Bristolio universiteto bei JAV paleontologai identifikavo naujų dinozaurų mėsėdžių iškasenas. Vienas iš dinozaurų greičiausiai mito kaip hiena, o kitas medžiojo gyvus gyvūnus.
Nauji atradimai Nigerio dykumoje
Prieš 8 metus Čikagos universitete dirbantis dr. Paulas Serano Nigerio valstybėje, išilgai vakarinio Tenere dykumos pakraščio aptiko dvi suakmenėjusias 110 mln. metų senumo mėsėdžių dinozaurų liekanas. Anot Bristolio universitete dirbančio bendraautoriaus Steve‘o Brusatte, atrastieji dinozaurai priklauso pagrindinei mėsėdžių grupei, kuri ateinančius 50 mln. metų, kreidos periode, įsiviešpataus Afrikoje, Pietų Amerikoje bei Indijoje.
Kryptopai: Maitėdos kaip hienos
Vienas iš gyvių buvo maždaug 8 m ilgio ir puikavosi trumpu ragais padengtu snukiu. Kryptopai greičiausiai ieškojo maisto panašiai kaip dabartinės hienos. Panašiai kaip vėlesni šios dinozaurų grupės, žinomos kaip abelisauridai, nariai, gyvenantys Pietų Amerikoje ir Indijoje, turėjo trumpus, šarvuotus nasrus ir mažus dantis, pritaikytus ryti vidurius ir graužti maitas.
Eocarcharia dinops: "Nuožmiaakis aušros ryklys"
Kitas bendraamžis dinozauras buvo panašaus dydžio ir pavadintas „Eocarcharia dinops“ arba „nuožmiaakiu aušros rykliu“. Jis turėjo ašmenų formos dantis bei išsikišusią kaulėtą antakių raukšlę. Priešingai nei kryptopai, jo dantys labiau pritaikyti pulti gyvą grobį ir perpjauti kūno dalis.
„Eocarcharia“ priklauso karcharodontozauridų grupei, kuriai priklausė tokie dideli ar net didesni plėšrūnai kaip „Tyrannosaurus rex“. Išsipūtęs kaulėtas virš „Eocarcharia“ akių esantis kaulėtas antakis suteikė jam grasinančią išvaizdą ir galėjo būti naudojama kaip taranas kovojant su konkurentais dėl poravimosi teisių.
Mitybos įvairovė
Šiedu mėsėdžiai buvo kitų tos pačios srities mėsėdžių dinozaurų „Suchomimus“, didelių žuvimi mintančių teropodų, amžininkai. Jų anatomija parodo, kad dinozaurai mito skirtingu maistu: „Suchomimus“ ėdė žuvis, kryptopai mito mažesniais gyvūnais, o „Eocarcharia“ buvo didžiausias savo laiko grobuonis.
Dinozaurų klasifikacija ir rūšys
Visi dinozaurai yra skirstomi į 3 grupes: paukščiadubenius dinozaurus (Ornithischia), zauropodus (Sauropodomorpha) ir plėšriuosius dinozaurus (Theropoda).
- Paukščiadubeniai dinozaurai turėjo snapus ir buvo augalėdžiai - pavyzdžiui, stegozaurai, taip pat tokie raguotieji dinozaurai kaip triceratopsai ir šarvuotieji dinozaurai (ankilozaurai).
- Zauropodai dinozaurai turėjo ilgus kaklus, didelius pilvus, mažas galvas ir į kolonas panašias kojas.
- Teropodai (Theropoda) buvo mėsėdžiai - nors kai kurie, pavyzdžiui, chilezaurai - pakeitė savo mitybos įpročius ir tapo žolėdžiais arba visaėdžiais. Plėšriesiems dinozaurams priskiriami tiranozaurai, velociraptoriai bei paukščiai, kurie išsivystė iš mažų plėšriųjų dinozaurų.
Teropodų (Theropoda) grupės
Ceratozaurai, nuo mažiausio Compsognathus iki didelių plėšrūnų kaip Carnotaurus, buvo mėsėdžiai dinozaurai. Ši grupė apima apie 20 dinozaurų, iš jų ankstyviausias Coelophysis, kuris yra iš vėlyvojo triaso. Visi vaikščiojo stačiomis ant užpakalinių kojų ir turėjo trumpas priekines galūnes. Kai kuriems ceratozaurams ant galvos buvo keisto pavidalo skiauterės arba ragai.
Tetanuranai yra grupė stambių, plėšrių dinozaurų, gyvenusių juros ir kreidos periode. Nepaisant savo išvaizdos, šie dinozaurai labai artimi paukščiams. Jiems priklausė tokios grupės kaip alozaurai ir megalozaurai, taip pat keletas nelabai seniai atrastų dinozaurų, kaip Giganotosaurus. Visi tetanuranai kiekviename viršutiniame žandikaulyje turėjo po plačią angą, todėl kaukolė buvo žymiai lengvesnė negu atrodo. Užpakalinė uodegos dalis buvo sutvirtinta ypatingų tarp savęs sukibusių struktūrų, esančių ant stuburo slankstelių; pavadinimas tetanuranas reiškia ,,standžiauodegis“.
