba nagų.
Asiūklio aliejaus naudojimas
- Plaukų priežiūrai
- Odos priežiūrai
- Nagų priežiūrai
Kiti naudingi aliejai
Augaliniai aliejai, kitaip nei gyvulinės kilmės rieblai, turi daug organizmo lengvai įsisavinamų polinesočiųjų riebalų rūgščių, jie nenusėda ant kraujagyslių sienelių. Suaugusiam žmogui kasdien rekomenduojama suvartoti po 15 gramų saulėgrąžų arba linų sėmenų aliejaus.
- Saulėgrąžų aliejus: Puikiai tinka tiek pagardinti silkutę, tiek daržovių salotoms ar raugintiems kopūstams. Nerafinuotame saulėgrąžų aliejuje naudingųjų medžiagų yra daug daugiau. Gali būti šiek tiek nuosėdų.
- Kukurūzų aliejus: Sudėtimi panašus į saulėgrąžų aliejų.
- Linų sėmenų aliejus: Jame yra vitamino F, padedančio išsaugoti natūralų nagų, plaukų ir odos grožį. Naudingas širdies ir kraujagyslių ligų bei aterosklerozės profilaktikai. Tai nepakeičiama priemonė užkietėjus viduriams.
- Alyvuogių aliejus: Išgaunamas šaltojo spaudimo būdu, naikina ant kraujagyslių sienelių esančias aterosklerozines plokšteles. Tikras alyvuogių aliejus temperatūroje nuo 0 iki 6 laipsnių šilumos kietėja ir tampa nepermatomas.
- Garstyčių aliejus: Jei nepavyksta sumažinti pilvuko nors stengiatės, problema gali slypėti ne riebaluose, o lėtai dirbančioje medžiagų apykaitoje.