Tiranozaurai, didžiuliai mėsėdžiai dinozaurai, gyveno vėlyvuoju kreidos periodu Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Jie buvo vieni iš didžiausių kadanors gyvenusių sausumos mėsėdžių. Visi tiranozaurai turėjo didelę galvą ir stiprius žandikaulius, nusagstytus aštriais dantimis, kurie buvo iki 15 cm ilgio. Jie vaikščiojo stačiomis ant dviejų užpakalinių kojų ir tikriausiai galėjo judėti 30 km/val. Ar dar didesniu greičiu. Priekinės jų galūnės buvo tokios mažos, kad jomis nepasiekdavo nnet burnos.
Ši grupė, žinoma Maniraptora pavadinimu, apima keletą į paukščius panašių dinozaurų tipų, kaip antai dromeozaurus ir trodontidus, taip pat ir paukščius. Bendras visų šių gyvūnų bruožas - labai lankstūs riešo sąnariai, kurie leido priekinę galūnę prilenkti prie kūno. Šios grupės dinozaurai veikiausiai visi buvo greiti medžiotojai, bėgiojantys ant dviejų kojų.
Dinozaurų dydžiai
Kai kurie dinozaurai išsiskyrė savo dydžiu, o kiti buvo visai mažyčiai. Mažiausias užfiksuotas dinozauras yra paukštis, kuris gyvas ir šiandien - tai yra paprastasis kamaninis kolibris, gyvenantis Kuboje, kurio ilgis yra šiek tiek daugiau nei 5 centimetrai, o sveria jis mažiau nei 2 gramus.
Kalbant apie išnykusius nepaukštinius dinozaurus, yra keletas pretendentų į mažiausius dinozaurus - pavyzdžiui, į šikšnosparnį panašus dinozauras iš Kinijos Amboptyrex, kurio ilgis - 32 cm, o svoris - apie 306 g.
Tuo tarpu titanozaurai buvo didžiausios būtybės. Deja, paleontologai retai randa pilnus griaučius, o minkštieji audiniai retai suakmenėja, todėl sunku nustatyti jų masę. Vis dėlto į didžiausių dinozaurų titulą pretenduoja argentinozaurai, kurie sverdavo iki 110 tonų.
Ilgiausi dinozaurai greičiausiai buvo diplodokai ir mamenchizaurai. Tai - ilgi ir ploni zauropodai, kurių ilgis siekė iki 35 m.
Kaip dinozaurai mito?
Kaip ir dabartiniai stambieji gyvūnai, daugelis dinozaurų buvo augalėdžiai, nors kai kurie, matyt, medžiodavo ir žudydavo kitus gyvūnus. Didžiausi medžiotojai, tokie kaip tiranozaurai, tikriausiai medžiojo vieni. Mažesnieji mėsėdžiai veikiausiai medžiodavo gaujomis, puldinėdami netgi gerokai didesnius už save dinozaurus.
Augalėdžių dinozaurų buvo kur kas daugiau negu mėsėdžių, bet jie veikiausiai išvengdavo konkurencijos, maitindamiesi skirtingu maistu. Mažieji dinozaurai, pavyzdžiui, protoceratopsas, matyt, mito žole. Didesni raguotieji dinozaurai galbūt mito žemais krūmais, tačiau būdami trumpo kaklo nepajėgdavo pasiekti auščiau. Hadrozaurai, matyt, atsistodavo ant užpakalinių kojų, kad pasiektų aukščiau esančius medžių lapus.
Augalėdis, kaip antai ančiasnapis dinozauras, žandikaulių priekyje turėjo bedantį snapą, skirtą prikimšti pilną burną lapų. Paskiau maistas būdavo sukramtomas tankiais dantimis, esančiais užpakalinėje žandikaulių dalyje. Mėsėdis, pavyzdžiui, alozauras, turėjo galingus žandikaulius su aštriais dantimis.
Ar dinozaurai turėjo plunksnas?
Taip, kai kurie dinozaurai puikavosi plunksnomis, kaip ir jų palikuonys paukščiai. Plunksnos gerai nesuakmenėja, bet kelios nepaprastos fosilijos, rastos Liaoningo provincijoje Kinijoje, turi plunksnas. Plunksnas turėjo Zhenyuanlong, Yutyrannus, Jianianhualong dinozaurų gentys.
„Neaišku, kodėl kai kurie dinozaurai turėjo plunksnas - tačiau galbūt jos galėjo būti naudojamos dinozaurų kiaušinių šildymui, ieškant partnerio ar sklandymui ore“, - komentuoja Los Andželo apygardos Gamtos istorijos muziejaus Dinozaurų instituto mokslininkas Michaelas Habibas.
Kodėl dinozaurai išnyko?
Vis dar diskutuojama ir tiriama, kaip dinozaurams sekėsi gyventi Žemėje iki susidūrimo su asteroidu. Daug tyrimų rodo, kad vėlyvajame Kreidos periode dinozaurų nykimas spartėjo ir įvairovė mažėjo - ypač žolėdžių dinozaurų.
Po asteroido susidūrimo su Žeme kilo milžiniškas chaosas. Susidūrimas nulėmė didžiulius griovimus, įskaitant smūgio ir karščio bangas, gaisrus, cunamius (įskaitant tiesioginį mylios aukščio cunamį), ugnikalnių išsiveržimus, mirtinus rūgščius lietus ir žemės drebėjimus. Ore sklandė asteroido pakeltos dulkės ir suodžiai.